Vaikas nekalba, 2 tema

O idomu, kokio dydzio ta pasalpa yra?

Sveikos


ačiū... bet argi aš suspėju nespėju... arba ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, dėl amžiaus jau , ir dėl valios stokos


nesikuklink... gerai rašai apie savo patirtį. Aišku, geriau būtų, kad jos tokios neturėtum. Bet jeigu jau turi... tai labai išsamiai ir tiksliai dalinies. Ačiū.


tai rašymu ir vadinu vien tik šratinuko laikymą, keleto lazdelių brūkšnelių sąmoningą nubrėžimą nuo vieno iki kito taško... deja.. vien tik pamatęs sąsiuvinį, ima prieštarauti NE NE...


buvau gavus tokius "popierius" jau gal tris kartus... neleido širdis tvarkyt ir viskas. Jau kartą buvau pradėjus, reikėjo patekti pas poliklinikos psichiatrę. Bet polilinikos registratorė pasirodė pati reikalaujanti psichiatro konsultacijos labiau už mus, tai ir mečiau tą reikalą išdidumas sukilo ir viskas.


nu kažkaip panašiai galvoju. Tik pas mane giminaičiai nežino diagnozių. Nesakau, kad nebūtų spaudimo. Gana jau uošvių grimasų...
ir dar .... joooooo, pažįstu per daug lakūnų, kad nesvajočiau, jog mano bent vienas vaikas būtų toks sveikas


neperžengus griovio, nesakyk OP. Aplankykit Kauno vaiko raidos kliniką "Lopšelis", praeikit kursą... ką gali žinoti.. Na, aš ne dėl to, kad va imčiau ir prikalbėčiau ligą. Tiesiog ten objektvyiai pasakys. O mes juk - mamos


priklauso nuo negalios lygio. Sunki negalia jau gerokai virš tūkstančio, o lengva - virš 300 litų. Tačiau tiksliai negaliu pasakyt.
Kai buvo lengva negalia "įvertinta" apie 180 litų, tai mojau ranka į tuos pinigėlius. Bet dabar... kai gimė 3-ias vaikas, kai išsipūtė kainos, ir svarbiausia - kad vaikas vis nespėja į bendraamžių "vėžes", pradedu gundytis... Kol gundysiuos, na gal visgi suspės maniškis įšokti

naitas, kol mazas maziau matosi, kad nespeja i ribas, o kai prasideda mokykla... bet is esmes, jei pradedi anksciau dirbti, daugiau gali padaryti iki mokyklos..manau, akd ir Pou ir tau pavyks sumazinti ta skirtuma labiau, nei mums, nes tiesiog su maniskiu per velai pradejome dirbti..tik dziugu, kad nors ir kankinomes su darzeliais, bet butinybe kazkur palikti vaika verte vesti ji i sociuma, kas vis delto jam padejo ir buvo kaip dabar matau tiesiog verktinai butina.
Beje, Kaune yra muzikos terapijos specialistu, bandykite pas juos vesti vaikus..tikrai padeda..ir tai budas, kaip vaikas isgisrta ir kalba ir jos reiskme, ir apciam padeda save isreiksti, lavina saviraiska kitais budais, kuri paskui galima jau ir verbaliskai...as bent jau matau po menesio uzsiemimu, kad apzanga su muzikos terapija yra - maniksi jau padainuoja atsakyma i pasisveikinima, vis daznaiu isiklauso, kokiu ritmu yra musami bugnai...o tau naitai tai is viso manau, kad imanoma eiti ir su kudikeliu, nes tai ir kudkeliams skirtas dalykas

Alchemie, o nuo kada pradejote dirbti? Kaip suprantu nuo 4 metų? Be darželio ką dar darėte? Logopedai? Aš tai labai norėčiau, kad man kas nors parodytų kaip jį mokyti piešti arba kitų ugdomųjų dalykų. Gal VRC yra kažkokios pamokėlės, kur galima išmokti su juo dirbti. Nes pvz. mūsų naminės piešimo pamokėlės baigiasi tuo, kad mama piešia,o vaikas žiūri kaip mama piešia. nebent kokiam personažui akis įpaišo ir viskas.
Aš dėl darželio sutinku. Nors eidavo pusę dienos, jam buvo sunkūs metai visomis prasmėmis: ligos, sunku priprasti prie tvarkos, sunku priprasti be tėvų, visi kalba, o jis nei žodžio negali pasakyti ir pan. Tačiau bendravimui ir kalbai tai naudos davė nemažai. Būtų dar geriau jeigu auklėtojos skirtų daugiau individualaus dėmesio. Bet tikriausiai kai daug vaikų tas neįmanoma. O beto jos man sakė, jog norėtų, kad jis pats savo jėgomis bandytų vytis, todėl specialiai nedirba. O dar daug nurašo ant to, kad jis grupėje jauniausias. Nemanau, kad tai labai teisingas požiūris, bet ką padarysi. Žinau, kad reikia pačiai dirbti. Kai užsibūnu namie su juo, atrodo viskas tvarkoje. Bet visgi kai palygini bendraamžius, tai matosi, kad dar visgi nepasivijome. Ir tas skirtumas nėra vien kalboje ir bendravime.
200 Lt, o ypač daugiau nėra tokie jau maži pinigai. Bet ačiū Dievui mums tokios problemos nereikia spręsti. Invalidumo niekas nesiūlė. Ir aš slapta kažkur sau tikiu, kad su mumis viskas bus gerai.

