Vaikas nekalba, 2 tema

Nelaikom. Maniškė turi baimę bet kokiam gyviui. Drugelių, ir tų bijo Šuniukas, kačiukas labai gerai, kol toli. Pamačiusi su susižavėjimu sako: "oi, koks šuniukas" ir pan. Bet tik tas šuniukas artyn, maniškė visa kaip styga įsitempia, pradeda drebėti ir arba tempia mane kilometrą aplink arba prašosi ant rankų. Ir su siaubu žiūri kaip mažasis brolis tam šuniui pagatavas į nasrus iš smagumo sulįsti. Kartais, jei gyvį pastebi tik kai jau labai arti, gali kaip kulka šokti į šoną (neduokdie tai būna prie judrios gatvės).
Maža kol buvo neturėjo tos baimės. Net nežinau iš kur ji išlindo. Pirmas kartas buvo parduotuvėje, į kurią eidavom šimtus kartų. Išsigando mažų egzotinių žuvyčių akvariume prie įėjimo (pro tą akvariumą irgi daug kartų buvo ėjusi ir mačiusi tas žuvytes).
Dabar labai stengiasi nebijoti. Vis sako: "nebijok" pati sau. Tikiuosi tai praeis.

Cute, noriu paklausti ar nepastebejai, kad jai budingos echolalijos?
Maniskiui tai patinka zuvytes, bent jau Kikoje. Vis sustoja, pasiziuri. Uztat suniukai, katytes nelabai. Nors vakar gainiojosi pas teta taksiuke.

Siaip labai sveika nekalbiukam ar turintiems bedu su kalbos issivystymu laikyti namuciuose augintini.

Būdingos. Periodais: tai mažiau, tai daugiau. Bet echolaliją galima prisijaukinti Jeigu vaikas ją naudoja į temą (ta prasme nenusišneka), galima išmokti ją panaudoti mokymuisi. Mes taip išmokom daugelio žodžių reikšmės ir tinkamo naudojimo. Dabar jau darom taip: jeigu ji iškart po manęs pradeda kartoti tai, ką sakau (tai būna, kai nesupranta, bet labai nori suprasti), aš pagaunu echolaliją už uodegos ir kartoju tą patį dar kelis kartus, bet raiškiai, lėtai ir dar su papildomais žodžiais. Ji vėl kartoja paskui, bet tai jau daro kaip žaidimą, kuris visai smagus mums abiems. Nauda: vis tobulesni ištariami garsai, sakinio struktūra tobulėja, o gal ir dar daugiau kas

O kodėl klausi? Gal aš nežinau ir tai susiję su gyvūnų baime kažkaip

Pasistengsiu nesigasdinti ir nežliumbti visą dieną (dėl savęs gal pavyks, bet dėl kitų... vargu... esu mėgėja paašarot, o kitų bėdos mane veikia dar labiau. kaip, beje, ir... eilėraščiai. kokia čia "liga" (?): niekad negalėjau ramiai į poeziją reaguot (net nemėgstu jos iš tiesų, niekad nesugalvočiau paskaityti pati), kai stumdavo m-kloj į kokį skaitovų konkursą, visada perspedavau, kad nuo S.Nėries mane tvanas ištinka ). Pabandysiu savo trykštančias emocijas "užseivinti" kur nors namie, VRC ir taip bus ką veikti, a'ne?
Pou, bet gi kaip fainiai taviškis pakalba . Mūsų vaikis, va, kaip tik neseniai irgi kovojo, dėl to miego kartu ar bent l.l. šalia. Tik jo "derybos" tai buvo tokios į ultimatumą panašesnės: supykęs 3 val. nakties išlipo rėkdamas iš savo lovos ir įsižeidęs nudrožė per duris (reikėjo matyti prieblandoj jo išdidų pasišiaušusį kuodą, maždaug 95 cm aukštyje ), nuėjęs į kitą kambarį, atsisėdo prie kompo ant kėdės ir piktas rėkė toliau. Aš gal dar ir būčiau palikusi jį ten vardan "spec. pedagogikos" kuriam laikui išsipykti, bet vyras nulėkė išsigandęs, kad gi snarglius po ligos prie atviro lango plaučių uždegimo nepasigautų.... Karas baigėsi "trijų paršiukų" migiu mūsų lovoj, o ta situacija mane vienodai ir prajuokimo, ir suerzino... Bet vis tik gerėja viskas: tualeto reikalai l. susitvarkė, suvokimo (dabar jau iš anksto protestuoja, jei pasakau, kad į žaidimų aištelę neužsuksim, nes einam į turgų, bet susitaiko su tuo, nebelekia kaip nutrūkęs, truputį daugiau valdomas), savarankiškumo daugėja. Dar pradėjau "nebesuprasti" jo norų, prašau pasakyti "noriu" ar bent pirštu parodyti, ko trokšta. Reakcija garsi , bet jau kitokia: pyksta, graudenasi, siekia, bet verkdamas žiūri į akis, porą sykių kažką sava kalba bandė sakyti, greičiausiai "barėsi" ir "gėdino" mane, kad jį "skriaudžiu". O magiškas šodis "šokoladas" gali būti ir klausos, ir suvokimo, ir atminties "lakmusu" .
Ech.... kaip čia iki rudens dar kuo pasigyrus...

