Guerlain šedevrai 3

Man ir taip atrodo,kad turi buti 125ml ,bet galvoju pasitikslinsiu Aciu

Sekmadienio skaitiniai, kad Guerlain gerėbų ratas didėtų.
Verčiau iš rusų kalbos, kur gatvių pavadinimai ir vardai buvo surusinti verčiant iš prancūzų, todėl, jei kur nors neteisingai parašiau prašomės drąsiai taisyti



1828 metais, atidarydamas nedidelę parfumerijos krautuvėlę, jaunas mokslininkas-chemikas Pierre-Francois Pascal Guerlain

net negalvojo, kad jau po ketvirčio amžiaus, lengvabūdė, kaip tuomet galėjo daugeliu pasirodyti, aistra - kurti aromatines kompozicijas, pavers jį vienu pirmųjų karališkųjų Europos dinastijų, asmeniniu parfumeriu. O kol kas, mažutis fabrikėlis, Kleber aveniu ir Žvaigždės aikštės ("Star Square") kampe, tais laikais Prancūzijos užkampyje, kuria pirmuosius gėlių odekolonus,
„Senteurs des Champs“ – lauko keliukai,
„Esprit de Fleurs“ – gėlių aromatas
kurie tampa gan populiariais.
Netrukus Guerlain tualetinį vandenį užsisako pats Onorė De Balzakas (Honore de Balzac). Taip pat tais laikais populiarus žurnalas „Silfida“, paprašo sukurti ypatingą aromatizatorių, vienam iš savo leidinių, o firmos kataloge pasirodo ir pirmosios kosmetikos priemonės skirtos veido odos priežiūrai.
Netrukus, Prancūzijos sostinę imama perstatinėti, Baronas Osman‘as, įpareigotas paties Imperatoriaus Napoleono III, vadovauja miesto rekonstrukcijai. Guerlain atidaro savo naują parduotuvėlę, kol kas niekuo neypatingos gatvės Rue de la Paix name Nr.15, kuri netolimoj ateityje taps ne tik Paryžiaus, bet ir visos Europos mados ir prabangos centru. Jau Trečiosios Resublikos laikais ten įsikuria modeliuotojai Vort ir Duse , juvelyrai Mellerio, Bernar, Wever, Fontana, o vėliau ir pats „juvelyrikos karalius ir karalių juvelyras“ Louis-Francois Cartier. Gamyba perkeliama į Kolombą, o Guerlainui po truputį pradeda talkinti ūgtelėję sūnūs Aime ir Gabriel.
Pereidamas nuo sostinės gerbūvio prie asmeninių reikalų tvarkymo, Napoleonas III Bonapartas, didelis moterų grožio žinovas ir gerbėjas, veda ispanijos princesę Eugeniją-Mariją Montijo de Guzman. Sutuoktuvių proga, kurių data buvo numatyta 1853 metų sausio 29 dieną Pierre-Francois Pascal Guerlain, sužavėtas jaunosios imperatorienės grožiu ir tobulumu, sukuria „Eau De Cologne Imperiale“ (Imperal odekolonas), kurį pateikia, šventės kaltininkams krištoliniame buteliuke, su paausksuotu reljefiniu bičių ženklu – Bonaparto namų emblema. Paprastas ir subtilus odekolono aromatas (kvepalų, kokius mes suprantame šiais laikais tuomet nebuvo) pakeri imperatorienės Eugenijos širdį ir Pierre-Francois Pascal Guerlain tampa oficialiu Jų Didenybės imperatorių parfumeriu. O odekolonas „Imperiale“, kurio dėka Guerlain gavo taip svarbų jam pripažinimą, ir dabar leidžiamas Guerlain namuose, tokiame pačiame Bonaparto bitėmis papuoštame flakone.

