Įkraunama...
Įkraunama...

Gyvenimo problemų labirintai

QUOTE(Vanduo @ 2008 05 10, 23:09)
Ar verta apgaudinėti save?
Besimėgaujantis žydinčiais kaštonais yra prie kaštonų, o tam kam dar viena nauja tema forume pražydo yra jau čia. Apie kokius kaštonus tu kalbi kai trūksta pinigų madingiems rūbams, o juk pavasaris, visi tik perka, puošiasi...  smile.gif


O kas žmogui įkalė į galvą, kad jam reikia pirkti, kad nepirkdamas naujų rūbų jis jausis blogai? Vartotojiška visuomenė ar jis pats? Ar čia jau ragai į sieną, suprasčiau, jei žmogus nevalgęs, o nauji drabužiai...
Atsakyti
QUOTE(what? @ 2008 05 11, 16:39)
O kas žmogui įkalė į galvą, kad jam reikia pirkti, kad nepirkdamas naujų rūbų jis jausis blogai? Vartotojiška visuomenė ar jis pats?

Pamėginkime pamastyti ir atsakyti į šį klausimą kartu...

Viena iš proto savybių yra noras pirmauti, įrodyti savo pranašumą prieš kitą. Pradžioje dėka šios savybės žmogus tobulėja. Nugalėjai varžovą, aplenkei konkurentą... Bet anksčiau ar vėliau, kiekvienas prieiname savo asmeninę ribą. Juk ne visi gali tapti olimpiniais čempionais, ar grožio konkurso nugalėtojomis. Jeigu nugalėjai savo kaime, teks dalyvauti mieste ir taip iki pasaulinio mąsto. Susidūrus su neįveikiama kliūtimi prasideda nepasitenkinimas ir savo organizmo prievartavimas vardan tikslo.
Manekenės sekina save dietomis, sportininkai kenčia nugaros ir stuburo skausmus. Baimė, kad konkurentas aplenks sukelia vidinę įtampą. Žmogaus gyvenimas tampa kova - nuolatine vidine įtampa.
Pergalės džiaugsmas labai trumpalaikis ir jis nekompensuoja nuolatinio savo organizmo prievartavimo vardan tikslo, nuolatinės vidinės įtampos ir problemų su sveikata. Rungtyniauja ne tik sportininkai, bet ir kaimynai, draugės. Kas geresnį automobilį ar labiau prestižinius rūbus nusipirko. Jeigu yra proto savybė įrodyti savo pranašumą prieš kitą, tai visados atsiras proga rungtynėms ir neįveikiama kliūtis. Anksčiau ar vėliau kiekvienas prieis savo ribą ir atsirems ragais į sieną. Tuomet prasideda kančios.
Kita proto savybė – ypatingo vaikymasis. Viskas kas pripažinta ir vertinama visuomenėje tampa taikiniu. Madingi rūbai, daiktai, reikšmingos pareigos... Žmogus tampa tikru šios savo proto savybės vergu. Priėjus savo asmeninę ribą, gyvenimas virsta tikru košmaru. Proto vergas gyvena nuolatinėje baimėje neatsilikti ir jį kankina nerimas, įtampa kaip išsaugoti pasiektą lygį. Vaikydamasis vertybių ir jas kaupdamas, žmogus nepastebi kaip prie visko ką jis pasiekė, prikaupė, užgyveno – prisiriša.
Pradžioje įsigyti daiktai, sutuoktinis, vaikai teikia džiaugsmą, o laikui bėgant visa tai tampa prisirišimu.
Prisirišimus reikia išsaugoti. O kur garantijos? Garantijų nėra todėl ir lakstome. Žmogus tampa prisirišimų vykdytoju. Protui reikia visur suspėti, o organizmas turi atlaikyti. Nuo pastovios įtampos atsiranda išsekimas, sutrinka vidinių organų veikla, prasideda problemėlės su sveikata.
Televizija, žurnalų viršeliai yra galingi stimuliatoriai. Kiekvieną kaimietę užvaldo svajonė tapti žvaigžde. Prestižinių vietų labai nedaug, o pretenduojančių milijonai. Didžiulė masė proto vergų pasmerkti nepasitenkinimui. Tiems, kuriems pasiseka irgi tuo viskas nesibaigia, o anaiptol, tik prasideda. Prestižinę vietą, pasiektą lygį reikia išlaikyti, o garantijų nėra. Kuo aukščiau žmogus išsipučia tuo labiau pažeidžiamas ir nervingesnis jis tampa. Bet žurnalų viršelio atvaizduose vidinio nepasitenkinimo niekas nedemonstruoja. Šypsenos per ašaras yra kruopščiai užmaskuojamos. Agitaciniai punktai privalo stimuliuoti mases nepriekaištingai. Miesto gatvėse spinduliuoja plakatai su šūkiais – neatsilik!
Proto vergų maratonas triumfuoja! Daugiau uždirbti, suspėti koja kojon į madą, susireikšminti, sulaukti pripažinimo, populiarumo, dėmesio – pirmyn! Deja tai tik paradinės durys, o užkulisiai, kuriuose kunkuliuoja įtampos ir vidinio nepasitenkinimo puodas yra užmaskuotas dirbtinomis šypsenomis, atšlifuotomis manieromis, išmoktomis frazėmis, madingais rakandais, sureikšmintais blizgučiais.