Skruzdeda, mes pavelavome..tikrinti kas yra i PPT nuejome jau beveik 5 metu, tada kol padare isvadas jau buvo ir 5 metai..tiksliau maniskis gimes sausi, tai va budamas 5 metu lapkriti pradejome dirbti su logopede..laimei isejo metus istempti neiti i mokykla butent del sekimngos gimimo datos.
namie darbui galima veiklos ir be piesimo daryti..vienas is momentu sakysim spalvu apzinimas, pradzioje, kad vaikas prasomas paduotu norima spalva, tada tu ivardini kokia tai spalva..pamazu prieti, kad jis irgi praso, kad tu paduotum jam jo norima spalva 9bandai suklysti, akd patkrintum, ar tikrai supranta pavadinimus)
Labai gerai yra logico zaidimai
http://super.balsas....
maniskis del ju kreizejo, bet aisku salia sedi ir vis bandai pagal tema (korteliu su temomis tai lentelei vis gali prisipirkti vaikui augant) kalbinti..siaip jei ir piesi, tai temomis geriau pvz. namai, kambario daiktai, paskui gamta, kaimas, miskas ir pan. vaisiai ir darzoves, kad skirtu irgi epr spalvas pradioje gali eiti, rodyti, kad pazintu, paskui piesti, kad parinktumete teisingas spalvas, tada skaysim lipdyti is plastelino ar kirpti ir klijuoti.
Pradeti reiketu nuo vaiko megstamos temos (maniskis labai mesgrta zemes uki, irankius, gamta)
Siaip kaip minejau, jis ilgai nepiese, bet kai po puses metu su logopede ivyko kalbos luzis jis eme labai daug iliustruoti, kopijuoti, ir piesti.

Alchemie, maniškė taip pat kreizėja nuo tų Logico. Mūsų darželio logopedė jai duodavo kaip saldainį už gerai atliktas artikuliacijas ir kitokias užduotis. Svarsčiau ar nenusipirkus ant vasaros atostogų, bet buvau pasiruošusi visokių kitokių užduočių, tai taip ir palikau kaip logopedės "saldainiui" (o ir kainuoja nemažai, jei susipirkt visą komplektą).
Pritarsiu, kad reikia duoti vaikui išbandyti kuo įvairesnės lavinančios veiklos. Kur užsikabins, per ten ir "griebti". Žinoma neperspausti, vaikų skoniai ir pomėgiai dažnai keičiasi. Reikia gaudyti momentą tskant

Dėl patikrinimo ar tikrai vaikas suvokia kai kuriuos dalykus:
Pvz. maniškė nuo dvejų metų skaičiavo iki dešimties. Bet vis nebuvau tikra ar ji tai daro suvokdama, ar tiesiog mechaniškai. Patikrinau po VRC štai kaip: ten per pamokas pas spec. pedagogę buvo užduotėlės su kortelėmis, ant kurių skaičius ir atiintkamai nupieštų pagaliukų prie viršutinio krašto. Užduotis: prisegti tiek skalbinių segtukų, koks skaičius parašytas. Kokia problema, kai pagaliukų nupiešta tiek kiek reikia . Namuose padariau panašias korteles, bet tik su skaičiais (be nupieštų pagaliukų)- ir mano klausimas išsisprendė,- su nedideliais sunkumais, bet vistik skaičiuoja ji nemašinaliai.

