Planavome su vyru vaikeli 8 menesius, vis nesigavo. Na, pamaniau, tuoj protas pavaziuos galvojant, kad negaliu pastoti, kad su manimi kazkas netaip... Nusprendziau uzsiimti kazkuo naudingu: pradejau lankyti anglu kursus, zvalgytis naujo darbo, nes senanis jau pabodo. Ir ka? Radau . Esu laiminga, skraidau padebesiais, pradedu darba naujame darbe, stengiuosi is paskutinio nes noriu, kad manes neismestu po bandomojo, pradirbu tik savaite ir siandien suzinau, kad laukiuosi , net nesuprantu kada spejau pastoti
Prablioviau visa ryta ant vyro peties ir dabar rasant asaros kaip pupos is apiu papsi . Pasimetusi esu juodai. Nezinau ka man daryti? Darbdaviui sakyti ar ne? Ka daryti po 3 men bandomajo? Ir nesmagu pries darbdavi (sakys, kad kai priiminejom, tai dievagojosi, kad vaiku neplanuoja, o tik dirbti pradejo ir vaiku is karto priperejo... ), ir paciai be darbo likti nesinori... Kaip as i dekretines iseisiu?
Kas bus su motinystes pasalpa?
Man jau negera nuo tu visu minciu
Ko pergyveni dabr?
Greit nusišluostyk ašarėles ir džiaukis.
Juk tiek laukei, kad pastotum. Sveikinti tave reikia
O tu raudi.
Dėl darbo, mažiau suk galvą. Dirbk kiek gali. Nieko dabar nesakyk ir viskas. Po bandomojo žinosi tinki jiems ar ne. Tik žiūrėk nepersistenk, mažiui nepakenk.
Gal tapsi jiems nepakeičiama ir jie lauks kol grįši iš dekretinių. Tai būna.
Ir tikrai nereikia galvoti, kad juos apgavai. Tu gi jų neapgavai. Net prieš savo sąžinę turi būti rami
Greit nusišluostyk ašarėles ir džiaukis.
Juk tiek laukei, kad pastotum. Sveikinti tave reikia
O tu raudi.
Dėl darbo, mažiau suk galvą. Dirbk kiek gali. Nieko dabar nesakyk ir viskas. Po bandomojo žinosi tinki jiems ar ne. Tik žiūrėk nepersistenk, mažiui nepakenk.
Gal tapsi jiems nepakeičiama ir jie lauks kol grįši iš dekretinių. Tai būna.
Ir tikrai nereikia galvoti, kad juos apgavai. Tu gi jų neapgavai. Net prieš savo sąžinę turi būti rami
Sveikinu
tai juk nuostabu, saunu, nepakartojama
O asaras nusisluostyk ir pirmyn su pakelta nosim
Tu juk busima MAMA - tik apie tai ir turi galvoti. Kada nors tai prisiminus tau bus baisiai geda , kad galejai taip elgtis.
O darbe elkis naturaliai ir tikrai dar niekam nieko nesakyk. Jei prabegus 3 men. tu jiems tiksi ir tave paliks, tai tau tik i nauda. O jei ne, tai juk turi nuostabu vyra pasoneje
tad laikykis ir lengvo tau nesiojimo, o po 9 men. tikimes isgirsti geru naujienu
Patikek, jie netruks prabegti
SEKMES!!!
tai juk nuostabu, saunu, nepakartojama
O asaras nusisluostyk ir pirmyn su pakelta nosim
Tu juk busima MAMA - tik apie tai ir turi galvoti. Kada nors tai prisiminus tau bus baisiai geda , kad galejai taip elgtis.
O darbe elkis naturaliai ir tikrai dar niekam nieko nesakyk. Jei prabegus 3 men. tu jiems tiksi ir tave paliks, tai tau tik i nauda. O jei ne, tai juk turi nuostabu vyra pasoneje
tad laikykis ir lengvo tau nesiojimo, o po 9 men. tikimes isgirsti geru naujienu
Patikek, jie netruks prabegti
SEKMES!!!
sveika, man buvo taip pat, pastojau 10 dienu nuo tada, kai prieme dirbti tai va palaukiau 3 men,nieko nesakiau, po 3 men atnesiau is gydytojos pazina, kad laukiuosi ir su ta pazima jie menes nebegalejo atleisti.beje isejau is ten pati, bet cia jau kita istorija, jie manes tikrai nevare, del finansiniu sumetimu.
