QUOTE(skruzdeda @ 2008 07 07, 20:55)
Kaip faina! Mes tai su jokiais socialiniais pedagogais nesusidureme. Bet fainai, kad ten tokie geri specialistai ir vaikai juos taip puikiai priima.
Severina, as tavo vietoje tikrai nesutikciau vaiko skiepyti!!!

Is viso niekas negali priversti kaip suprantu vaiku skiepyti jeigu tevai nesutinka. O jeigu pas tave yra pagrindinis itarimas, kad vaikas uztilo nuo skiepu, tikrai nerezikuok. Daugelis vejaraupiais perserga tikrai nesunkiai. Mes tai sirgome gana sunkiai, bet prakentejome tas tris dienas 39 temperatura ir viskas. Liga pasitrauke - vaikas sveikas. Net kai jau sirgome gana sunkiai, vistiek nemanyciau jog reikejo vaika paskiepyti. Juk padariniu neliko jokiu!
Neskiepysiu. Bent jau ne dabar. Kai vėl prašnekės, gal nuslinks įtarinėjimų debesėlis, bet dabar tai negaliu sau atleisti, kad nepasidomėjau tais skiepais anksčiau...
Aš vis pagalvoju apie ABA metodą, bet vėl suabejoju - l. jau griežta ta dresūra, toks lamdymas nuolatinis... Spėju, kad VRC spec.pedagogų irgi pan. metodikos, bet gal kiek švelnesnės. Mes iš tų užsiėmimų (ypač grupinių, kur reikėdavo tik laukti ko nors ir laukti...) abu išeidavom šlapi ir snarglini... Aš tooookia pavargusi jaučiausi po pusdienio pas kokius 4 (vidutiniškai) specialistus ten, kad grįžę namo (pakeliui persipykę negyvai) abu krisdavom į lovą. Dabar tik po truputį atsigaunam. Beje, o mokosi dabar šiek tiek noriau, mes aisku, nesilaikom jokios griežtos tvarkos, be to pastebėjau, kad žaisdamas, ne "mokymams" skirtoje vietoje, jis lengviau ir greičiau atlieka užduotėles. Ne, ne aš nenusileidžiu, jei jau ką pradėjom - baigiam (net dviratuką lauke tenka minti, nesvarbu, kad jau pasigailėjo jį iš viso išsitempęs, paaškinu, kad neturiu kur jo dėti, kaip parnešti ir cypdamas parmina iki namų

), jei nesiseka - bandom daugybę kartų, jei jau kas nors (pvz. vonia) baigėsi, tai baigėsi, tik pedantiška dienotvarkė, besąlygiškas eiliškumas ar to paties veiksmo kartojimas iki automatizmo (kai kas pasakytų - aiškaus įsisąmoninimo ar išmokimo) man yra nepriimtinas. Tiesiog, dabar stumiam į priekį tas sritis, kurios stumiasi lengviausiai, kur iš tiesų galiu savo mažių pagirti ir pati apsidžiaugti. Visą laiką "dirbti" aš tiesiog negaliu. Būna neretai kažkokių sąmonės proveržių, kai nelauki nesėkmių, kai nedrebi, kad jis kažko nesupranta, nemoka, elgiasi pobjauriai, kai "paleidi" jį (ir savo slogias mintis), ir tada, žiū, tikrai maloniai nustebina. Tiesiog bijau, kad tas ABA man neleis atsipalaiduoti nė minutei, o tai reikštų mano natūralių motinystės instinktų žlugimą (skambiai aš čia

, bet iš tiesų, jau nebėr kada būt tiesiog mama, pamyluot, pakutent, tiesiog patinginiaut drauge, palepinti nestresuojant dėl tokio "neracionalumo" pasekmių..)
o gal kuri išbandėte tą ABA? gal klaidingą vaizdą susidariau?..