DAO

Tikrai taip, sutinku su tavimi – religingam biblijos nereikia!
O kam jos reikia? Tiems, kurie turi gyvenimo problemų, vidinį nepasitenkinimą, ligoniams ir netekusiems religingumo. Netgi pats Kristus sako, kad jis ne sveikųjų atėjo gydyti, o ligonių. Tas, kuris turi vidinį pasitenkinimą tam bibliją nereikalinga.
Kažkodėl beveik visi laikantys save religingais praleidžia pro ausis frazę – nėra pastovaus religingumo! Nereligingi, bet biblijos, religinio tūrinio žinovai, fariziejai apie save yra nuomonės, kad jie visados religingi. Bet jie niekaip negali suvokti, kad nėra pastovaus religingumo. Religingumas pasireiškia kiekvienoje situacijoje čia ir dabar. O jūsų reakcijos į įvykius kiekvienoje konkrečioje gyvenimo situacijoje parodo ar religingumas pasireiškė. Jeigu atsikirtote, puolate įrodinėti, įsižeidžiate, kritikuojate, pykstate ir t.t. tai religingumas tuo metu nepasireiškė. O kada jis dažniausiai pasireiškia pas religinio tūrinio žinovus? Ogi tuomet kai jie skaito Bibliją lovoje arba diskutuoja apie Dievą su tokiais pat žinovais! Religinio tūrinio žinovų yra labai mėgstama frazė – dvasingai pakalbėjom...
Paklabėti, suprasti yra viena, o būti religingu konkrečiose gyvenimo situacijose yra visai kas kita.

Kadangi nebesuprantu kur lenkiama, tai paklausiu tiesiai - tau asmeniškai Biblijos reikia?

Na aš asmeniškai paskutinį kartą skaičiau bibliją daugiau nei prieš dešimt metų.
Kas užmiršo Dievą pas tą jis širdyje.(Dialektika).
Tik nepamanykite, kad aš religingas.

Ačiū už atsakymą.

Jūsų dialektika stipriai šlubuoja.


O pamanysiu tai ką pamanysiu...

Tai ir matosi Iš Tavo postų matosi, kad jautiesi išmintingiausias iš išmintingiausiųjų. Kvepia fariziejiškumu

DAO meistras tekėdamas gyvenimo upėje ir susidurdamas su kliūtimis vengia patologinių būsenų.
Stebėdamas, mąstydamas, diskutuodamas jis išsiaiškina ir apsibraižo ribas, kur jam neverta lįsti, nes ten laukia spąstai ir patologinė būsena. Jam nerūpi įrodyti prieš pašnekovą savo pranašumą, jis nevertina pašnekovų hierarchijos skalėje, nekritikuoja. Pašnekovas jam yra puikus treniruoklis, kuris padeda išsiaiškinti, apmąstyti ir apsibrėžti ribas, kur neverta lysti, nes ten tyko patologinė būsena. Jeigu DAO meistras pastebi žmogų esantį patologinėje būsenoje, tai jis jo nevertina hierarchijos skalėje, nekritikuoja, jam paprasčiausiai tas žmogus parodo kelią, primena kur nereikia lysti.
Kritikuojantys DAO meistrą, vertinantys, niekinantys, neigiantys yra DAO meistro formuotojai!
Jie skatiną dar gilesnį atsidarymą, stiprina jan poliarizaciją. O kuo didesnė atsidarymo amplitudė tuo spalvingesnės emocijos, daugiau džiaugsmo.
Yra net tokia treniruotė – tave po truputėli spardo arba daužo su lazda, o tu su įkvėpimu pasitinki kiekvieną smūgį ir stiprinį malonius pojūčius. Daužyti reikia pradžioje labai lengvai, kad nebūtų skausmo, o tik malonus jausmas kaip masaže. O tas, kurį šitaip masažuoja turi gaudyti malonius pojūčius ir juos didinti, auginti. Gal jums teko matyti kai rytų kovų meistrai daužo vienas kitą geležiniais strypais ir kaifuoja. Masažas! Jan transe bet koks kontaktas su išoriniu savo pasauliu yra malonumas. Panašiai yra ir su proto treniruotėmis. DAO meistrui įžeidimai neegzistuoja. Kaip tame masaže, kurį aprašiau – priešas tampa draugu, geidžiamu masažistu. O tai reiškia ir nėra jokių priešų, o viskas tik į džiaugsmą ir gyvenimo naudą.
O esantis in poliarizacijoje, užsidaryme reaguoja priešingai. Jis įsižeidžia, užpyksta ir t.t. Jam kontaktas su savo išoriniu pasauliu tampa skausmingas, jei kažkas elgiasi ne pagal jį. Jis iškarto susigūžia ir įsijungia gynybines reakcijas. Jam yra priešai, nepageidaujami žmonės ir t.t. Įsijungus gynybinėms reakcijoms po to įsijungia ir neigimas. Prasideda kritikavimas, vertinimai, nukainavimai – neigimas. Prasideda patologinė busena...
(Esantis užsidaryme, diskusijoje norės įrodyti savo pranašumą prieš pašnekovą, susireikšminti, sublizgėti, pasipuikuoti žiniomis ir t.t.) Visa tai irgi kelias į patologines būsenas...