Naminių gyvūnų neturim. L. reikia didelių šunų, bet kur mums jį laikyti? Nors jei žinočiau, kad tai vienintėlis būdas prakalbinti, net krokodilą apgyvendinčiau namie

Tai va merginos...ejau siandien pasiimti PPT isvadu ir psikalbejau su psichooge...nenuzdiugino..isvados..nu isvados:
Kompleksinis sutrikimas. Specifiniu pasinimo procesu sutrikimas.Girdimojo suvokimo ir girdimosios atminties.
nezymus kalbos neisivystymas, emociju, elgesio ir socialines raidos sutrikimas. Liudniausia, kad mano vaikas "unikalus", kaip ufonautas...imestas cia su aukstu IQ, labai greitu suvokimu tam tirku dalyku, ir visisku nesugebejimu suvokti soacialiniu taisykliu, normu..patare piesti jam toki "zodyna" kur kaip kelio zenklai pazymeti, kad draudziama daryti ta (pvz. uzciauopuneti zmonems burna) ir grazus daryti kita...ir tuo vadovautis net mokykloje, kad jis pagal zenklus orientuotusi, kas vyklsta ir kada, o ne per girdimaja kalba dar viena isvada..kad iki mokyklos pabaigos turesiu jam teikti pagalba, nes mokyklos programos visapusiski reikalavimai yra sunkus ..ir modifikuoti programas as visada maniau, kad cia "kaltas" kalbos neisivystymas, o pasirodo, kad kiti vaikai neturi problemu, kaip mes su tokio ir net blogesio lygio kalba..kazkuriuo momentu pasijutau, kaip Sizifas..o gal ta muzikos terapija pades..o gal...

Alchemie, dabar jau aš tave pabandysiu paguosti .
Prieš keletą dienų buvau sutikusi seniai matytą "žalios" jaunystės bičiulę. Jos dukrelė pradėjo kalbėti kokių 5 metų (ar beveik 5-erių), sakė irgi viską krūvą įtarinėjimų atlaikė. Ir jai baisiausia pasirodė autizmo deagnozė, bet kai po metų VRC pareiškė: ne, ne autizmas, "tik" protinis atsilikimas, ji ...nurimo. O aš žiūrėjau į ją ir galvoj sukosi: jei jau būtų galima pasirinkti (mmm... kažkoks beveik makabriškas tas pasirinkimas...), tai man labiau tiktų autizmo deagnozė, negu protinis atsilikimas, nes gal jau geriau tegu žmogus gyvena keistam "stiklainyje", savo pasaulyje, lai nesuvokia ir nesilaiko normų ir taisyklių, kad tik ta sąmonė veiktų, kad būtų protingas. Juk normos ar taisyklės - žmonių "išmislai", vadinasi - kintanti "konstanta", tai tik susitarimo reikalas. o va, proto imlumas - Dievo dovana. Tai kuris svarbiau? Nepamenu, kurio genijaus brolis ar sesuo kazkuriam psichologijos vadovėlyje yra pristatomas kaip "atsilikėlis" ir šalia pateikiamas pvz.: buvo klausiama, kam reikalingas metalas (ar geležis), atsakymas pritrenkė "autoritetingą" komisiją - "lovoms gaminti".... Jei nėra konteksto - skamba beveik kaip nesąmonė, bet jeigu primetus, kad XIXa. miestiečių namuose lovos iš tiesų buvo metalinės su misinginiais "bumbulais" - tai atsakymas -visai į temą....
Alchemie, tavo vaikas yra kažkas be konteksto. Todėl mums (t.y.visiems, kurie taisyklėse ir tarp taisyklių jaučiamės saugiai, jaukiai ar bent jau jas pakenčiam) yra nesuprantamas jo elgesys. Nors.... manau, visi tyliai pagalvoja: pavydžiu tos laisvės, galimybės gyventi be išankstinės nuostatos ar baimių.
Jei nori, galiu padėti nupiešti tuos "visuomenės kelio ženkllus". Kaip tik dabar iliustruoju vieną mokymo medžiagą super pardavėjams ir pranešėjams, kuo čia tos instrukcijos kitokios ?