ir tau siulau palaukti, o po triju men.kai suzinosi ar tinki jiems ar ne pranesti, gali net sumeluoti, kad pati katik suzinojai
sekmes....ir nesijaudink maziukui labai blogai ypac pirmaisiai menesiais, jis dabar labiausiai pazeidziamas
ir tau siulau palaukti, o po triju men.kai suzinosi ar tinki jiems ar ne pranesti, gali net sumeluoti, kad pati katik suzinojai
sekmes....ir nesijaudink maziukui labai blogai ypac pirmaisiai menesiais, jis dabar labiausiai pazeidziamas
dziaukis savo vaikeliu vadinasi atejo laikas - jam pas jus atsirasti kad taip netiketai gavosi o del darbo nepergyvenk atleisti taves negales tai ir pinigeliai bus didesni nei nedirbtum, o gal visai jiems tiksi ir lauks taves sugriztant, nelauks ir nereikia turesi visus metus kol su vaikeliu busi po truputi dairytis ir susirasi kita darba. o dabar svarbiausia ramybe, poilsis ir abu su vyreliu galit dziaugtis - savo kurybos vaisiumi, kuri pamatysit po 9 men
man irgi panasiai buvo suzinojau kad laukiuosi po savaites kai baigesi baigiamasi laikotarpis ir ka labai bijojau sakyti virsininkam, bet niekur nedingsi pasakiau o va dabar jau 2 men kai grizus dirbu ir ka nenumire be manes
man irgi panasiai buvo suzinojau kad laukiuosi po savaites kai baigesi baigiamasi laikotarpis ir ka labai bijojau sakyti virsininkam, bet niekur nedingsi pasakiau o va dabar jau 2 men kai grizus dirbu ir ka nenumire be manes
.Valio,tu laukiesi,tai pats nuostabiausias dalykas gyvenime.Negi darbą galima sulyginti su motinystės džiaugsmais.Dėl darbo gailėtis,kad pastojai negalima ,rekia daryti taip ,nes tu jau ir už 9 mėnesiukų bus .Manau,kad visos džiaugiasi už tave ir liūdesiui čia vietos nėra .NUSIŠYPSOK MAMYTE .Sėkmės jums su kleckiuku pilvelyje,nepergyvenk,nes tu jau ne viena,o leliui negerai,kai mamytė daug stresuoja.
Valio valio tai tikrai gera žinia mesk visus ašarojimus
jei dirbai prieš pakeičiant darbą tai dėl pašalpos jokių bėdų nebus o dabar švesk visą savaitgalį ir pirmadienį visa švytinti į darbą ... ką pagalvos bendradarbiaia palyginus su kūdinkiu tokia smulkmena. Taigi smagaus, ramaus laukimo tau
jei dirbai prieš pakeičiant darbą tai dėl pašalpos jokių bėdų nebus o dabar švesk visą savaitgalį ir pirmadienį visa švytinti į darbą ... ką pagalvos bendradarbiaia palyginus su kūdinkiu tokia smulkmena. Taigi smagaus, ramaus laukimo tau
Na, tikrai sudėtinga situacija...Apie nėštumą pranešt darbe visada nelengva, o toikiomis aplinkybėmis turbūt dar sunkiau
Na, kol kas ramiai stebėk kaip tau aplamai seksis tam darbe-gal ir šiaip ne viskas patiks, tada lengviau bus ir pasakyti..Aišku, kad tave atleistų, jei jau bus pasibaigęs bandomasis-jokių šansų, nebent daugiau streso gali būt..
Gal tave paguos tai, kad nėštumas dažnai gaunasi pačiu nepalankiausiu darbe metu-ir nieko čia nepadarysi..Vis tiek visų pirma esam moterys-motinos, o tik antroj vietoj-darbuotojos
Savo darbe dirbu beveik 10 metų, antrą kartą planuodama nėštumą skrupulingai jį priderinau prie įmonės planų, darbo cikliškumo ir pan., bet galų gale gavosi šnipštas Viskas apsisuko taip, kad dabar tenka apturėti daug streso dėl staiga susiklosčiusių nepalankių aplinkybiu darbe
Kita vertus-o gal tai tik į gera, jei nebūčiau pastojus prieš 7 mėnesius, tai dabar turbūt tikrai tam nesiryžčiau-gautųsi, kad nei antro vaiko, nei aiškių perspektyvų darbe
Žodžiu žmogus planuoja, o Dievas juokiasi
Na, kol kas ramiai stebėk kaip tau aplamai seksis tam darbe-gal ir šiaip ne viskas patiks, tada lengviau bus ir pasakyti..Aišku, kad tave atleistų, jei jau bus pasibaigęs bandomasis-jokių šansų, nebent daugiau streso gali būt..