Atsakyti
O į mano klausimą nenorit atsakyt? unsure.gif
Klausiu - kodėl ši tema yra prie Religijos ir ezoterikos, jei pagrinde kalbama apie buvimą supermamoj?
Atsakyti
QUOTE(Vanduo @ 2008 05 11, 17:34)
Bet koks įvykis yra joks.

Taip, jei su beisbolke gausi, kaži ar irgi taip pat filosofuosi, kad bet koks įvykis yra joks.
Na bet įdėmiai klausom. Kad tema jokia (t.y. apie nieką) visiškai baigiu patikėti bigsmile.gif

QUOTE(Makalius @ 2008 05 11, 18:01)
O į mano klausimą nenorit atsakyt? unsure.gif

Makaliau, temą neįdėmiai skaitai - atsakyti gali norėti ir tuo pačiu gali nenorėti, ir į klausimą atsakymų gali būti daug, vienas kitam prieštaraujančių, bet nemaišančių, nes prisirišimas prie vienokio atsakymo yra užsipumpavimas vienoje išankstinėje nuomonėje, kuri trukdo sužinoti ką nors nauja, nuo ko kyla problemos ir ragais įsiremiama į sieną. Antra vertus ragai vyrą puošia, todėl tai irgi nėra ir gerai ir blogai vienu metu.
Papildyta:
QUOTE(Vanduo @ 2008 05 11, 17:59)
Pamėginkime pamastyti ir atsakyti į šį klausimą kartu...

Deja, suprantamai neatsakėte, nukreipėte kalbą kur tik norite, o ne į konkretų klausimą.
Beje, kad aiškiai ir gana glaustai kalbėti mokate - faktas. Kai išeidinėjote iš forumo labai aiškiai ir suprantamai pasakėte, kad išeinate. Ir gana glaustai.
O dabar tiesiog išsisukinėjate nuo tiesaus atsakymo sunarpliodamas, apnarpliodamas, apsukdamas, supindamas, perpindamas, suvyniodamas, dar kartą apsukdamas ir užrišdamas, beigi perrišdasmas ir t.t. ir pateikdamas tai kaip "pabandykime atsakyti į šį klausimą kartu". Bet net pats neatsakote. Turbūt, kad teisus atsakymas reikštų nuomonės turėjimą, kuri supančioja ir ragus prie sienos traukti ima. bigsmile.gif
Beje, kas yra šios tirados jei ne nuomonė apie nuomonę ir pan.?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karbynė: 11 gegužės 2008 - 19:07
QUOTE(Vanduo @ 2008 05 11, 17:59)
Pamėginkime pamastyti ir atsakyti į šį klausimą kartu...

