Vaikas nekalba, 2 tema

manasis gi panašiai reaguoja, kai prašai pakartot - muštis gali pradėt. Nors dabar prasidėjo naujas etapas - tiesiog demonstratyviai užsimerkia, išgirdęs jam netinkamą prašymą.
Dar galvoju - jeigu pradėsi paduoti, paimti pakelti, tai darys taip kaip maniškis dabar, šią minutę, tėvą šokdina - sėdi abu virtuvėj ir nekalbiukas nevalgo visai, nes tėvas nepadavė jam šakutės Tėvas net neketina padavinėt. Tai mažius nevalgo.
O aš.. o aš "verdu" prie kompo nervais, nes viskas atšals, ir be to, vaikas vistiek pasiims šakutę... tada paknaibys ir nutrenks viską... ir ateis po kokios valandos prašyt "niam niam".


mūsų logopedė irgi taip darė anksčiau. Dabar jau nebereikia, jie patys geriausi draugai.


jau būčiau kojas pakračius iš nerimo, nervų, jeigu būčiau nepasakius savo minčių. Negėda man savo ašarų visai. Gal dar ir nėštumo hormonai veikia, bet tegul žino, kad man tas vaikas rūpi taip labai, kad ji net suprasti negali. Ir jeigu kiti tėvai klausia pirmiausia - ką valgei, tai aš visada iškvočiu ir vaiką ir auklėtoją - ką veikėt, ar logopedavotės, ar pas spec buvot, ar mankštose buvot..

Tiesa, kažkur kažkada skaičiau, kaip viena mama turėjo kantrybės ir davė patarimą forume, kartoti vaikui žodį nors ir šimtą milijonų kartų. Nu ir aš kartoju...

Pripirkus visokių dėlionių, loto, domino, paveiksliukų ir t.t. kaip trims logopedo kabinetams , na tai vaikai ir naudojasi žiūrėk, kokią pusę septynių ryto (prisiekiu) mažasis įverčia kokias nors korteles man į lovą, vieną rodo iškėlęs ir reikalauja pasakyt, kas nupiešta na dar su kortelėm tai nesu išmetus tokį ankstyvą rytmetį, bet jau kai būgnus atsitempia, tai skrenda laukan
nu tai tos kortelės. Taip mane "kvočia" su raidelėm, kortelėm kokius 8 kartus dienoj. Neatsibosta jiems. Ir kartoju - bulvė, morka, kriaušė, obuolys...
ir štai - VAKAR mano nekalbiukas sako pats pirmas, rodydamas kriaušę - "teušė", parodė morką - "moka". išsilydžiau...

"moka" pajudes, pamatysi, pajudes viskas. Ypac po vasaros buna luziai, nes vaikai suvirskina info ir staiga ima daugiau.
maniskis ka tik suderino moteriska gimina : ant stalo 10 graziu stikliniu reaguoju, kaip nenormali, kai girdziu suderintas gimines..o kaip man grazu, kai kokiu 3-4 metu vaikai sneka, filosofuoja ir net negalvoja apie sakinio sandara, gimines ir skaicius..tiesiog kalba graziai
cute taip, nuo gimimo mano vaikas turi labai stipria valia ir "savo suvokima" ka jis daryus, ko ne, kas jo manymu teisinga, o kas ne delto nuo mzens su juo kaip su suagusiu kalbu ir lauzti, kaip man siule (lupti ir siap parodyti, kad yra cia vadas) nelauziau, nes supratau, kad tai butu sielos zudymas.
jei pasakytum koks autorius ir leidykla, tikrai mielai apskaityciau ta knyga. Beda ta, akd salia sitos stiprios valios kalbos sutrikimas kitu zmoniu ir viusomenes poziuris i vaika yra...negerbia suaugusiu, neisaukletas..toks buna pirmas ispudis..veliau, jei sueina i kontakta ir randa bendra kalba - buna meile ir pagarba abipuse - taip nutiko su logopede ir mokytoja, su psichologe
dar galiu pasakyti, kad uzmerkti akiu negali...nes visuomene tave suvalgys ir sutrins kartu su vaiku..paskaitome gi kartais kokiam Lryte situacijas - ale vaikas su peiliu drauga puole ir pan. tai situacijos, kai tevai kaltina visus palinkui, bet nepadeda vaikui

labai tikiu, kad po šios vasaros jam turi įvykti kalbos lūžis, kad grįšim į darželį beveik kalbantys. Ir jeigu dar pavyks patekti pas tą pačią logopedę tuo pačiu intensyvumu, tai.... pirma vieta garantuota tskant...