Norėdamas pateisinti savo naują „aukštą“ padėtį, po odekolono „Imperiale“, Guerlain sukuria
„Parfum Imperiale“ –Imperial aromatas
„Parfum de France“ – Prancūzijos aromatas
„Bouquet de Imperatrice“ – Imperatorienės puokštė
„Bouquet Napoleon“ – Napoleono puokštė
„Delice du Prince“ – Princo atgaiva
Ir labai greitai jo vardas ėjo iš lūpų į lūpas po visą Europos „grietinėlę“. Guerlain‘o, kaip asmeninio parfumerio, trokšta daugelis Europos monarchų. Jo kurtais aromatų deriniais naudojais ir griežoji Anglijos karalienė Viktorija, ir subtilioji Izabelė iš Ispanijos, ir jaunoji Austro-Vengrijos paveldėtoja, princesė Sisi. Pagarbų dėmesį jam rodo ir Viurtembergų dinastija ir Romanovų, kuriems parfumeris sukuria
„Le Bouquet de Fustenberg“ – Viutembergų puokštė
„L‘eau de Colgne Imperial Russe“ – Odekolonas Rusų Imperialas
1900 „Voila pourquoi j‘amais Rosine“ – štai dėl ko aš myliu Rozina
Asmeniniuose Guerlain namų rinkiniuose iki šiol saugomi ir odekolonų „Imperial russe“ (Rusų imperialas) ir Cour Moscovite (Maskvos dvaras) buteliukai.

Po Francois Pascal Guerlain mirties 1964 metais, jo veiklą perima tiesioginiai paveldėtojai, sūnūs Gabrielis ir Aime.

Pastarasis turėjo tikrą dievo dovaną, kuriant parfumerines kompozicijas. Būtnet jis kuria tokius populiarius kvapus kaip
1884 „Fleurs d‘Italie“ – Italijos gėlė
„Excellence“ – tobulybė
O kiek vėliau „Jicky“, kurie tapo revoliucijos ašimi, visame parfumerijos vystimęsi. Pirmą kartą, kvepalų aromatas, jungė savyje nemažą kiekį natų ir pustonių. Pimą kartą, kvepalų kūryboje, buvo panaudoti gėlių aliejai, gauti visiškai kitokių būdu nei anksčiau. Ir be viso to, jų sudėtyje buvo sintetinės aromatinės medžiagos – visiška naujovė tais laikais. Galima sakyti, kad kvepalai „Jicky“ kuriuose Aime Guerlain įamžino savo pirmosios mylimosios vardą, anglės Jicky, tapo visos šiuolaikinės parfumerijos pagrindu. Kaip ir odekolonas „Imperiale“. Kuris gaminami iki šiol.

1889 Paryžiuje vykusioje pasaulinėje parodoje, broliai triumfuodami pristatė Guerlain namų produkciją, nepraradę nė lašelio tėvo užtarnautos garbės švytėjimo ir pripažinimo.

Naujojo šimtmečio pradžia, buvo pažymėta esminėmis permainomis Guerlain namuose. Prie klestinčios parfumerijos imperijos vairo stoja Gabrielio sūnūs Pierre ir Jacques. Pierre Guerlain imasi valdymo reikalų, o Aime Guerlain estafetę perima jo sūnėnas Jacques, su kurio vardu siejamas bene pats įspūdingiausias laikotarpis Guerlain namų istorijoje. Colombe esančio Fabriko pajėgumų jau nebepakako ir Beakon-La Bruyère vietovėje statomi nauji cechai ir laboratorijos. Be kvepalų, savo pagrindinės produkcijos, Guerlain namai, gamina tais laikasi nerėgėtai didelį asortimentą kosmetikos priemonių – įvairiausius losjonus, pudras ir kremus.

Naujose Guerlain namų kompozicijose
„Bon Vieux Temps“ - seni geri laikai
„Le Mouchoir de Monsieur“ – jo nosinaitė
„Voilette de Madame“ – damos vualis
„Muguet“ – pakalnutė
„Rue de la Paix“ – pasaulio gatvė
kaip veidrodyje atsispindėjo, visas prabangus, rafinuotas moderno epochos skonis. Pagal savo senąsias tradicijas, specialiai nepakartojamajai Sarai Bernar, tų laikų simboliui ir dievaitei, Guerlain namai sukuria ypatingus kveplaus. O tikru atradimu tampa elegantiški ir subtilūs „Apres L‘Ondee“ (Po lietaus) ir L‘Heure Bleue (Sutemos), su jų be galo švelniu, romantišku ir jaudinančiu aromatu.