Žinai, čia su Tavim sutinku. Tikrai yra tose pačiose situacijose ta pati reakcija ir tai vis kartojasi, ir dabar jau dažnai vietoj nepasitenkinimo iš karto pradedu šypsotis, nes žinau, koks sūkurys prašvilps galvoj, ir jis prašvilpia, bet dulkių jau nebekelia. Vakariečiai apie tai rašė kaip apie Stebėtoją, Liudytoją, tiesiog taip pavadino simboliškai, patys rėmėsi Nisargadatta Maharaj ir jo atsakymų knyga "Aš esu tai". Turiu pripažinti, kad tos knygos tikrai visos neįkandu, man kitur tikros pievos


Ar pasakymas kur nereikia lįsti reikštų, kokių emocijų nereikia savyje susikelti, t.y. kontruoliuoti savo mintis? Jei kabinasi piktas žmogus, nereguoti taip pat? Jei kažkas piktas užsipuolė, tai stebėti save ir nepaleisti savo pykčio atsakant?Ar kaip? Ir koks tas vidinis taškas, už kurio užsikabinus galima atsilaikyti su Dao požiūriu? Negi visada tik malonumo sau siekimas?

ką ir matome...

Pagaliau supratau, kodėl Vanduo sukūrė šitą temą - rado sau treniruoklių
Papildyta:

Geras, kaip greitai atsiskleidžia žmogaus siekiai... Ir dar pats tai išsako. Manau, Karbyne, Tu teisi - Vanduo pavojingai susireikšminęs. Labai gaila. Nusivyliau

Na, kažkada jis pats taip parašė temoj apie protą, kad jūs visi esat man treniruokliai, tada mudu diskutavom, man atrodė, kad jis tyčiojasi, galvojau:vistiek tave pričiupsiu, susireikšminęs joge Dabar man taip juokingai atrodo......
Juk iš tikrųjų galima pažvelgti kitaip Tik nepagalvokit, kad aš jį ginu, man dzin kas ką forume apie ką mano.

as matau tik tai, kad vandenelis yra pasiklydes zmogus. Sumaldamas viska i kruva jis jau pats neranda galu.

"(Esantis užsidaryme, diskusijoje norės įrodyti savo pranašumą prieš pašnekovą, susireikšminti, sublizgėti, pasipuikuoti žiniomis ir t.t.) Visa tai irgi kelias į patologines būsenas..."

o nemanai kad tu tiesiog per daug nusigrybavai? Savo pozicijos issakymas nebutinai yra noras irodyti pranasuma ar noras sublizgeti. Neskaites Biblijos 10 metu tu bandai diskutuoti su krikscionimis kurie studijuoja Biblija tuos 10 metu ir tuom gyvena. Tu maisydamas vandeni su aliejumi bandai sakyti tiems kurie tai mato, kad tai arbata. Manai kad aplinkui visi buki?

Tik noriu paklausti žmogaus, kuris kaip sako, studijuoja Bibliją ir, kaip suprantu, dažnai diskutoja, taip?
Bet ar nebūna tokių atvejų, kai negali apie kažką diskutuoti? Ar neatrodo, kad kartais žodžiai kaip plūgai užars ir sutraiškys kažką, kas tik Tavo?Kas gal tik Tau vienam parodyta? Nes tai yra taip tikra ir asmeniška, kad tikriau negu šis forumas, nes užlūš kompas ir nėra forumo, tikriau negu gatvė už lango, nes nusilauši koją ir nėr gatvės kuriam laikui O tie suvokimai kartais būna tokie, kad niekaip negali ir nenori net kalbą į tą pusę pakreipti, tiesiog tai yra kiekvieną akimirką ir neprisileidi artyn jokių žmonių ar žodžių.
O apie Biblijos interpretavimų yra kiek tik nori, ir aš nemanau, kad jie yra pergyvenę tai, ką pasakoja,tik išmąstę.
Kai atrodo iš kitos pusės, tiems, kurie tuo gyvena?