Pokyčiai po gimdymo

#289
QUOTE(klara c @ 2009 05 29, 22:46)
na va, visos ramios... Matyt, tik viena as vieniša nerimauju verysad.gif


sveika,
as kol nepagimdziau tai net nesupratau kaip pasikeis gyvenimas, kai nescia buvau zinojau ka reiskia vaikas, gi drauge jau ne viena su vaikais, ir ruosiausi moraliskai ir visaip kitaip vaiko atejimui ir negalvojau, kad viskas sitaip apsivers. man savaites uzteko, kad apsiprasciau.dabar neisivaizduoju gyvenimo be savo sunelio, gera buti mama.
turbut su antru vaiku bus kazkas panasaus, dabar irgi galvoju ai nieko cia tokio sunkaus, bet kai jau bus tada tik matysiu turbut smile.gif
Atsakyti
#290
QUOTE(klara c @ 2009 05 28, 07:25)
Sveikos, mamos! Šįryt atsibudau su degančiu noru užvesti naują temą. Manęs tuoj pat (ryt 40 savaičių) laukia antrasis gimdymas, ir aš jo bijau. Bijau visų pirma ne kaip fizinio veiksmo (prieš antrą kartą nėra tos didelės nežinomybės) -- bijau neišvengiamų pokyčių, amžiams ateisiančių į mano gyvenimą. Koks bus naujasis vaikas? Kokius pokyčius jis atneš į mūsų nusistovėjusį gyvenimą? Kaip viskas pasikeis? Esu vieno didelio beveik aštuonių metų sūnaus mama. Jau daug metų "laisvomis rankomis". Kaip jausiuosi, vėl pradėjus ilgą naujo kūdikėlio auginimo kelią, kokios bus naujos nemiegotos naktys, kaip jausiuos, vėl bandydama sugrūsti pirmąją košę, suprasti pirmuosius "veve, bebe"? Mamos, ar jums suprantamas mano nerimas? Pasidalykit, prašau, savo jausmais, kurios jaučiate /jautėte prieš gimdymą panašų nerimą... Būsiu labai dėkinga.


sveikute! tu neviena tokia schmoll.gif lygiai taip pat ir as jauciuosi: neramu, baisu ir pan. bet kas belieka - nieko nepakeisi jau unsure.gif noreciau kazkaip nuraminti, bet pati kartais negaliu saves nuramint doh.gif apsisuki ir galvoji, kad viskas bus gerai drinks_cheers.gif
Atsakyti
#291
Sveika klara. As cia - naujas zmogutis, klaidziodama po foruma aptikau skyreli kuris ir man yra aktualus. Man saindie 40 savaiciu, jau kokia savaite gyvenu su nerimu, baime ir dar net nezinau kuo.... Baimes panasios kaip pas tave, tik as bijau, ar susitvarkysiu, ar istversiu ir t.t. Po pirmo vaiko gimimo pirmas menuo buvo kosmaras, vat ji dabar net naktim sapnuoju, nugrauztos krutys, mastitai, viska skauda... ar man viso to reikia.... mintys tokios. Bet kazkaip randu savy jegu pasukti mintis geraja linkme, juk pagalvojus 50 tukst. seimu lietuvoje negali tureti vaiku.... isivaizduoji ka jos atiduotu kad ta patirtu? o mudvi po antra karta ta stebukla apturesim. Taip kad stiprybes, viskas bus gerai!!!!!!!
Atsakyti
#292
kyla ir man tokiu minciu, kaip viskas klostysis toliau... atrodo ta patyriau jau taip senei, kaip reikes viska pradet vel is naujo? bet tai juk patyrem ne vien sunkuma, kiek patiri dziaugsmo, kai isgirsti pirmaji mama, pamatai pirmaji zingsni ir t.t... wub.gif sekmes ir kantrybes auginant mazaji zirniuka 4u.gif
Atsakyti
#293
Mielosios nestuke.gif , čia hormonai su jumis pokštauja biggrin.gif

Turbūt daugelis mūsų prieš finišą jautėmės panašiai mirksiukas.gif

Tuoj viskas stulbinamai pasikeis ir... bus labai puiku wub.gif
Atsakyti
#294
Mane kamuoja absoliučiai nenormali mintis - kaip reikės mylėt du? kaip kurio nors nenuskriaust? blush2.gif blush2.gif
Atsakyti
#295
QUOTE(dangiuk @ 2009 05 30, 20:14)
Mane kamuoja absoliučiai nenormali mintis - kaip reikės mylėt du? kaip kurio nors nenuskriaust? blush2.gif  blush2.gif


Šita mintis kamuoja ir mane. Aš galvoju, kad nemokėsiu mylėt antrojo vaiko, nes per daug myliu pirmąjį ir jis man toks savas wub.gif Kažkokia durna mintis, kad vistiek pirmąjį mylėsiu labiau doh.gif
O dėl gyvenimo pokyčiu, kažkaip esu rami. Su pirmu vaiku buvau žiauriai užsidepresavusi, galvojau šitas beprotiškas periodas niekada nesibaigs, tas mano vaikas ištisai klyks, neduos naktim miegot ir t.t. ir gatvėje pavydžiai nužvelgdavau moteris su paaugintais vaikais, maniau kad aš to niekada nesulauksiu. Bet aš sulaukiau ir gan greitai, todėl dabar kažkaip esu rami, ir galvoju, kad tas prisitaikymo periodas greit praeina ir gyvenimas stoja į savo vėžias. Aišku pirmas mėnuo labai sunkus, bet turiu paaugintą "pavyzdį" kad visi sunkumai greit praeina ir ateina lengvesni laikai.
Atsakyti
#296
QUOTE(Erina @ 2009 05 30, 23:27)
Šita mintis kamuoja ir mane. Aš galvoju, kad nemokėsiu mylėt antrojo vaiko, nes per daug myliu pirmąjį ir jis man toks savas  wub.gif Kažkokia durna mintis, kad vistiek pirmąjį mylėsiu labiau  doh.gif