Man dabar labai aktualus tas neperspaudimo momentas. Na taip labai labai maniškė stengiasi visur ir su kalba ir su išraiška, kad išties neramu. Įsidrąsino užkalbinti saviškius. Surezga kokį a'lia sakinį, suprasti kurį galima tik iš nuojautos apie ką tai galėtų būti, nes gramatinės sandaros jame jokios. Bet daro su tokia viltim, jog galbūt ją suprantam, kad net sunku nesigraudinti. Jautri pasidarė iki negalėjimo visur ir visame. Pvz. brolis mažesnis brolis nukrenta užsigauna, o ji : "Atsiprašau, aš labai ašsiprašau. Užsigavai?, Ar tau viskas gerai?", nors visai niekuo kalta. Beje, tobuliausi sakiniai ir būna, kai ji labai susijaudinusi.
Negaliu, kaip kartais reikia to kažko, kas pasakytų, kaip padėt, kaip išlaikyt glėby, kad neišsprūstų, kad nebijotų, kad drąsėtų, manim svarbiausia, kad pasitikėtų...

cute..siaip as turiu dvi lenteles logico, maziukams ir vyresniems. maniskis jau atauses, o jei kartais kada nors prireiks antram(tikiuosi, jei Dievas duos), tai tas bus vis tiek tik uz kokiu 4-5 metu.
jei nori, galiu tau atsiusti ta lentele ir kazkiek korteliu rinkinuku (tik reikia surasti, ur padejau ) ns maniskis jau nebenaudoja.
Tas jautrumas, mano supratimu, ir yra delto, akd jau kuniskos saviraiskos nebeuztenka, norisi isreiskti kalba, atsiranda intonacija, o sugebejimo visko, ka jaucia, supranta ir mato, isakyti verbaliskai nemoka..tada viduje toks neprilnavertiskumas, kompleksas ir kaltes jausmas..maniskiui kildabvo agresija.
taigi uz kiekviena teisingai kistarta zodi, garsa girk, pastebek (manau ta ir taip darai, nes tai kelia dideli dziaugsma).
manau, brolis labai gali padeti, nes kai jis ims kabeti, ji lygiuosis i ji, bandys jam aiskinti, vyks komunikacija.
As manau, akd su ja reiketu bandyti migdyti broli ir dainuoti lopsines..kad jaustusi didele, paskui ir jai tas lopsines dainuoti, kad jaustusi tiek pat globojama ir saugi.
O siaip..juk tavo dukriukas auga nuostabiai, pazanga juk matosi, vien is to, kas kiek laiko ka naujo parasai apie ja...ir zinok, man net sirdis spurda is dziaugsmo, kai skaitau...is viso pastarosiomis dienomis zliumbiu del smulmenu..kurios siaip gyenime daznai buna dideli dalykai, tik ju nepastebim.
Atsiuk man i az savo adresa (jei tu ne Vilniuje) ir as tau isiusiu tas logico lentele

Maniškis negaliu sakyti, kad nepiešia - kartais užeina jam noras, bet jo piešimas - vis dar mozojimas ir tepliojimas, arba kringeliavimas ir linijų piešimas. Tik vieną vienintelį kartą yra nupiešęs saulę - visiškai normalią: t.y. apvali, su spinduliais, akimis ir burna. Saugau šį piešinį pasidėjusi lentynoje kaip kokią brangenybę

Dažnai ir mums būna taip, kad aš turiu piešti. Galiausiai supratau kodėl taip yra - ogi maniškis išnaudoja piešimą kaip dar vieną būdą pabūti su manim, kartu, šalia.... Jei jis pieštų vienas sau atsisėdęs, tai aš ko gero lengvai atsipūtusi užsiimčiau kita veikla, džiaugdamasi, kad pagaliau gavau laisvą valandėlę Bet mano vaikas gudrus - duoda man darbo ir mane ''turi'' visą piešimo laiką Tai va, bet aš dar neturiu tokios dvasinės stiprybės nepasiduoti tam Tiek to, tegu turi jis mane per tas piešimo valandėles - tikiu, kad šis saugumo jausmas piešiant jam užsifiksuos ir ateity būtent dėl to jis pamėgs piešimą O dabar tiesiog stengiuos parodyti, kaip man patinka piešti (nors iš tikrųjų jau vemti verčia ), piešiu viską, ką tik sugalvojam - gaunasi tokia kaip ir pasaka (pvz. nupiešiu katę, tada sugalvojam, kad reikia ir mažų kačiukų - kaip gi mama katė be kačiukų, na tada prireikia ir tėtės, po to pelių, pieno, drugelių ir t.t....)