Pačiose Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, Guerlain namai atidaro naują prabangią, marmuru dengtą parduotuvę Eliziejaus laukuose. Ir greitai, ilgiems ketveriems metams, madingas Paryžiaus gyvenimas panirsta į sutemas, visiškai nepanašias į „L‘Heure Bleue“.

1918 metų lapkritį, rodos niekada nesibaigsiantis karas, baigėsi. Daug netekčių ir aukų patyrusi Prancūzija, išeina iš šio karo nugalėtoja. Didžioji euforija perauga į begalinį norą kuo greičiau pamiršti išgyvenimus ir gryžti prie mažų ir didelių ikikarinio gyvenimo džiaugsmų. Vos metams praėjus po Pirmojo pasaulinio karo Jacques Guerlain sukuria, dabar jau beveik mitą, beveik legendą, kvepalus „Mitsouko“ (iš japonų kalbos verčiamas kaip „Paslaptis“), kurie atspindėjo tuo metu masine mada tapusį žavėjimąsi kylančios saulės šalimi Japonija. Tas susižavėjimas prasidėjo po grandiozinės Džakomo Pučinio operos „Madame Butterfly“ sėkmės ir Claude Farrère knygos „Mūšis“ (La bataille). Paslaptingas ir jaudinantis jazmino, rožės, persiko, ambros, prieskonių ir ąžuolo samanos aromatų derinys, jau kone 80 metų žavi ir pakeri moterų širdis, ir seniai pavertė „Mitsouko“ savotiška Guerlain namų emblema.

Vis dėlto grįžti prie tos trapios harmonijos, kuri, kaip kortų namelis subyrėjo karui prasidėjus, neįmanoma. Pergyventa tragedija tapo per daug dideliu sukretimu visiems ir visam kam. Pasaulis keitėsi akyse, keitesi nesustabdomai ir negryžtamai. Visai iš kitos pusės į save pažvelgė ir jo geriausioji pusė. Karo ir pokario metai privertė moteris pakeisti vyrus ir gamyboje ir versle, išmokti pasikliauti daugeliu atveju vien savimi. Išnyko moters, dorovingos šeimos motinos, paklusnios vyro vergės vaidmuo. Emancipuota, 20-tųjų metų moteris tapo lygiateisė vyro palydovė tvarkant reikalus ir pramogaujant.
Lyg pavasario griaustinis virš Prancūzijos sugriaudė „Annees Folles“ – Beprotystės metai, su jų nenumaldomu troškimu gyventi ir maloniai pramogauti, po ką tik išgyventos tragedijos ir tarytum nujaučiant dar vieną kur kas baisesnę tragediją. Vėl visų dėmesys krypsta į Paryžių. Tarptautinė taikomojo meno paroda ir 1925 metų šiuolaikinės pramonės paroda, galutinai suformavo nujosios epochos estetinį skonį, kuri buvo pavadinta sutrumpintu vardu „Art Deco“. Formuojasi nepakartojamas „Baltasis stilius“. Cartier: juodai-balta platinos geometrija, lako, kalnų krištolo ir briliantų bagetės rėmeliai, Coco Chanel, Patu ir Lelong, aukštyn kojom verčia anksesnį suvokimą apie moterišką madą. O naujieji Jaques Guerlain‘o kvepalai „Shalimar“ – pirmoji kompozicija Rytų tema, tampa vienu ryškiausių tų beprotiškų laikų štrichu, lyg surinkę savyje visą beprotišką tų laikų žavesį. Ryškus, bet nešokiruojantis, rytietiškas kvapas, kiek provokuojantis jazmino, iriso, rožės, vanilės, smilkalų ir opopanakso derinys, tapo mėgstamiausiu laisvų moterų, „Garden parties“ ir bestogių mašinų aromatu. Drąsios viliokės, jos su malonumu apsigaubdavo šiuo kerinčiu jausmingumo rūku. Ir iki šiol Prancūzijoje šie kvepalai visuomet yra daugiausiai parduodamų kvepalų dešimtuke. Dėka fenomenalios „Shalimar“ sėkmės, Guerlain namų šlovė, pasiekia ir amerikietiškąjį kontingentą. 1927 metais JAV atidaromas pirmas namų filialas.

