Viešbutyje iškarto nuvedė i kambarį, pro kurio balkoną nesimatė jūros, todėl aš nešiko pasiteiravau, ar jie neturi laisvų kambarių su vaizdu į jūrą. Jis iškarto pasiskambino į reception'ą ir mums pasakė, kad po vakarienės gal atsiras laisvas kambarys. Tad nuėjome vakarieniauti. Po vakarienės atėjome i reception'ą pasiteirauti ar neatsirado laisvo kambario su vaizdu į jūrą. Mums davė raktą nuo vieno kambario, sakė apsižiūrėti ar patiks ir ateiti pranešti. Tikrai patiko, nes jūra pro balkoną atrodė galima ranka paliesti, tad gavome šį kambarį, davėme iš padėkos 5 eurus. Nors ir niekas jų šiaip neprašė.
Kelias dienas jūroje buvo neįmanoma maudytis, nes bangos buvo tokios didelės, kad gali parblokšti žmogų, gaila, kad dugnas buvo labai akmenuotas, neįmanoma juo vaikščioti, o kai bangos didelės, tai dar gauni iš akmens i koją skaudžiai. Na, kai kitomis dienomis bangos būdavo ramesnės, tai paprašydavome čiužinio ir plaukiodavome juo. Vanduo gan šiltas, tik nuo bangu sudrumstas kazkoks.
Viešbutis grazioje vietoje, net kiek kitus viešbučius matėme, tai mūsų pasirodė viena gražiausių vietų, nes jis tarp kalnų, jūra prie pat tik nusileidus laiptukais, nieks nevaikšto pašalinis mūsų paplūdymiu.
Personalas labai draugiškas, barmenas kalba lietuviškai, jie siaip daugumoje ir angliškai sunkiai kalba, bet labai paslaugūs ir draugiški.
Maistas tikrai labai gausus, įvairus ir skanus. Pusryčiams tai visada tas pats būdavo, omletas, virti kiaušinukai, sūriai kelių rūšių, kumpis, ir laabai skanios minkštos minkštos bandelės. Pietums tikrai būdavo daug įvairaus maisto. Labai daug salotų, mišrainių įvairių, tiesa, jos kasdien būdavo tos pačios, bet nespėjau visų net paragauti. Kasdien sriubytės įvairios, dažniausiai labai skanios, įvairūs troškiniai, vištiena, kepsniukai, kebabai, ryžiai, bulvės, spageti, labai daug daržovių, paskutinę dieną pica buvo. Apie 4 valandą lauke bobutės įsitaisydavo ir kepdavo tokius turkiškus snackus, o 5 valandą būdavo tortuko laikas. Lauke buvo patiekiamas koks tortukas, sausainiukai kelių rūsių, bandelės tokios labai skanios ir dar kokie keksiukai, kavutės galima išgerti. Vakarienės irgi būdavo įvairios, sriubytė vėl kokia, mėsytė ar kažkas panašaus. O 23.30 naktinė sriubytė būdavo dar. Žodžiu pavalgai, ir žiūri, kad vėl tuoj reikės eiti valgyti.
Gėrimai visokie vaisvandeniai, kava, arbata, sprite, cola nemokami. Iš alkoholinių nemokami buvo tik alus, raudonas ir baltas vynas, rakė, vodka, kazkoks neskanus brendis. Visa kita mokama. Ir juos būdavo galima gerti nemokamai iki 23.00 val.
Kambarinės sutvarkydavo kambarius nepriklausomai ar palieki arbatos ar ne. Ir galiu pasakyti, kad ar palikdavome ar ne kazką, vistiek taip pat sutvarkydavo, pakeisdavo rankšluosčius, paklodavo lovą, šiukšles išnešdavo ir viskas.
Buvome išlėkę po Alanijos klubus pasižiūrėti, labai patiko, kad dauguma jų po atviru dangumi, nemokamu įėjimu, gražus interjeras, tik muzika ta pati ir visai ne mūsų skonio.
Viešbutyje daugiausia buvo lietuvių, atrodo, kur pasisuksi, ten lietuviai. Dar buvo truputį rusų, nemažai lenkų, buvo keli čekai, kelios prancūzės, rumunai. Gadino atostogas tai, kad su mumis kartu atskrido kazkokia lietuvė, ji važiavo į tą patį viešbutį. Jai 29 metai, atostogavo viena. Tai ji kasdien prie mūsų su draugu kaip prilipus, visur paskui, ir nesupranta, kad gal mes dviese norime pabūti. O tokia visai nesigaudo nieko, protas tikrai ne pagal amžių, na gadino atostogas labai. Aš su ja stengdavaus po to nešnekėti, nes kantrybė išsekdavo kai pasakys ką nors. Ji net iš autobuso išlipusi pasakė, tai čia mes Antalijoje ane?


na o siaip viskas buvo labai puiku,ir nepakartojama