Viena iš proto savybių yra noras pirmauti, įrodyti savo pranašumą prieš kitą. Pradžioje dėka šios savybės žmogus tobulėja. Nugalėjai varžovą, aplenkei konkurentą... Bet anksčiau ar vėliau, kiekvienas prieiname savo asmeninę ribą. Juk ne visi gali tapti olimpiniais čempionais, ar grožio konkurso nugalėtojomis. Jeigu nugalėjai savo kaime, teks dalyvauti mieste ir taip iki pasaulinio mąsto. Susidūrus su neįveikiama kliūtimi prasideda nepasitenkinimas ir savo organizmo prievartavimas vardan tikslo.
Manekenės sekina save dietomis, sportininkai kenčia  nugaros ir stuburo skausmus. Baimė, kad konkurentas aplenks sukelia vidinę įtampą. Žmogaus gyvenimas tampa kova - nuolatine vidine įtampa.
Pergalės džiaugsmas labai trumpalaikis ir jis nekompensuoja nuolatinio savo organizmo prievartavimo vardan tikslo, nuolatinės vidinės įtampos ir problemų su sveikata. Rungtyniauja ne tik sportininkai, bet ir kaimynai, draugės. Kas geresnį automobilį ar labiau prestižinius rūbus nusipirko. Jeigu yra proto savybė įrodyti savo pranašumą prieš kitą, tai visados atsiras proga rungtynėms ir neįveikiama kliūtis. Anksčiau ar vėliau kiekvienas prieis savo ribą ir atsirems ragais į sieną. Tuomet prasideda kančios.
Kita proto savybė – ypatingo vaikymasis. Viskas kas pripažinta ir vertinama visuomenėje tampa taikiniu. Madingi rūbai, daiktai, reikšmingos pareigos... Žmogus tampa tikru šios savo proto savybės vergu. Priėjus savo asmeninę ribą, gyvenimas virsta tikru košmaru. Proto vergas gyvena nuolatinėje baimėje neatsilikti ir jį kankina nerimas, įtampa kaip išsaugoti pasiektą lygį. Vaikydamasis vertybių ir jas kaupdamas, žmogus nepastebi kaip prie visko ką jis pasiekė, prikaupė, užgyveno – prisiriša.
Pradžioje įsigyti daiktai, sutuoktinis, vaikai teikia džiaugsmą, o laikui bėgant visa tai tampa prisirišimu.
Prisirišimus reikia išsaugoti. O kur garantijos? Garantijų nėra todėl  ir lakstome. Žmogus tampa prisirišimų vykdytoju. Protui reikia visur suspėti, o organizmas turi atlaikyti. Nuo pastovios įtampos atsiranda išsekimas, sutrinka vidinių organų veikla, prasideda problemėlės su sveikata.
Televizija, žurnalų viršeliai yra galingi stimuliatoriai. Kiekvieną kaimietę užvaldo svajonė tapti žvaigžde. Prestižinių vietų labai nedaug, o pretenduojančių milijonai. Didžiulė masė proto vergų pasmerkti nepasitenkinimui. Tiems, kuriems pasiseka irgi tuo viskas nesibaigia, o anaiptol, tik prasideda. Prestižinę vietą, pasiektą lygį reikia išlaikyti, o garantijų nėra. Kuo aukščiau žmogus išsipučia tuo labiau pažeidžiamas ir nervingesnis jis tampa. Bet žurnalų viršelio atvaizduose vidinio nepasitenkinimo niekas nedemonstruoja. Šypsenos per ašaras yra kruopščiai užmaskuojamos. Agitaciniai punktai privalo stimuliuoti mases nepriekaištingai. Miesto gatvėse spinduliuoja plakatai su šūkiais – neatsilik!
Proto vergų maratonas triumfuoja! Daugiau uždirbti, suspėti koja kojon į madą, susireikšminti, sulaukti pripažinimo, populiarumo, dėmesio – pirmyn! Deja tai tik paradinės durys, o užkulisiai, kuriuose kunkuliuoja įtampos ir vidinio nepasitenkinimo puodas yra užmaskuotas dirbtinomis šypsenomis, atšlifuotomis manieromis, išmoktomis frazėmis, madingais rakandais, sureikšmintais blizgučiais.