„Beprotiškų laikų“ euforija nutrūko su to laikotarpio dvasia: atkakliai, pašėlusiai ir tragiškai. „Juodajį ketvirtadienį“, 1929 metų spalio 24 dieną, neramūs ekonominiai duomenys, sukėlė stichinį vertybinių popierių pardavimą Voll Stryte, ir viso to pasekmė buvo staigus kurso kritimas. Tai buvo lyg sniego lavinos griūtis, išvedusi iš rikiuotės visą pasaulinę prekybą ir atvedusi iki bankų griūties, įmonių uždarymų ir masinės bedarbystės. Pavasarinį „Beprotystės laikų“ griaustinį, staiga pakeitė Didžiosios depresijos banga.
Tais baisiais metais, įkvėptas tragiško ir nesavanaudiško herojes vaidmens, Puchinio operoje „Turandot“, Jaques Guerlain sukuria kvepalus „Liu“. Beje, tuo pat metu, kūryboje kito tų metų žymaus kūrėjo, Louis-Francois Cartier, kinų tematika, taip pat buvo ypatingai plėtojama. Ir apskritai, dviejų seniausių ir ryškiausių Prancūzijos namų „Guerlain“ ir „Cartier“ – Louis Cartier ir Jaques Guerlain kūryboje nepaprastai daug panašumų. Pavyzdžiui Penktojo vandenyno užkariautojų drąsa ir heroizmas, paskatino Louis Cartier sukurti unikalų menine verte ilgaamžiškumo įvaizdį – laikrodį „Santos“, pagamintą oreivystės pionieriui iš Brazilijos - Alberto Santos-Dumont.

Kiek vėliau, tų pačių emocijų vedamas Jaques Guerlain sukuria savo pačią puikiausią parfumerinę kompoziciją „Vol de Nuit“ (Nakties skrydis). Tai buvo pripažinimo duoklė knygos „Mažasis princas“ autoriui, pilotui Antuan de Sent Exupery.

1940 metų birželio 14 dieną, virš Prancūzijos vėl ilgam kaupiasi sutemos ir tik po Antrojo Pasaulinio karo pabaigos, „Guerlain“ namai gryžta prie sustabdytos veiklos. Bombomis sugriauto fabriko Beakon-La Bruyère vietoje, statomas naujas pastatas K/rbevua, kuris iki šiol yra pagrindinė visos „Guerlain“ parfumerijos gamybos vieta.

1955 metais Jacques Guerlain‘as, kartu su anūku Jean-Paul Guerlain sukuria savo paskutiniuosius kvepalus „Ode“, o vos po ketverių metų Jean-Paul Guerlain sukuria pirmuosius kvepalus savarankiškai – „Vetiver“. Eilinį kartą Guerlain namai ėjo nepramintais takais: šalia tradicinių vyriškose kompozicijose naudojamų tabako, odos ir medžio samanų kvapų pirmąkart buvo panaudotas aromatas indiškos šaknies, vetiverio. Naujiena, išsiskirianti puikiai subalansuotomis gaiviomis ir šiltomis natomis, buvo sutikta su susižavėjimu visų, pradedant jaunais ir baigiant vyriausiais šeimų nariais. Puikus neišsišokančio ir pasitikinčio savimi vyriškumo pavyzdys „Vetiver“, buvo ir iki šiol yra tinkamas kiekvienai progai, nuo pačios neformaliausios iki pačios iškilmingiausios. Jean-Paul Guerlain pavyko ne tik išlaikyti šeimos garbę, bet ir sukurti kompoziciją, kuri iškart pakilo ant to paties laiptelio kaip ir geriausi senelio darbai. Savo originalumu ir dėkingumu, „Vetiver“ vertinamas taip pat kaip geriausių parfumerių darbai „Mitsouko“, „Shalimar“ ir yra vienas iš nedaugelio, geriausių vyriškų kvepalų parfumerijos istorijoje, šalia tokių kaip C.Dior „Eau de Savage“, „Monsieur Givenchy“ ir Caron „Pour Homme“.