naitas, dar turiu patarima. Jei pavyktu uzvesti toki sasiuvinuka. Kad sakysim logopede kas menesi irasytu, ka vaikas mokesi ir kokia pazanga. Taip, pat, akd aukletoja darzelyje irasytu na sakysim uz 3 men ivertinima, ka vaikai veike, kaip sekesi dalyvauti bendroje programoje. Tokiu atveju, matysi, kaip vaikas yra vertinamas ir jei reikes eiti i PPT del isvadu mokyklai, galesi pateikti ta sasiuvinuka, tai logopedui ir spec. pedagogui bus lengviau suprasti, kaip buvo dirbama, kas pasiekta ir kaip vaika vertinti.

oi neklausk, pasijutau labai blogai po tokio patarimo
Taigi aš pati nuo VASARIO mėnesio "nešu" tokius sąsiuvinukus ir auklėtojoms, ir logopedei. Nugis pati buvau sugalvojus. Bet... Perestukiniška prigimtis ima viršų
Dabar gal jau... vėlu? tuoj atostogos..

Mes konkrečiai vaiką kalbėti išmokėme tik JO PATIES NORŲ dėka. Rodydavome daiktą, bet neduodavome jo, kol nepasakydavo iš karto kažkokio garso, paskui skiemens, paskui žodžio, paskui "Noriu X", o dar vėliau "aš noriu X", o dar vėliau "mama, duok man X". Tai buvo pats pagrindinis varikliukas, kas versdavo jį stengtis kalbėti. O paskui labai greitai ir pats suprato, jog kalbėti yra naudinga, nes visi supranta, ko jis nori. Gal kelis menėsius jo visa kalba ir buvo "noriu X, noriu Y, noriu G, nenoriu V... Ir taip ištisas dienas."
Bet negalima duoti per sunkios užduoties! Tarkime jeigu iš viso nekalba, neverta prašyti, kad pasakytų visą žodį. O pradėjome mes tiesiog nuo galvytės palinksėjimo. Sakydavome, jeigu nori, palinksėk galvytę. Tai pradžioje linksėdavo tik galvytę, bet gana greitai perėjome prie skiemenų arba vadinamų garsažodžių. Prieš žengiant sekantį laiptelį, vaikas turi būti įsisavinęs prieš tai buvusį. Ir beto prašymas turi skambeti natūraliai, o ne kaip ultimatumas "neduosiu jeigu nepasakysi.."

Šitą būdą parodė mums logopedė ir jis puikiai suveikė. Bet žinau, kad jis tikrai veikia ne ant visų.
Papildyta:
A beje, mano patarimas tai mamytės, lankykite vaikų logopedinius užsiėmimus. Sužinosite labai daug naudingų dalykų, kaip reikia dirbti su vaikais. Man tai buvo labai naudinga.
Papildyta:
Jeigu vaikas nervuojasi, greičiausiai jam per sunki pasirodo užduotis. Arba tiesiog toks būdas neveikia.
Papildyta:



Norėjau paklausti, ar kas nors turėjo problemų su valgymu? Mes niekaip darželyje per 3 mėnesius nepradėjome valgyti. Suvalgo savo atsineštus priešpiečius ir pažįstamą maista, kaip pvz. kompotą, duoną, agurko riekeles. Viso kito bijo paragauti. Išsigalvoja visokių nesamonių "atšalęs, per karštas, neskanus, mane pykina..." o tikrųjų net neparagauja.
Nevalgome kavinėse, svečiuose, nevalgome ir namie naujai atrodančio maisto.
Racionas tai pas jį gana platus, bet naujovių nebaisiai daug. Išalks ir valgys nelabai pas mus veikia. Nevalgymas gan paveikia nervus, o apetitas neatsiranda. Seniau kildavo isterijos, o dabar gali ilgai žliumti dėl kokių nors niekų, pvz. kad neberanda kokio nors saldainio popieriuko ar pan.

Mes gyvename Jurbarke, ir čia pas logopedą mes jeigu viskas gerai papulsim tik nuo rugsėjo, ir nesvarbu niekam kad mes turim iš psichologų rekomendacijas kad mums BŪTINA logopedo pagalba. Čia pasiteisinimas kad jūsų vaikas dar mažas. Norspsichologo išvadose aiškiai parašyta kad logopedas mums reikalingas.