Ačiū dievui, paguodei - ne viena tokia biggrin.gif drinks_cheers.gif
Atsakyti
#297
Nemanau, kad išvis yra nėštukių, kurios nejaustų nerimo, ypač prieš finišą. Jūs jau tuoj susitiksite su antruoju mažyliu. Ar neatsimenate kaip gyvenimą apvertė pirmasis? Tačiau juk džiaugsmo vis vien buvo ir tikriausiai daugiau nei nerimo? O nėštumo pradžia ... Tiek džiaugsmo ir kartu baimės ... Viskas bus gerai.
Atsakyti
#298
QUOTE(klara c @ 2009 05 28, 07:25)
Sveikos, mamos! Šįryt atsibudau su degančiu noru užvesti naują temą. Manęs tuoj pat (ryt 40 savaičių) laukia antrasis gimdymas, ir aš jo bijau. Bijau visų pirma ne kaip fizinio veiksmo (prieš antrą kartą nėra tos didelės nežinomybės) -- bijau neišvengiamų pokyčių, amžiams ateisiančių į mano gyvenimą. Koks bus naujasis vaikas? Kokius pokyčius jis atneš į mūsų nusistovėjusį gyvenimą? Kaip viskas pasikeis? Esu vieno didelio beveik aštuonių metų sūnaus mama. Jau daug metų "laisvomis rankomis". Kaip jausiuosi, vėl pradėjus ilgą naujo kūdikėlio auginimo kelią, kokios bus naujos nemiegotos naktys, kaip jausiuos, vėl bandydama sugrūsti pirmąją košę, suprasti pirmuosius "veve, bebe"? Mamos, ar jums suprantamas mano nerimas? Pasidalykit, prašau, savo jausmais, kurios jaučiate /jautėte prieš gimdymą panašų nerimą... Būsiu labai dėkinga.


Na, mano situacija panasi: vienam vaikui 12, antram 9, 6 netrukus bus ir treciasis. Abu vaikai savarankiski, iseidavau i darba ir galedavau ramiai palikti abu namuose - patys ir valgys pasisildo ir kambarius tvarkosi. Su MB vieni galedavom leistis i teatrus, ekskursijas... O dabar - vel tas pats uzburtas ratas su bemiegem naktim, negalejimu atsitraukti nuo leliuko ir jokio asmeninio gyvenimo. Ir vel su MB ilgus metus ne tik neissimiegosim, bet ir vieni nebegalesim niekus vykti verysad.gif (neturim mociuciu, nei broliu ar sesiu, kurie mums padetu).
Taciau stengiuosi nusiteikti pozityviai - vaikai gal pades priziureti leliuka, gal pavyks po keliu metu rasti gera aukle ax.gif
Atsakyti
#299
Aciu, mamos, nebe tokia vienisa jauciuosi 4u.gif Vis tik, galvoju, neisvengiamas tas nerimas pries tooooki didziuli pokyti gyvenime. Mane turbut ta nezinia labiausiai vercia nerimauti: juk mes nezinom pries gimdyma, KOKS bus tas mazylis, kaip jis pakeis musu visu gyvenima. Nekalbu apie baime ir nerima, kad tik butu sveikas ir pan. Kai prisimenu, kaip jauciausi pries gimdydama pirmaji -- tai isvis kaip ruke. visai negalejau patiketi, kad tuoj turesiu maza leliuka ant ranku. Jau ant stalo laikas lipti, o man atrodo, koks vaikas, koks gimimas, negali buti ir viskas:) Na, jau kai gime, tai biggrin.gif Ir greitai pripratau prie to, kad esu mama.
Papildyta:
Dar pora minciu... Pagalvojau, greitai visos cia nerimaujancio mamos susitiksim su labai, labai naujom patirtim kitam skyrelyje, skirtame auginancioms du ir daugiau vaiku.. Tada pasipasakosim, kaip virtom per siuos virsmus, kaip tiek mazieji i musu nusistovejusi gyvenima su paaugintais vaikais isiverze ir ka su mumis padare...O dabar tai, jauciu, begu i tema, kur mamos po termino vis dar negimdo ir sienom lipa. Nes man jau panasiai, terminas pagal viena skaiciavima buvo penktadieni, pagal kita -- ateinancios savaites viduryje. O niekas nevyksta, ir suprantu, kad tas stabilumas, tas iprastas, nusistovejes gyvenimas -- toks laikinas, taip greitai jo sienos susiubuos doh.gif Laikykites visos! Iki nauju susibendravimu!
Atsakyti
#300
oj, kokios pazistamos mintys. maniskiui kai gimdysiu bus beveik 10. jis toks geras, meilus vaikas, atrodo, kitokio ir negaletu buti. o jei antras bus ne toks, kaip as ji mylesiu. o kaip su asmeniniu gyvenimu, jetau jetau, su pirmu bmieges naktys truko iki 1.5 metu, ligos ligeles iki 5 metu, taip ilgai man augo tas vaikas. o nuo 5 greiciau, kai sveikesnis pasidare, dziaugiausi laisve. o kaip bus dabar ja vel praradus?
Atsakyti