1962 metais šviesą išvydo dar viena Guerlain namų naujiena – moteriški kvepalai „Chant D‘Aromes“ (aromatų giesmė), o po trejų metų ir nauja originali kompozicija, vyriški kvepalai „Habit Rouge“ (raudonas frakas). Tai buvo pirmieji rytietiški kvepalai vyrams.

Nė kiek neperdedant galima sakyti, kad kiekvienas naujas „Guerlain“ namų kūrinys, tapdavo savotiška iliustracija Europos istorijos puslapiuose. Nespėjo praūžti 1968-ųjų metų studentų sąmyšiai, kai Guerlain jau siūlė jaunimo skonį ir madą atitinkančius kvepalus „Chamade“, kurie buvo tarsi atspindys naujojo tipo moters, Catrin Deneuve herojes to pates pavadinimo filme, kuris buvo sukurtas pagal Francua Shagan romaną.


1970 ųjų pradžioje, „Guerlain“ imperijai tampa gerokai per ankšta Europos ir Šiaurės-Amerikos rinkose. Juo labiau vis labiau ėmė girdėtis Pietvakarių Azijos tigrų urzgimas, kurie užvertė rinką radioelektronikos prekėmis ir kurie su malonumu vartojo ir naudojo prabangos prekes pateiktas Azijos rinkoje. Guerlain pradeda metodiškai susipažinti su Rytų rinkomis, atidarydamas savo filialus Honkonge ir Tokijuje.

Ir toliau nė minutei nenutrūksta darbas kuriant naujas parfumerines kompozicijas. 1974 metais sukuriamas „Eau de Guerlain“, o po metų prabangieji kvepalai „Parure“ (papuošalas) – tradiciškai subtili ir elegantiška Guerlain stiliaus variacija nemirštančia šipro tematika.

O dar po ketverių metų Jean-Paul Guerlain dar kartą patvirtina savo teises į paveldimą titulą vieno iš pačių ryškiausių to meto parfumerių, sukurdamas kompoziciją „Nahema“, dedikuotą gėlių karalienei rožei, kurie iki šiol laikomi vienais prabangiausių, aristokratiškiausių ir brangiausių moteriškų kvepalų.

Ir nors klasika visada išlieka klasika, naujoji karta net pačiose amžiniausiose temose jaučia savo natas ir niuansus. 1983 metais Guerlain namai pateikia tuos metus atitinkančią kompoziciją „Jardins de Bagatelle“ (Bagatel parkas). O dar po šešerių metų, visiškai naują skambesį įgauna ir „rytų“ tema, kurioje pagal Guerlain stilių subtiliai ir nepakartojamai susiliejo saldymedžio ir jazmino aromatai. Kvepalai „Samsara“, kaip jau ne kartą yra nutikę su „Guerlain“ namais, staiga ir visiems laikams tapo klasikiniais, sukėlę visą laviną mėgdžiotojų.

Jei skaičiuotume nuo 1828 metų, Guerlain namai sukūrė 323 parfumerines kompozicijas. Iš kurių šiuo metu gaminamos 25. 1992 metais, artėjant tūkstantmečių sandūrai, atiduoami duoklę savo daugiau kaip pusantro šimto metų trunkančioms tradicijoms, Guerlain namai pristato „Heritage“ (paveldas) – savo įsivaizdavimą apie naująjį vyro įvaizdį, kuris peržengia dviejų amžių ir dviejų tūkstantmečių slenkstį. Gaivus „Heritage“ aromatas, sudarytas iš prieskonių ir medienos natų – duoklė senovės žmogaus pagarbai ir tuo pačiu skirtas ateities vyrui. O dar o dvejų metų, Guerlain pateikia patį netikėčiausią savo siurprizą, išties prabangią dovaną tikriesiems XXI amžiaus šeimininkams. Specialiai mažiausiems pasaulio gyventojams sukuriamas „Petit Guerlain“ (mažylis Guerlain), pašėlęs gaivių citrusinių natų derinys su švelniu vanilės, levandos ir ramunėlės aromatu.

Paskutiniu skambiu 170 metų „Guerlain“, parfumerinės simfonijos akordu vėlgi tapo kvepalai moterims. Šįkart Jean Paul Guerlain rodos pavyko išgauti kvapą iš saulės šviesos ir sumaišius jį su žydinčios mimozos kvapu ištirpinti jį naujuose kvepaluose „Champs Elysees“ (Eliziejaus laukai).

