Vaikas nekalba, 2 tema

pacitavau ir pamiršau atsakyti tada apie valgymą -nevalgymą. NE-RA-GAU-JA!! Laaabai sunku ką nors nauja isiūlyti. Visada verčiau tai alergijai: tuo metu, kai mažyliai noriai ragauja naujienas ir valgo beveik viską, mūsiškiui buvo super -truper alergologų skirta dieta iš serijos "nieko niekada nė su kuo" . Dabar jau nė už ką su tuo nesutikčiau, nes naudos iš to maisto ribojimo nebuvo JOKIOS, o pasekmės... Kai draugė savo 2-metį vežėsi į Graikiją, mes palikom namie, nes kur gi jam būčiau gavusi naminės košės kelionėj? Šiuo metu kavinėse valgytų blynus ir gertų žalią arbatą, tai dabar gal jau nenumirtų badu. Bet kaip jam įsiūlyti kokią daržovę ar žuvį? Nors... gal jis tik "normalus miltinis vaikis"? Blynai (negi čia maistas? ), makaronai, visokios kruopos ir pienas - toks racionas. Mėsos galiu įsiūlyti kas 3-šia dieną. O daržoves tik sriuboj irgi panašiu "grafiku"... Tai kas bus tam darže . Jis nė kotleto, nė dešrelės, nė kokio koldūno nėr matęs, bulvių košės nevalgo, agurkai, pomidorai, burokėliai - fe, pasūdyta košė irgi - fe... Nes be visų kitų "nučiuožimų", mes dar neperkam jokių pusgaminių, tik maisto "žaliavą", beveik nieko, išskyrus mėsą, nesūdom, negaminam keliom dienom, t.y. maisto nešildom, neverdam aliejuje ir pan. Tai "normali" darželinė virtuvė bus iššūkis mūsų lepūnui. Bet mūsų "kieme" jau pradeda veikti taisyklė "nenori, kaip sau nori, daugiau negausi nieko". Paprastai neėdęs (atspr. už žemaitišką žodyną ) kokią dieną, kitą rytą jau nuo 7.30 tupi ant kėdės ir laukia pusryčių. Beveik bet kokių....
Todėl tikiuosi, darželis išgydys ir šitą "ligą"

Papildyta:


Turim dviratį. Nes laaaabai reikėjo. Bet koks nusivylimas buvo, kai parke pasirodė, kad "visų dviračiai važiuoja, o mūsiškis - ne".... Nes gi minti reikia!!! Niekaip dar neaišku, kaip ir kas ten turi makaluotis, kad į priekį judėtum. Bet jau bent kojas ant pedalų laiko ir retsykiais netyčia pastumia juos pirmyn... Man, beje, kažkas aiškino, kad išmokęs važiuoti dviračiu (suvokęs pasekmės dėsnį : minu - judu), vaikas kažkokiu būdu supranta ir kalbos esmę. Žodžiu, kad tai susiję kažin kaip. Gal.... Nors aš išmokau dviračiu važiuot tik 8-erių. Ir dideliu iš karto. Tuo mažuoju net mano tėtis važinėjo , norėdamas, mane įtikinti, bet aš ir šiandien pamenu, kokia ožka buvau: NE! ir viskas . Bet su kalba (bent jau gimtąja) problemų nebuvo. Nors aš ir ne lituanistė, Alchemie, baigiau... dailę. Ar išimtis tik patvirtina taisyklę?

severina, maniskis su dviratuku vazinejo, kur pridetiniai ratai, bet kai matydavo, kad i norima vieta geiciau nubegs, mesdavo dvirati ir begdavo. Dabar problema, kad ant didelio jis bijo sesti, o mazas - ne fasonas. taigi tetis nupirko tokia priekaba su vienu ratu, vairu ir pedalais. prisikabina prie savo dviracio ir sieina kaip tandemas. vaziuoja kartu..bet tetis nusipirko sportini dvirati, prie kurio neina prikabinti sios priekabos, o maniskis nori pasididziuoti, kad jis vaziuoja su sportiniu ir dabar is viso ant dviracio nebelipa nu zodziu..siaip sako,akd vaika vaziavimo judesi suprasti gali mazdaug nuo 3 metu.
Tiesa Severina, o seimoje nera lituanistu, logopedu ir pan. kam galetu buti "Dangaus pirstas" toks vaikas Beje, pabandyk per daile vaika itraukti i kalba..piesimas labai susijes su kalba

