aš tai vakar pasiemiau iš bibliotekos "proto galios 21a"

tikiuosi savaitgaly bent kiek paskaityti
o šiaip paskutiniu metu tai visai neblogai jaučiuosi (net labai ir nesinervinu dėl tų darbų ir kad skubėt nuolat reikia), bet kažkaip kartais net išsigąstu to laimės jausmo

na, net nemoku nupasakoti.. šiandien vaikštom su vaiku ir su vyru vakare lauke ir kažkaip atrodo ta akimirka kaip krištolas, baisu kad nesudužtų.. bet čia vėl gi iš bobučių pasakų serijos : "jei ryte juokiesi, vadinasi vakare verksi"... įaugę matyt į kraują neteisingi tokie steriotipai.. na, reikia juos kaip nors išgyvendinti
beje, kai pirmą kartą peržiūrėjau filmą "secreat", pagalvojau, kad gal iš tiesų nuo mažų dalykų reikia pabandyti vizualizuoti

ten buvo pavyzdys su kavos puodeliu

na ir ką galvoju- gal pabandžius ..?

nors iš tiesų tai man buvo dzin ar kas nors padarys man tos kavos ar ne

bet bandymas sakyčiau vistiek buvo sėkmingas (nors ne taip ir svarbu iš tiesų man buvo ar tai išsipildys)- visą šią savaitę rytais vyras ne tik kavos man padarydavo bet ir sumuštinių

nes kasdien labai ansti kėliausi, kol mažius dar miegodavo ir sėsdavau prie kompo darbuotis

kita savaitė irgi darbinga nusimato, na bet bent jau gerai, kad rytais kavos pačiai darytis nereikės
Man gera gyventi. Esu rami ir saugi. Leidžiu pasauliui būti tokiam, koks jis yra.