Mums irgi šitą būdą parodė logopedė. Mano anyta, beje.... Čia ne į temą, bet nespejau pataikyti, kai rašinėjotės apie giminių ir artimųjų reakciją į nekalbantį vaiką. Pabandykit įsivaizduoti, kokia skausminga ir "žeminanti" tokia situacija logopedei, kurios vienintėlis anūkas nekalba, o marti dar ir patarimus "pro ausis praleidžia"!!! Na, ne viską praleidžiu... Kai jau 3 kartą pakartojo, kad tai, ką darau dabar (grižtai liepiu, verčiu ir pan...), reikėjo daryti, kai mūsų didvyriui buvo vieneri, tada problemų nebūt buvę, IŠGIRDAU.... priekaištą Tai kad tuomet nieko negalėjau išmokyti, priprašyti, priversti, išdresiruoti - NIEKO!!! Kai ko mokėsi pats ( ), o jau ko ne, tai nė su pyragu, nei su botagu... Ir šitas siūlytas "norų būdas" netiko visiškai. Ir dabar ne visada galioja, nes jei ką, taigi galima ir nebenorėti nieko, tada ir kalbėti nereiks Bet vis tiek bandom... Ir dar tą "beržinės košės metodą". Nors Alchemie ir pavadino tai "sielo žudymu", ir kaip tyčia nuo šiandien http://www.augink.lt/ dalina patarimus, bet aš kraštutiniu atveju jau velėju kailiuką, nes ... matau aiškų rezultatą . Kol saugojau jo savigarbą ir užpakalį, kol tik "švelniai mylėjau", tai ir žodžiai neveikė: nesustos lėkdamas lauke ir tiesiai į gatvę, neduos rankos, neatsisuks kviečiamas, nepaims bjauriai numesto daikto,... Dabar tai turėčiau rašyti būtuoju laiku. Tikiu, kad ir apie vis mažėjanį ignoravimą tuoj taip rašyti galėsiu.
Visada sakiau, kad galiu prakalbinti bet ką, mačiau, kaip svetimi vaikai prie manęs "limpa", todėl niekad nesitikėjau, kad "dresiruosiu" savo vaiką ir gąsdinsiu rykšte .... Po tokių auklėjimo "metodų: ašarojam abu. Ir "reabilitacijos" abiem reikia. Die, tai ką gi daryt?!!! Ar kuri nors panašiai išgyvenat?

o kaip su dvi(tri)račiais? ar noriai nekalbiukai važiuoja? Nuo kada pradėjo važinėti?
Nes manasis nekalbiukas net šaukti pradeda visa gerkle, kai parodau dviratuką kur nors parduotuvėj, NEEEEEEE.
O va dvimetukas brolis nulipti nuo triratuko nenori. Vis vežk ir vežk.
Tai žiūriu, nekalbiukas, kaip koooookia panelė ant žirgo, va taip - į vieną pusę kojas sumetęs, sėdi ant to triratuko ir dairinėjas. Nu kaip čia neišbaidžius


Man irgi patarinėjo šį metodą logopedės. Bet.. jis po šiai dienai neveiksmingas. Nežinau su kuo tai susiję, tačiau kalbėti jis stengiasi tik savo kažkokio vidinio noro vedinas. Kai jam atrodo tinkama vieta, tinkamas žaidimas ar tinkamas žmogus.

Dėl valgio. Tai užjaučiu. Manasis irgi nelabai daug ragauja naujovių, bet kad visai atsisakytų ko nors ragauti ištisai, tai taip nebūna. Ir į kavinę noriai eina, ir netgi renkasi sau patiekalą. Bet jau kai atneša, tada pasitaikai, kad jis paprasčiausiai pasako - NE


tai ko gero lieka tik vienas kelias - privatus. Įdomu, kiek pas jus kainuoja logopedo užsiėmimas.
Kaune gali būti ir 20 litų, ir 30 litų pusvalandis.
Kai vaikas visai nekalbėjo, man buvo tiesiog neįsivaizduojamai gaila mokėti tuos 20 litų, atrodo, vien už tai, kad paklausinėja, koks paveiksliukas, ar parodyk tą ar aną... Dabar, kai jau pradeda rastis skiemenukai, tai kaip ir galiu susitaikyt su tokia kaina.


Nugis turiu beveik dvimetuką. Nelabai jam limpa visokie griežtumai, o be to, ir gaila. Vyras mano, būna, užrinka ant jo, kai jau šimtasis pakartojimas neveikia. Tada vaikas išsigąsta, net pravirksta. Kažkaip lyg ir suprantu, kad negerai šaukti, bet kad jau kitaip ir neįmanoma.