Alchemie, užjaučiu. Bet kas ir kokiu pagrindu gali suprognozuoti, kad tau teks iki mokyklos galo su juo dirbti... Iš kur jinai žino... Aišku, aš per mažai žinau, bet man galvoje netelpa, kaip tavo vaikis galėtų turėti aukštą IQ ir būti toks savarankiškas, jeigu nesuprastų kas aplinkui dedasi ir iš viso kas jam yra sakoma... Manau tavo vaikiui tikrai turėtų proto pakakti, kad jis sugebėtų suprasti socialinio eglesio taisykles. Turėtų suprasti bent didžiąją dalį visko, kas dedasi...
Gal tau kai kada pabandyti jam leisti pajusti priežastis ir pasekmes to ką jis daro arba ko nedaro ?? Aišku ten, kur nepavojinga jo sveikatai. Gal jis greitai išmoktų socialinio elgesio taisyklių? Aišku, sorry jeigu ne į temą patarimai... Gal aš per mažai žinau.
Tai yra vaikų be raidos strikimų auklėjimo būdas, bet gal čia jis irgi tiktų?

Severina, ankstyvam amžiuje galima sėkmingai kovoti tiek su autizmu, tiek su protiniu neišsivystymu. Gaila, kad Lietuvoje yra tiek mažai pagalbos ir specialistų tose srityse. Kiek skaičiau, yra dvi pagrindinės sistemiškos metodikos kaip dirbti su tokiais vaikais:kažkoks Floortime ir ABA. Dar yra kazkoks Glen Doman, kuris irgi siulo savo metodiką (http://www.amazon.com/What-About-Your-Brain-injured-Child/dp/0757001866/ref=pd_bbs_5?ie=UTF8&s=books&qid=1214138033&sr=8-5).

Pasiskaiciau, tai visais atvejais taikydami tevai bet kuria is ju pasieke labai geru rezultatu, dirbdami su vaikais, kurie turi visu tipu raidos sutrikimus. Kaip supratau, Floortime yra pati priimtiniausia vaikams, bet dar nelabai sugebejau suprasti, kame jos esme ir tai veikia. Uzsisakiau knyguciu, bet nezinau, ar bus kazkas is to naudos. Nes paprastai nevyksta viskas kaip is knygu... Susiduri su problemom, o pasikonsultuoti nera su kuo... Liepa išvežu vaikį pas mama, turėsiu laiko pastudijuoti, gal kazka naudingo rasiu. Nepergyvenk taip labai, kaip matai is kitu patirties, kalbą tikrai galima atstatyti, o jeigu kitų problemų pas jus nėra (panikų, baimių, nevaldomų isterijų, savęs žalojimo ir pan...), tai turėtumėte su laiku viską sutvarkyti...

