QUOTE(Mind @ 2008 01 09, 23:21)
As irgi viena atsitikima galiu aprasyti.Gal cia ir nera itin linksma ir idomu,bet man tai buvo bene didziausias nuotykis.Tas buvo seniai-tarybiniais laikais,kai buvau dar labai jauna.Buvo grazi vasaros popiete,miesto centras,einu namo,o is priekio matau ateina kazkoks bernas.Ir...man su juo beprasilenkiant tik jauciu sliukst kazkas man ant krutines.O jis,pasirodo,nesesi rankoj kefyro buteli(tada stikliniai buteliai buvo) ir apipyle man visa prieki-nuo krutines iki sijono apacios.Apstulbau...stoviu visa issiziojusi ir galvoju,kaip cia pasielgus...O jis eina sau lyg niekur nieko.As ji stebiu,ar neidomu jam bus paziureti,kokia mano reakcija.Tai atsisuko jis paziureti,bet gera gabaleli paejes.Nieko gi tokiam nesakysi,dar i galva gausi tuo paciu buteliu.Tai apsivaliau,kiek tai buvo imanoma, ir, aciu Dievui,namai buvo netoli.
išsitraukčiau šautuvą ir






kad maža nepasirodytų, psichinis kažkoks. fui kraujas užvirė man iš pykčio
Papildyta:
aš vis dar pykstu dėl to kefyro. atsiminiau ir savo vieną bjaurybę, bet ji kiek juokinga savo absurdiškumu.
taigi, buvau dar mokykloje, rugsėjo pirmoji. susitikome su seniai matytomis draugėmis, viena jų grįžusi iš Prancūzijos parvežė lauktuvių, tokių milžiniškų saldainių ant pagaliukų. atrodo įspūdingai:margas saldainis - peliuko mikio galva ant ilgo pagaliuko. taigi mes su drauge su tai saldainiais išvarėme į laisvės alėją, na šiaip, pasitrainioti, kaip įprasta rugsėjo pirmąją. žmonių daug, visi gražūs, nuotaika puiki. prisėdome ant suoliuko laisvėje. ir praeina pro mus bernai kokie keturi ir audringai reaguoja į mus valgančias tuos įspūdingus saldainius. ir taip vienas iš jų griebė už mano saldainio ir tempia..aš spiegiu ir nepaleidžiu...bet deja...jo rankoje saldainis juk, o manojoje tik pagaliukas, kuris šauniai išslydo iš rankų....ir likau be saldainio,