Gal tave paguos tai, kad nėštumas dažnai gaunasi pačiu nepalankiausiu darbe metu-ir nieko čia nepadarysi..Vis tiek visų pirma esam moterys-motinos, o tik antroj vietoj-darbuotojos
Savo darbe dirbu beveik 10 metų, antrą kartą planuodama nėštumą skrupulingai jį priderinau prie įmonės planų, darbo cikliškumo ir pan., bet galų gale gavosi šnipštas Viskas apsisuko taip, kad dabar tenka apturėti daug streso dėl staiga susiklosčiusių nepalankių aplinkybiu darbe
Kita vertus-o gal tai tik į gera, jei nebūčiau pastojus prieš 7 mėnesius, tai dabar turbūt tikrai tam nesiryžčiau-gautųsi, kad nei antro vaiko, nei aiškių perspektyvų darbe
Žodžiu žmogus planuoja, o Dievas juokiasi
QUOTE(ciburaska @ 2005 05 07, 16:19)
Planavome su vyru vaikeli 8 menesius, vis nesigavo. Na, pamaniau, tuoj protas pavaziuos galvojant, kad negaliu pastoti, kad su manimi kazkas netaip... Nusprendziau uzsiimti kazkuo naudingu: pradejau lankyti anglu kursus, zvalgytis naujo darbo, nes senanis jau pabodo. Ir ka? Radau . Esu laiminga, skraidau padebesiais, pradedu darba naujame darbe, stengiuosi is paskutinio nes noriu, kad manes neismestu po bandomojo, pradirbu tik savaite ir siandien suzinau, kad laukiuosi , net nesuprantu kada spejau pastoti
Prablioviau visa ryta ant vyro peties ir dabar rasant asaros kaip pupos is apiu papsi . Pasimetusi esu juodai. Nezinau ka man daryti? Darbdaviui sakyti ar ne? Ka daryti po 3 men bandomajo? Ir nesmagu pries darbdavi (sakys, kad kai priiminejom, tai dievagojosi, kad vaiku neplanuoja, o tik dirbti pradejo ir vaiku is karto priperejo... ), ir paciai be darbo likti nesinori... Kaip as i dekretines iseisiu?
Kas bus su motinystes pasalpa?
Man jau negera nuo tu visu minciu
Prablioviau visa ryta ant vyro peties ir dabar rasant asaros kaip pupos is apiu papsi . Pasimetusi esu juodai. Nezinau ka man daryti? Darbdaviui sakyti ar ne? Ka daryti po 3 men bandomajo? Ir nesmagu pries darbdavi (sakys, kad kai priiminejom, tai dievagojosi, kad vaiku neplanuoja, o tik dirbti pradejo ir vaiku is karto priperejo... ), ir paciai be darbo likti nesinori... Kaip as i dekretines iseisiu?
Kas bus su motinystes pasalpa?
Man jau negera nuo tu visu minciu
Verkti tai tikrai nėra ko - reikia tik džiaugtis, kad išsipildė svajonė susilaukti vaikelio. Pagalvok, kas būtų buvę, jei turėdama savo gerąjį darbą (o to dar tikrai nežinai, nes mažai dirbi) norėtum susilaukti ir negalėtum. Manau, būtų didesnė tragedija. Visoms moterims, kurios negali turėti vaikų tavo problemos tikrai nebūtų problemomis.
Kad ir kaip bebūtų, darbdavys tavęs išmesti pagal įstatymus tikrai negali, nebent gali priversti išeiti "savo noru". Bet šiuo atžvilgiu, manau, elgsiesi protingai ir taip nesurizikuosi. Motinytės pašalpą tu gausi normalią, nes dirbai ir anskčiau. Ją skaičiuos nuo užpraeito ketvirčio gautų pajamų. Pvz., jei pašalpą pradės mokėti liepos mėnesį (lll ketvirtis), ji bus skaičiuojama nuo praeitų metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais (lV ketvirtį) gautų pajamų. Tik gausi 70 procentų nuo tą ketvirtį gautų pajamų.
Taigi, ramybės, džiaukis vienu gražiausiu periodų savo gyvenime (nėštumų moters gyvenime paprastai nebūna labai daug) ir kol nieko nesimato - nieko ir nesakyk. Dirbk tausodama save ir aiteinantį į pasaulį kūdikį. Ir svarbiausia nesinervuok ir neverk, jei nori, kad tavo kūdikis būtų ramus - pati privalai būti itin rami (tą drąsiai sakau, nes pati išbandžiau).
atsispausdink savo šitą temą - paskaitysi po pusmečio, pati nusišypsosi Jazau, pastoti negalėjai, turbūt verkei kiekvieną kartą susirgusi, a dabar toks džiaugsmas - a tu liūdi . Darbas - trumpalaikis dalykas. Po dekretinių galėsi susirasti kitą, jei kokie nesklandumai kils (kuo labai abejoju). Tai kad augink pilvūzą ir džiaukis artėjančiais gimdymo bei vaiko auginimo malonumais Sėkmės tau
verkti tikrai nera ko! juk tu busi mama!!! o tai pats sauniausias dalykas gyvenime! sveikinu o del darbo nepergyvent. i dekreta iseisi po 28 nestumo savaites. tai jau busi isdirbusi daugiau nei 3 menesius. o motinystes pasalpai uztenka tik 3 paskutiniu menesiuku as pati dirbau tik 3 menesius iki dekreto sekmes ir nepergyvent. juk tu mama