QUOTE(zay @ 2009 10 16, 19:02)
Aš savo pirmus palikdavau, po to augant neturėjau problemų, kad vaikas bijo kažkur be mamos būt. O kai trijų metų buvo-oi laisvė iš vis būdavo, tik prašydavo, kad kurį iš šunų namie palikčiau kad nebūtų baisu. Palikinėjau ne dėl savo malonumo, o kitaip negalėjau. Pirmos minutės buvo žiauriai baisios, bet palikdavau manieže iš kurio neišlips, neužsigaus, nieko nepaims. Ir žinoma tai buvo minučių reikalas, ir stengdavausi apsisukt kai miega. Bet vaikai niekada nešaukdavo, neverkdavo, nestresuodavo. Dabar dideli ir auginam mažutę lėlytę ir džiaugiamės jų vaikystės istorijom
jei nepaslaptis,koks skubus reikalas tuributi,kad palikinedavot kelioms minutems



