As irgi panasiai visada masciau, bet susikloste tokia situacija, kad su dideliu sunim turejom bute gyvent kelis menesius. Tad nori-nenori tekdavo isvest ji nors karta per diena laukan (ryte-vakare jau vyras juo pasirupindavo). Kantrus jis vargsas buvo, laukdavo, kol uzmigdysiu dukryte pokaituko, ir begdavom abu greit laukan, 5 minutem maksimum. Ir viena karta taip isbegam iki pievutes, griztu atgal - o raktu kisenej ner...

Butas nuomojamas, durys sarvuotos, raktu komplekta tik viena seimininkai dave (patys - Anglijoj)... O zolej ne taip lengva atrast raktus, nors ir visas buntas ju buvo.

Zliumbiau kruvinom asarom, paskambinau vyrui (dirbo kitam mieste, uz 30 km), kol jis vaziavo namo, nusiteikes langa lauzt, keliais visa zolyna isvaiksciojau. Ten pulkelis vaiku susirinko pagelbet - ir po kokiu 20 min paiesku atrado viena mergaite tuos raktus.

Norejau isbuciuot ja, ale paskutine sekunde susiprotejau, kad sutraumuociau vaika.

Parlekiau pas dukryte - o ta parpia ramiai...
Tai po to ivykio suni dienom pririsdavo vyras pas pazistamus kieme, o pasitaikius progai issinuomojom namo dali.