Čia šiaip sau, bet kartais kai pasiskaitau, kiek žmonės ištveria... Toje pačioje amazonėje komentaruose rašo, kad turi tris vaikus ir visiems raidos sutrikimai: nuo labai sunkių iki lengvesnių. veju mintis šalin, kad man niekada nebus lemta to patirti...

va va, aš irgi apie tai galvojau: juk protas čia l.svarbu, jei jau Gamta nepagailėjo aukšto IQ, tai visos tos taisyklės ir normos negali būti neįkandamos. Sąvokų supratimas - taip, čia gal kita sfera, bet priežasties ir pasekmės dėsnis gi toks akivaizdus : lupi kažką - gauni atgal, elgiesi netinkamai - esi baudžiamas.... Čia net iš refleksų serijos. Kažkokių subtilybių, pvz. žmonių nuotaikų nejautimas ir dėl to kylantis aplinkinių nepasitenkinimas veiksmu ar žodžiu "ne vietoj", apskritai empatijos stoka - autistų bėdos (jei gerai suprantu...), bet gi Tavo, Alchemie, vaikui autizmo nepripaišo....

Ne, panikų, baimių, nevaldomų isterijų, savęs žalojimo ir pan. sūnui nebuvo. Na bent jau be priežasties nebuvo. Tokias isterijas esu linkusi nurašyti "ožiams", o kelis kartus pasikartojusius naktinius pasidraskymus - košmarams. Beje, jau visai nunykę ir stiprūs "ožiai" ir košmarai naktiniai. Tai man teikia vilties. O dar ką tik viešėjusi anyta (logopedė ) užtikrino, kad kalbą jis suvokia, į akis žiūri ir net kartoja šį tą. Tik jau nieko nepriversi.... Viskas, kuo galiu pasigirti, vyksta.. . beveik savaime, su l.l. minimaliu "pedagoginiu" isikišimu. Nes pamokymai, rodos, praleidžiami pro ausis, paskui tik, gerokai vėliau, jau "suvirškinus" ir dar "patobulinus" savaip, jie prasiveržia į paviršių. Bet kalbos vis tiek 0

o taip!! Ir aš tikiuosi, kad mūsų bėdos vienkartinės ir l. laikinos. Kad jau su kitais vaikais jos šykštu nebepasikartos. Man gal ta mintis ir teikia daugiausiai nusiraminimo ir vilties....

Įsivaizduoju kaip man būtų baisu išgirsti tai apie savo vaiką Turbūt susigraužčiau vietoje. Ko gero į tas išvadas reikia žiūrėti taip: reikia tęsti tai, ką pradėjote ir jokiu būdu neatsipalaiduoti. Žaviuosi tavo ištverme

o gyvūnėlių tai mes irgi nelaikome. Aš esu alergiška šunims ir katėms. O sūnus nelabai jais ir domisi... Kikoje patinka pažiūrėti, bet ilgai su jais neužsiimtų. Dar labai patinka zoologijos sode. Ypač ožiai, kurie mėgsta lįsti prie žmonių.
Bet užtai po gerų pusės metų turėsime brolį arba sesę . Maniškiui labai patinka maži vaikai, galėtų ištisas valandas su jais žaisti, šenkinti ir iš jų juoktis. Kodėl jam jie tokie juokingi, tai sunku pasakyti... Bet aišku dar nelabai aišku kaip bus, kai jis bus nuolat su mumis, ar neprasidės kova dėl tėvų dėmesio,pavydas ir pan...

Sssssveikinu !!!! Linkiu sssseses

Aišku, kad prasidės. Ir pavydas, ir lenktynės dėl dėmesio. O gal tai net į naudą....
Mes tai su tokia mintim ir planuojam "seses" meistavimą

Aš kai laukiaus labai pergyvenau, kaip čia bus - kaip skirsiu dėmesį saviškio tolesniam kalbos lavinimui, kaip reaguos ir t.t. Bet gimė brolis ir viskas savaime kažkaip tvarkosi. Pamatęs, kad jau niekaip nebegaus iš manęs viso dėmesio kaip anksčiau - juk tai fiziškai neįmanoma - pradėjo labai prašytis į lauką ir ieškosi ten pats draugų. Taigi dabar net išleidžiu jį vieną, o jis ten bando pats prisistrojinti prie vyresnių berniukų būrio. Aišku, aš sėdėdama namie nuolat seku pro langą kaip jam sekasi