Pas mus vienas bendradarbis be proto liguistai myli savo mašiną. Ten operacijas turbūt galima daryt, dulkęs nė vienos, jei pamato kokį šapelį, tai panikuoja pusę dienos ir visą saloną siurbia. "Užkniso" visus tas jo ištisas skiedaliojimas. Pusę dienos dirbau skylamušiu, kiekvieną "konfeti" gabaliuką dėjau į maišelį. Nuėjau pas jį į kabinetą (ten jie keliese dirba), atseit, kažkokius popierius nunešiau sutvarkyt, tuo pačiu "priglaudžiau" į kišenę jo mašinos raktelius (uždaroj saugomoj aikštelėj tik vienas jis ją ir rakindavo
) ir nuėjus į aikštelę visą tą "konfeti" tvarkingai supyliau už panelio, į ventiliacijos angas 
Grįžus nusiunčiau pas juos administratorę, mergiotė atsargiai padėjo raktelius į vietą... O dabar įsivaizduokit, kas buvo, kai užvedė mašiną ir įsijungė ventiliacija 
Kitam įkyruoliui bendrom pastangom klasikiniu būdu "sutvarkėm" klaviatūrą - išlupom klavišus ir perdėliojom kaip pakliuvo. Pusę dienos atgal dėliojo
Dar labai smagi "baika" (aišku, jei ne tau paskui pakliūna) į kavos aparatą pridėt arbatžolių ir apkraut šviežia kava. Toks "čaikovskis" gaunasi, kad...
Naujo kolektyvo instruktažą vedė viena persona, labai garsiai deklaruojanti savo griežtą požiūrį į "šiuolaikinio jaunimo" "pasileidimą", tai su dar kelių žmogelių žinai į prijektoriau flash atmintinę vietoj esančio slide'o prikėliau xxx kategorijos vaizdinės medžiagos...
Vienas skyriaus viršininkas už nugaros virš darbo stalo turi pasikabinęs savo tėvo portretą. Mes vietoj to portreto Vladimirą Iljičių pakabinom. Pusę dienos nieko nepastebėjo ir sėdėjo išdidžiai po Leninu, kol generalinis į kabinetą neįėjo ir neprileido kelnių rodydamas pirštu.
P.S. Tokius "fintus" patartina daryti tik išskirtinai draugiškam kolektyve, kitaip šalutinis poveikis - neprognozuojamas.
