pasikeičiau į blogą pusę ir fiziškai ir dvasiškai
Papildyta:fiziškai saves nemyliu jau 20 m., t.y. nuo pirmo gimdymo, o po antro irgi niekas nepasikeitė. žiauriai sau negraži, o ir vyras komplimentais neguodžia kaip čia esu skaičius, kad atseit jų vyrai myli žmonas tokias kokios jos yra. jis estetas, nors grubiai nieko ir "neužvemia", bet...
nežinau ar depresuoju, bet periodiškai būna bloga nuotaika. pirmo vaiko visai nemylavau, nebuvo poreikio. su antru kitaip. tiesa, dabar vyras labai į auklėjimą įsitraukė ko nedarė kai sūnų auginom. aišku, tas turi nelabai gerų pasekmių - panelė 11 m. vėl persikraustė miegot į mūsų miegamajį. pačios suprantat koks tai kaifas... nesikrausto dėl l. įvairių priežasčių, t.sk. ir dėl to, kad dabar savo kambary gali kaip sandėlį laikyt, juk miega kitur. vyrui sakiau - iškraustyt nesiruošia, o mane žadint naktimis sugalvojo. dar tokio briedo nebuvo...vienžo, dažnai pamastau ir kogi velnias nešė mane į tą galerą. visada maniau, kad esu protinga, pasirodo nelabai...
sorry, gal aš čia išsiplėčiau per plačiai, nevisai į temą. bet parašiau kas ant širdies guli.