Keblūs klausimai pokalbio metu

Sveiki

aš šiandien sugaišau brangią savo laiko valandą pokalbyje, ir jau taip beprasmiškai, kad net pikta.

kaip jums patiktų klausimas per antrą pokalbį (su dideliu direktorium, mažesniu direktorium, ir vadove, kuri būtų tiesioginė)
:
kas jūsų šeimoje ką išlaiko? ar jūs vyrą ar vyras jus?
ir tokį klausimą uždavė generalinis direktorius, lietuviško UAB'o, (LABAI susireikšminęs ponas, kuris pusę laiko, skirto mūsų darbo pokalbiui, stengėsi sumenkinti mano 5 metų darbo patirtį pardavimuose, nes neva produktai su kuriais dirbau labai blogi ir net kenksmingi, kai jie iš tikrųjų pasauliniu mastu yra ypač gerai vertinami. o kai aš įrodžiau su argumentais, kad jis nusikalba, tai tik akis pasukiojo ir tiek).
CV matė kad aš šiuo metu dirbu, o apie vyro darbovietę neklausė (nors koks kieno reikalas? Neetiška yra klausti šeimos narių darboviečių,. šiaip jau, neetiška klaust ir kiek vaikų turi, ar turi vaikų, ar planuoji ir tt, nes tai niekuo nesusiję su mano kompetencija!) darbo interviu turėtų būt apie darbą, patirtį, kompetencijas, asmenines savybes ir tt.
dar klausė "ar jums reikia pinigų?" Jau man tada kantrybė trūko ir sakiau, o jums ar reikia? anas ir sako - aš esu kitas reikalas. taip ir nesupratau, koks gi anas "reikalas" yra
dar labai įkyriai klausinėjo, kokiuose dar pokalbiuose dalyvauju, liepė įvardinti kompanijų pavadinimais, ko aš nepadariau, nes tai ne jo reikalas.
O geriausia, kai įsivyravo tyla - visi sėdi žiūri, aš sakau: kažkaip nutilom, galiu dar jums papasakoti apie save, o gal jūs norėtumėt plačiau apie poziciją papasakoti, tai kitas ponas sako - o ko jūs tikitės? sakau kuria prasme? sako nu dabar, ko jūs tikitės? sakau, na atėjusi į pokalbį dėl darbo, aš tikiuosi, jog susipažinsime, kalbėsime apie darbo poziciją, aš pristatysiu jums savo patirtį ir tt. vėl akis varto... aš tikrai nesuvokiu, kaip žmonės gali eiti dirbti pas tokį poną, kuris juos laiko daug žemiau negu jis pats, ir visiškai nemoka bendrauti. visiškai.

Ai dar ponas klausė, kodėl aš noriu tokio darbo, nes jis tai tikrai nesirinktų jo tai aš pasitikslinau, ar pas jį firmelėj yra tokios blogos sąlygos, kad pats nedirbtų čia jei galėtų? vėl akys vartosi... tik jam įėjus į kambarį aš pajutau, kad čia nei už ką nedirbsiu, tad buvo netgi įdomu, ką jis pasakys. aiškiai pokalbiui nesiruošė visiškai, nesidomėjo apie mane nieko, cv neskaitė, žodžiu visiškai jokios pagarbos. Baisu, nes iš tiesų tai patys darbuotojai leidžia tokiems dalykams vykti - jei nebūtų žmonių, kurie leidžia su savim elgtis kaip su pašluostėm, nebūtų ir tokių darbdavių.