Seniai žemėlapiuose ištrintos sienos šalių, kurių monarchai laikė Pierre-Francois-Pascal Guerlain savo asmeniniu parfumeriu. O jo sukurtos imperijos bastionai iki šiol didingi ir nepasiekiami, jo daroma įtaka pasaulyje plečiasi kasdien. Ir jei tikrojo žmogiškumo ir šiandien nenupirksi už jokius pinigus, pajusti tikrąją aristokratijos dvasią gali kiekvienas. Žinoma jei naudoja „Guerlain“ parfumeriją.

Šaltinis – Igorj Tolokonnikov, žurnalas „Et cetera“ 1998
]


Emocijos kvepalų buteliuke
Sukurdamas „Jicky“ Aime Guerlain, pavertė kvepalų pardavėją menininku. Nors Houbigant „Fougere Royale“ 1882 metais pirmieji panaudojo sintetines medžiagas parfumerijoje, „Jicky“ yra laikomi šiuolaikinių kvepalų pionieriais, nes buvo pirmą kartą panaudota sudėtinga kompozicija. „Iki tol niekas nežinojo tokių aromatų“, - sako Philip Guerlain, Aime anūko sūnėnas. „Iki Jicky, kvepalauose buvo tik viena gėlių nata. Bet kurie kvepalai buvo tos natos atspindys: taip iš jazmino buvo kuriami kvepalai „Jasmin“, o „Rose“ iš rožės ekstrakto ir pan. „Jicky“ buvo pirmieji kvepalai, kuriuose buvo panaudota tiek natūrali, tiek sintetinė žaliava, tam, kad sukurti skirtingus atspalvius: gaivius, gėlinius, prieskoninius, rytietiškus, gyvulinius“. Parufmeris Jean Paul Guerlain mano, kad Aime Guerlain pasirinko kažko naujo kūrimo kelią: „Jis pabandė nupiešti portretą, tarsi kvepalų paveikslą, kuris buvo visai nepanašus į fotografinį savo laikmečio modelį. Jis panaudojo kelias rūšis sintetinės žaliavos, norėdamas išgauti natą, kurios jam nedavė gamta.“

„Kumarino ir vanilės kombinacijos dėka, su rožinio medžio, civetos ir lavandos bei bergamotes gaivumo priedais, „Jicky“ tapo tokiais sudėtingais ir šiuolaikiškais. – pasakoja Jean Paul Guerlain – mes niekada nebandėm pakeisti gamtoje gaunamos žaliavos sintetinėmis medžiagomis, mes naudojame jas norėdami praplėsti natūralių natų intensyvumą ir norėdami papildyti aromatus originaliais kvapais, kurių nėra gamtoje. Dažnai „Jicky“ yra vadinami pirmaisiais sintetiniais kvepalais. Bet tai netiesa. Tai labai natūralus produktas su sintetinių medžiagų priedais, kurie skirti pabrėžti natūralių natų grožį.“
Taigi, pirmoji Guerlaino ir revoliucijos sąsaja vadinasi švelnia Jacques vardo mažybine versija Jicky
„Jiky“ – malonybinis vardo Žakas variantas (Jacques Guerlain), Aime sūnėno – Aime darbo tesėjo, tapusio vėliau kūrėju tokių kvepalų kaip „L‘Heure Bleue“ (1912), „Shalimar“ (1925) ir „Vol de Nuit“ (1933). Galima manyti, kad tai grynas atsitiktinumas, kad merginos vardas, kurią pamilo Aime, studijų Londone metu, taip pat buvo Jicky. Ir kai tėvas pakvietė Aime iš Londono, kad perimtų šeimos įmonės veiklą, išrinktosios tėvai, atsisakė atdiduoti savo dukrą jaunuoliui, pasiūliusiam savo ranką ir širdį. Ir nors Aime taip ir nevedė, jo širdis buvo ištikima pirmąjai meilei. Jis visą savo neišbarstytą meilę įdėjo į kvepalų kūrimą. Nežinia kam buvo skirti šie kvepalai, nes tuo metu, kvepalai nebuvo skirstomi į moteriškus ir vyriškus. Ir naudojami jie buvo kitaip: kvepalus purkšdavo ne ant kūno, o drėkindavo jais servetėlę, kuria dienos bėgyje gaivindavo veidą.

