QUOTE(ciburaska @ 2005 05 07, 16:19)
Planavome su vyru vaikeli 8 menesius, vis nesigavo.

Na, pamaniau, tuoj protas pavaziuos galvojant, kad negaliu pastoti, kad su manimi kazkas netaip...

Nusprendziau uzsiimti kazkuo naudingu: pradejau lankyti anglu kursus, zvalgytis naujo darbo, nes senanis jau pabodo. Ir ka? Radau

. Esu laiminga, skraidau padebesiais, pradedu darba naujame darbe, stengiuosi is paskutinio nes noriu, kad manes neismestu po bandomojo, pradirbu tik savaite ir siandien suzinau, kad laukiuosi

, net nesuprantu kada spejau pastoti
Prablioviau visa ryta ant vyro peties ir dabar rasant asaros kaip pupos is apiu papsi

. Pasimetusi esu juodai. Nezinau ka man daryti? Darbdaviui sakyti ar ne? Ka daryti po 3 men bandomajo? Ir nesmagu pries darbdavi (sakys, kad kai priiminejom, tai dievagojosi, kad vaiku neplanuoja, o tik dirbti pradejo ir vaiku is karto priperejo...

), ir paciai be darbo likti nesinori... Kaip as i dekretines iseisiu?
Kas bus su motinystes pasalpa?
Man jau negera nuo tu visu minciu
Verkti tai tikrai nėra ko - reikia tik džiaugtis, kad išsipildė svajonė susilaukti vaikelio. Pagalvok, kas būtų buvę, jei turėdama savo gerąjį darbą (o to dar tikrai nežinai, nes mažai dirbi) norėtum susilaukti ir negalėtum. Manau, būtų didesnė tragedija. Visoms moterims, kurios negali turėti vaikų tavo problemos tikrai nebūtų problemomis.
Kad ir kaip bebūtų, darbdavys tavęs išmesti pagal įstatymus tikrai negali, nebent gali priversti išeiti "savo noru". Bet šiuo atžvilgiu, manau, elgsiesi protingai ir taip nesurizikuosi. Motinytės pašalpą tu gausi normalią, nes dirbai ir anskčiau. Ją skaičiuos nuo užpraeito ketvirčio gautų pajamų. Pvz., jei pašalpą pradės mokėti liepos mėnesį (lll ketvirtis), ji bus skaičiuojama nuo praeitų metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais (lV ketvirtį) gautų pajamų. Tik gausi 70 procentų nuo tą ketvirtį gautų pajamų.
Taigi, ramybės, džiaukis vienu gražiausiu periodų savo gyvenime (nėštumų moters gyvenime paprastai nebūna labai daug) ir kol nieko nesimato - nieko ir nesakyk. Dirbk tausodama save ir aiteinantį į pasaulį kūdikį. Ir svarbiausia nesinervuok ir neverk, jei nori, kad tavo kūdikis būtų ramus - pati privalai būti itin rami (tą drąsiai sakau, nes pati išbandžiau).