Toks kvailas pokalbis buvo... Kelintą kartą nusiviliu lietuviškais uab'ais. Bet vis duodu šansą - o gal šitas arba kitas bus normalus
dar pamiršau paminėti, kad ponas didelis direktorius pavėlavo į pokalbį nes pramiegojo

Jo... na ir pokalbis Bet su jūsų požiūriu, manau, visai neblogai laiką praleidot
Dėl teiginio sutinku 100 proc., bet pati su savo specialybe darbo ieškojau 2 metus ir gavau darbą už minimumą. Šokinėjau iš laimės, bet ta laimė greit baigėsi - į darbą eidavau dantis sukandusi. Labai tikiuosi, kad pavyks susirasti geresnį, nes išdidumas irgi brangiai kainuoja

Mona_si, puikiai suprantu, apie ką Tu rašai. Bet svarbiausia, kad įgavai patirties, tuomet susirasti kitą darbą daug lengviau. Rasi širdžiai mielą darbą, tik reikia tuo tikėti

Ne taip mane supratot - paguodos man nereikia, tiesiog pasidžiaugiau, kad yra tokių žmonių, kurie sugeba atsikirsti arogantiškiems darbdaviams ir nuleisti iš padebesių. Be galo buvo smagu skaityti, tikiuosi, kad aprašysit ir kitus įsimintinus pokalbius Tokie postai įkvepia ir suteikia pasitikėjimo

O kaip teisingai reiktų atsakyti į tokį klausimą

- Jeigu turite daug degančių darbų vienu metu - nuo ko pradėsite?
- Atsakau- susidėliosiu prioritetus.
- Klausia o kaip? Nuo ko pradėsit? Jeigu kažko nespėsit?
Kitas klausimas - nuo kurio degančio darbo pradėsit - nuo didelio ar nuo mažo?

Kad darbo laiką planuositės taip, kad "degančių" darbų tiesiog nebūtų.

O kaip atsakote į klausimą kodėl norite išeiti iš dabartinio darbo arba kas netikdavo praeituose darbuose?

Mano tikrosios priežastys:
- bukas viršininkas
- nekokios atlyginmo kėlimo perspektyvos
- labai mažas kolektyvas
- neįdomūs, monotoniški darbai
Betgi nesakysiu tokių, nes galvos, kad tik pinigai ir tūsai galvoj.

gali buti, kad virsininkas ju tiek suvers ant galvos, kad planuok nepalnavus, o ju bus. As tai po tokio klausimo itarciau, kad samdo 1 zmogu vietoj 3 ir tikisi, kad tas visus darbus nudirbs.

Ne ne, čia nekalbam apie tai, kad žmogus laiko nemoka planuoti, ar darbus paskutinei minutei pasilieka.

Čia buvo toks klausimas konkurso į valstybės tarnybą metu. Kas dirba valstybės tarnyboje turbūt žino, kaip būna, kai kartais užsidega kokią ataskaitą pateikti per valandą, arba kai atsakymą reikia parengti, nors terminas atsakyti jau būna praėjęs ir tada būna taip, kad "visko reikia per šiandien"

Sveiki,
Nesu didele zinove, bet pirmiausiai tikriausiai sakyciau kad darbas neleidzia atsiskleisti, nera tobulejimo perpektyvu ir t.t. dar kad igauta patirti noretusi kur placiau pritaikyti manau toks dalykas kaip ir labiausiai priimtinas

Noriu pasidalinti patirtim apie savo paskutiniasias darbo paieskas. Daugiau nei du metus isdirbau valstybineje imoneje, pasikeite vadovybe, prireike darbo vietu "saviems", prasidejo priekabes, reikalavimai dirbti po darbo, pradejau nebesuspeti to darbo padaryti, po darbo likti nelabai galejau, visgi ir seima turiu... Liko viena iseitis: naujo darbo ieskotis. Pradejau siusti cv, tyla, kaip ir daznai buna, nesimeto kvalifikuoti, neblogai apmokami darbai siais laikais. Staiga gaunu buvusios grupiokes zinute: ju darboviete iesko personalo vadybininkes - administratores ir skubiai, pasiule sudalyvauti konkurse, jei man idomu. Ir ka - konkursa laimejau:) Ryt atsileidziu is senojo darbo, o pirmadieni einu i naujaji. Net nesitiki, kad taip sekmingai susikloste. Ir jums to linkiu:)

Labai šaunu, džiaugiuos už Jus. Niekad nereikia nosies nukabinti. Tikiuosi, kad viskas seksis labai gerai. Kaip sekasi naujam darbe?