jeigu tamsta ištiesų esate toks protingas,kaip pateikiate save postuose,tai ką gi čia veikiate? užsiimate švietėjiška veikla,ar kaip? biggrin.gif
Atsakyti
Tai ką įprastai vadiname "diskusija", nieko panašaus nevyksta. Tik susidaro iliuzija, kad vyksta apsikeitimas nuomonėmis. Dažniausiai tevyksta paieška kaip patvirtinti savo nuomonės teisingumą.

Su šiuo teiginiu sutinku. Jei aš kažkiek savim abejoju, klausiu ar klausau nuomonės, bet ne vienos, dažnai autoriteto. Jei atsakymai sutampa su manąja, dedu tašką, kad viskas yra teisinga. Nesakau, kad tai gerai, bet ar būna taip gyvenime, kad niekada savimi neabejotume. Labai norėčiau, kad taip kažkada būtų.
Papildyta:
Kantriai perskaičiau visus postus ir sutinku su temos autorium 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(arpos @ 2008 05 11, 20:22)
Kantriai perskaičiau visus postus ir sutinku su temos autorium  4u.gif

Nes atsakymai sutapo su jūsiškiais? bigsmile.gif
Atsakyti
QUOTE(Karbynė @ 2008 05 11, 19:40)
Nes atsakymai sutapo su jūsiškiais?  bigsmile.gif

Man patiko pati mintis. Nežinau, kaip autoriui sekasi pačiam įgyvendinti. Kaip minėjau, aš norėčiau tai pasiekti, kad manęs nedomintų kitų peršama nuomonė, o klausyčiau tik savęs, bet man dar toli.
Atsakyti
QUOTE(arpos @ 2008 05 11, 20:56)
klausyčiau tik savęs, bet man dar toli.

o šitai apytiksliai kai klausai tik savęs autorius vadina užsimūrijimu cool.gif
Atsakyti
QUOTE(Karbynė @ 2008 05 11, 19:05)
Antra vertus ragai vyrą puošia, todėl tai irgi nėra ir gerai ir blogai vienu metu.


pas mane ragu lyg ir nera, as ne vyras, bet siena netoli turiu, galeciau atsiremti. Bet kadangi mano nuomone dar neuzmpumpuota ( nes juk tada ateina supratimas), as iki siol nesuprantu kaip si tema susijusi su religija ir ezoterika? unsure.gif
Atsakyti

Dažnai tenka susidurti su klausimais – pretenzijomis! Turintis pretenzijų yra užsidaryme, išankstiniame neigime. Ir įdomiausia, kad jis nemato savęs iš šalies. Visa jo klausimų esmė yra užslėpta agresija, reikalavimas įtikti jo pasaulėžiūrai – užpumpuotai nuomonei. Toks žmogus primygtinai reikalauja atsakymo jo mąstymo, supratimo rėmuose. Negavęs savo atsakymo jis ima kritikuoti pašnekovą arba imasi vertinti. Savaime suprantama, kad vertintojas yra jo užpumpuota nuomonė. Pats sau vertintojas, kritikas ir teisėjas. Vyksta elementarus įrodinėjimas sau pačiam, kad aš esu teisus, juk reikia užsitvirtinti savo teisingume dar kartą, pridėti dar vieną plytą užsimūrijimo darbuose.
Juokinga stebėti iš šalies visą šį spektaklį, asocijuojasi su seno Tarybinio filmo Šuriko nuotykiai scena, kai vienas veikėjas norėdamas užmūryti Šuriką nepastebėjo kad pats užsimūrijo... smile.gif



Atsakyti
biggrin.gif na, taip...tingiu jau per naują skaityti. Tikiuosi autoriui puikiai sekasi įgyvendinti tai, ką rašė. Mane sekina toks gilus knaisiojimasis smile.gif
Atsakyti