Ferrari, didelis ačiū
Perskaičiau su dideliu malonumu

Ferari, - nerealu
Sugėriau, kaip žemė lietų
Šitiek istorijos kvepaluose.....

Kaži, o apie visiškai dabartinius, paskutiniausius Guerlainus yra kas nors, kur nors? Ar jų šlovė ir baigiasi Samsara?

Smagu buvo skaityti. Dėkoju

Apie dabartinius galima irgi kalbėti daug, bet tai jau nebus taip įdomu. Trumpai:

XX amžiaus pabaigoje Guerlain namams atėjo sunkūs laikai. 1994 metais, 52 procentus akcijų perka galingoji LVMH (Louis Vuitton Moet Hennessy). Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Jei tarkim, anksčiau Guerlain galėjo sau leisti kelis metus kurti vieną vienintelį aromatą, dabar reikalaujama per metus išleisti po kelis ir dar limituoto leidimo.
Devyniasdešimtųjų pabaigoje Jean Paul Guerlain ima kurti Aqua Allegoria seriją, kuri iš principo skyrėsi nuo to, kas buvo kuriama anksčiau – paprasti, švarūs kvapai, paprastas pavadinimas, tiesiogiai įvardijantis kvapą.
2002 m. Būdamas 65 metų, J.P. Guerlain palieka savo vardo namus, nors ir lieka kompanijoje konsultantu. Kartu su juo Namus palieka ir Amerikos filialo vadovas, ir visos kompanijos vadovas Thibault Ponroy.
O kas gali pakeisti J.P.Guerlain? Atsakymas paprastas ir tragiškas: niekas. Dabar Guerlain namams kvepalus kuria bevardė parfumerių profesionalų grupė. O epocha didžiųjų kūrėjų, įkūnijusių savyje stilių, talentą ir tradicijas, kartu su J.P. Guerlain išėjo visiems laikams.

Šalia viso šito, reikia nepamiršti IFRA ir priverstinio natūralių medžiagų pakeitimo sintetinėmis.

Galėjai ir nepasakyt, aš nežinojau, kad padėtis Tokia liūdna....
Galvojau, kad dauguma šedevrų dar priešaky, nes....nu, kitaip būt negali. Pasirodo - gali.

Mano asmeniu Guerlain gerbėjų ratas nepadidės (nes ir taip seniai esu gerbėja), bet seniai taip smagiai SM neskaičiau. Ačiū

Kadangi buvo toks pageidavimas, surašysiu mano nosies jaučiamus L‘Heure Bleue EDT ir EDP esminius skirtumus:

EDT kur kas labiau jaučiasi pudra ir ryškesnės našlaitės.
EDP gan ryškus gvazdikas, lyginant juos su EDT koncentracija.
EDT sausesni, aštresni, netgi, pavadinčiau, senamadiškesni nei EDP, labiau melancholiški.
EDP minkštesni, gilesni, sodresni, labiau intensyvūs, moteriškesni.

Taigi, sakyčiau, skirtumų tarp skirtingų šio kvapo koncentracijų tikrai daug.

Man pačiai patinka abidvi koncentracijos
EDT koncentraciją rinkčiausi, kai apima romantiška nuotaika ar melancholija, jaučiuosi sentimentalesnė (vat labai gaila, kad savo EDT praganiau , bet tam pačiam reikalui man pasitarnauja Apres L‘Ondee) . O EDP renkuosi norėdama pabrėžti moteriškumą.

Su PP deja neturėjau laimės susipažinti, nors Dievulis paerzinimui buvo atsiuntęs man tokius pasaugoti

Dabar jau mirk-griuk turiu isbandyt abu

Gal kas padės iššifruoti ir gražiai išversti


Kiek įskaitau
I have created Guerlinade for the love of perfume and in dedication to women. But also in the sake of previous generations of perfume makers of the Guerlain family. To all those who .... ??? name to be what is ...?.. for today in the world of perfume and luxury

...To all those who have ??? name to be what it stands for today....