VRC logepedės pastebėjo, kad maniškiui lengviausiai kalba atsiveria tada, kai jis būna pagautas kokios nors emocijos (dažniausiai džiaugsmingos). Matyt tada emocijos užgožia kažką smegenyse, kas šiaip blokuoja kalbėjimą. Todėl mums patarė tai išnaudoti. Pvz. žodį ''gaudyk'' išmokom per tokį žaidimą kai titas lėkdavo, o aš turėdavau su tokia eglutės girlianda jį pagauti, bet gaudydavau tik tada, kai jis lėkdamas sušukdavo ''gaudyk''. Nu tai jis lėkdamas visas išsišiepęs ir laimingas greitai išmoko tą žodį.

Dar galiu pasidalinti, kad labai patiko maniškiui kepti sausainius. Darėm viską kartu (tuo tikslu net du kočėlus pirkau). Abu kočiojom savo tešlos blynus, paskui formelėmis išspaudėme sausainius, dėjom į skardą ir kepėm - geras Per tą performansą išmokom žodžius: kočėlas, kepti, formų pavadinimus - širdis, apvali, mėnulis, grybas, žvaigždė.....

Alchemie, parašiau į AŽ
Dėl lopšinių: aš iki kokių dvejų metų jai kaskart migdantis dainuodavau, ir krūtim maitindavau tik su lopšine. Iki to didžiojo stop periodo, nes ji kažkodėl pradėjo drausti man dainuoti. Dabar vėl mielai klausosi ir bando kartu niūniuoti. Brolį ji labai globoja, auklėja jį kaip tikra mama, ir subara ir pamyluoja. Man labai patinka. Žinoma ir pasipyksta jei ko nepasidalina.

in petto, mes tai picas kepam Ir dvimetis brolis net dalyvauja. Darom širdelės formos padukus, tepam pom. pasta, dėliojam dešrytę ir visa kita. Maniškė paskui su pasididžiavimu sako :"Aš padariau"
Dėka picų, pagerėjo laiko suvokimas. Pašaunam ir jau pati sako:"Reikia palaukti".

Aciu uz nuoroda del Logico. O kurie is visu zaidimu verciausi demesio?
Maniskis skaiciuoti nemoka ir negali atsiminti kuris skaicius po kurio eina. Bet paziurejes i daiktus, jeigu iki 5 padeta, gali pasakyti, kiek padeta daiktu. Dar megsta ant pirstu pasitikrinti. Spalvas pagrindines 8 pazista. Raides greitai ismokes pamirsta (kas yra nelabai nuostabu, nes raides yra abstrakcija). Bet girdejau, jog yra kitoks skaitymo budas - mokyti zodzius pazinti vizualiai is karto po visa zodi, o ne raidemis, o tai jau yra mazesne abstrakcija, nes kiekvienas zodis kazka reiskia ir galima isivaizduoti. As pati butent kazkaip pansiai ir skaitau, nes iki siol negaliu greitai perskaityti zodziu, kurie man nepazistami. Todel labai neprisirisu prie raidziu pazinimo. Zinau kaip tai daro su problemu neturinciais vaikais (rodo zodziu korteles pakartojant tuos rodymus daug kartu), bet mums tas kaip tai nesigauna, o nera kas pamoko kad gautusi.

Su sausainiais ir picomis tai kantrybes visam procesui tikrai neuztektu Jeigu kazkas veikia, tai tokios blicines ir labai trumpos pamokeles. ILgesnes pastangas kazka jam parodyti is karto griauna provokuodamas dukti.
Bet dziaugiuosi, kad mums jau zodziu mokytis kaip ir nebereikia. Kazkuriame etape tai atejo savaime. O dabar jau naujus zodzius isisavina savaime is kalbos paimdamas.

skruzdeda, siaip jums labiau tiktu logico primo
http://super.balsas....ategory_id=1257
ten korteliu rinkiniai yra ivairaus amziaus vaikams, galetum pasirinkti, ko nori, formu, raidziu, skaiciu. Logico piccolo jau didesneims vaikams su daugiau atsakymu, tai maziukams dar per sunku.
Siaip prekiauja leidykla Kronta, kazkur pylimo gatveje jie yra, ten nuvaziavusi, manau, kad galesi paziureti kokie ten uzduociu rinkiniai ir issirinkti, kad tiktu taviskiam vaikiukui.

O reiks ir mums kada isbandyti



Maniškis tai sugeba tik iki 3

Yra tikrai toks būdas, bet esu tik girdėjusi apie jį. Žinau, kad pvz. jį labai mėgsta naudoti tose šalyse, kur žodžių tarimas nėra labai tampriai susijęs su raidžių tarimu (pvz. anglų kalboj).