Mintys visokios veliasi dėl tos rykštės. Žinai, ir pritarčiau, ir nepritarčiau. Jeigu va matyčiau tavo vaiką, pabendraučiau ilgiau, tai pasakyčiau
Tik va... dėl vieno dalyko tai sutinku - jau nepagailėčiau vaiko užpakalio ir kelių rykščių, jeigu vaikis neklausytų ir į gatvę vis mautų , rankos neduotų pavojingoj vietoj. Čia tai vienareikšmiškai.
Tiesa, matei "Mažylis ir Karlsonas"? Kaip mama barė Mažylį už tai, jog jis išskrido ant stogo. Mama sakė: - Tu tik pagalvok, kas būtų, jeigu mes tavęs netektume.
O Mažylis klausia: - labai liūdėtumėt?
Tai gal per šitą prizmę pabandyk dar. Kad tau liūdna, kas būtų, jeigu atsitiktų nelaimė... Nors tiesa, filme Mažyliui 7 metai.

Severina nu atrodo, kad pasitvirtina reiskinys, jog su kalba susijusios specialybes prisaukia nekalbiukus reiskia, reikia mazinti lituanistu
Severina, ne as nesakau, akd sielos zudymas yra vaiko lupimas, kai yra aiskus oziai, ribu bandymas iki negalejimo. mano vaikas yra gaves pora sykiu per uzpakali ir dabar karaytsi buna, kad savo isidirbinejimu mane priveda iki "to zvilgsnio", kai jau kantrybe truksta ir jis griebiasi uz uzpakaliuko ir sako, "tik ne per uzpakaliuka". Mano bausems budavo pasedejimas ant kedutes arba pabuviomas kambaryje uzdarytam. As vesdavau ji i kambari sakydama, kad myliu, kad toks ir toks poelgis yra negeras ir turi pagalvoti. Tiesiog sededavau uz duru is kalbedavau, akd man skaudu, jog taip nutiko, akd kai jis nurims, atsiprasys, gales iseiti is kambario. neurakintas, savo kambaryje su savo zaislais, jis dauzydavo duris, paskui nurimes iseidavo, apsikabindavo ir abu zliumdavom..prisiekinedami meile.
"Sielos" zudymas" kai nesvarbu ar teisus ar ne tiesiog nemaloni situacija ir vaika lupi, nes turi jega, kuri sutvarko tuo metu situacija. rekia parduotuveje - lupi, rekia, nes pavarges nelipa i autika - lupi, nekalba - lupi, nepasideda daiktu i vieta lupi, pabega kieme lupi..va toki metoda as vadinu zudymu.nes visose sitose situacijose as gavau toki patarima ir kiekviena syki as kaip neisaukleta mama, pienburne ir izuli mergiote atsakydavau:jeigu jus psichiatre, kai reikes jusu patarimo - kreipisuosi; jus matyt labai mylejote savo vaikus ir lupote juos kas diena; visa laime, kad jusu vaikas ne toks, kaip mano ir jums niekas patarimu gatvese ndalino..taip..buvau bjauri ir gindavausi rankom, kojom, nagais, ragais ir zodziais nuo visuomenes, kuri mane verte nepriimti tokio vaiko, koki turiu. Esme tik tokia, kad kaip visiems vaikams labai svarbios aiskios ribos, tik jos skirtingose seimose skirtingai nurodomos 9arba ne). Juk tavo vaikas gavo tada,. kai perzenge ribas, o ne delto, kad tai kasdienine norma.
Skruzdeda, pora metu sedejau uzsiemimuose su logopede, kad zinociau, kaip dirbti namie, dabar jis vienas dirba su ja.


Beje, nekalbiukai sunkiau suvokia zodi ir jo reiksme, delto jam reikia duag kartu kartoti. As cia sakau is savo vaiko patirties. Siaip labi guvus, puikios koordinacijos ir orientacijos zmogelis, bet buna, kad sakau uz nugaros ant lentynos..ir jis nemato, neranda, nes pasisukes, bet tik liepk rasti tinkama daikta pagal forma- momentaliai ras. taigi turekit omenyje, kad jis ne is pikto nedaro ar neklauso, jis tiesiog nesupranta, jei pvz. nemato veido israiskos, nera prisilietimo. Dtaudimus jiems reikia sakyti: akys akiu lygyje, ramiu balsui ir abi rankos laiko pecius. Kai pasakai - paklausti ar suprato.

Aha Maniškė visada paklusniai atsakys: "supratau". Tik nebūtinai tai ir reiškia. Darželyje išmokta pamoka, kad geriau, kai yra barama, pasakyti tą žodį ir nemalonus arba jai nesuvokiamas pokalbis baigsis.

Mes vežėm kelis kartus į Kazlų rūdą, nes Jurbarke net į šnekas nesileido tai mums davė gerų patarimų, o dabar lankomės pas psichologę, tai ji padeda įveikti bėdeles


Čia matyt kaip kuris, nes manasis tai kuo puikiausiai viską suprato ir supranta.