Šiandien vakare parsinešim kačiuką, tikiuosi, kad padės mokytis švelnumo ir meilumo...Nes nuvažiavome į kaimą, nuėjome aplankyti triušių, tai manasis nekalbiukas tai gražiai sako:sveiki triušiukai, labas triušiukai

va kai užsiminei, tai tikrai mums padėjo gyvūnėliai, podžsius padovanojo degu voveriukus, tai vis su nuostaba stebėdavau kaip kiekvieną rytą bėga pasisveikinti, šnekina pats valgyti bando paduoti. Bet kalbai tai pažangos tikrai padarė

Jei jau ieškote ryšių su profesijomis, tai pasakysiu, kad nei mano, nei mano vyro šeimos, nei mes su vyru nesame nei lituanistai, nei pedagogai. Mano tėvo giminėje yra jo pusbrolis lituanistas, bet ryšiai tokie, kad matomės gal tik 1 ar 2 kart per metus. O šiaip tiek mano vyro, tiek mano tėvai yra tiksliųjų mokslų atstovai, o mes su vyru - gryni humanitarai (mums abiems mokykloje nesisekė matematika). Taigi mūsų atvejis paneigia ryšio su profesija teoriją

Su naujų valgių ragavimu pas mus irgi sudėtinga. Faktiškai nieko naujo nevalgo . Ir su mėsa nustojo draugauti, nors iki maždaug 2,5 metų valgė mėsą normaliai.

Dviratis irgi sudėtingai. Važiuoti moka, bet nevažiuoja

Maniškis šį savaitgalį ''suderino'' giminę ir skaičiu: pamatęs lempas parduotuvėje rodo ir sako ''žiūrėk, lempai''

Sido, pas mus tas pats, lempai, obeliai (o ne obelys)..mamyte geras..ech..nu bet kai suderina skaiciu gimine tai

uojjj, kaip norėčiau tą mūsų nekalbiuką parodyti kitų nekalbiukų mamoms .Rimtai. Dabar turiu tik vieną panašaus likimo pažystamą, bet ir ta toli.

katytė, miela... Man irgi buvo kilę minčių apie gyvūną namie. Ir net siūlė ne vienas padovanoti ką nors. Bet mūsškiui labiausiai rūpi šunys. Ir tik DIDELI. Tai tokio tiesiog nėr kur laikyt. Ir dar juokiuosi, nupirkčiau ir krokodilą, "bile" tik mačytų", tik jei mažius po poros mėn. pradėtų kalbėti, tai kur tą gyvį kištume
Važiuosim bent į zoologijos sodą kitą sav.

Tai mano anyta - logopedė, o visi kiti - l. margų profesijų nuo statybininkų iki inžinierių ir fotografų.
Dailė šį tą pramuša, tiesa. Vis bandydavo iš manęs teptuką atimti. Tik bėda, kad dar visai neseniai atėmęs iš karto burnon grūsdavo, todėl su dailės "terapija" teko palūkėti, nes dažai - ne piliulė nuo nekalbėjimo, nepadės.... . Dabar noriai paišo ant didelio popieriaus lakšto (rulono viso...) ant grindų. Bet va tas dažais, kur pirštais piešti reikia, tai nerodė didelio noro "kurti". Ir apskritai, jam realūs apyvokos daiktai, įrankiai ir priemonės labiau limpa, nei imituojantys žaislai. Visokie loto ar kaišiojimai į skyles figūrų nežavi: sudeda greitai į dėžę ar atidaręs dangtį sukiša figūrėles iš karto, ką čia po vieną per skyles kaišiot... Tiesiog yra žaidimų, kurių jis, rodos, nesupranta. O aš nesugebu išaiškint taisyklių be pykčio ir prievartos, paskui jau nebe žaidimas, o taip nekenčiamas mokymas išeina Iki kokiu 2 metų nieko jam ir nenurodinėjom - pats pasaulį atradinėjo. Dabar tik aplinka smegenis užveržė (čia ne aš kalta, čia aplinka ), tai pradedu mokyti jį to, ką mano supratimu, kada nors vis tiek atrastų pats. Laiko užtruktų, tas tiesa...
Aš tokia "laisvamanė", man svarbu, kad vaikis galvos nenusisuktų, bet duodama laisvę, tikuosi atsakomybės, o kokia atsakomybė gali būti 2-3-mečių Va, čia ir mokausi būti mama. Auklė, matyt, buvau geresnė...
Vaizdelis. Tuguj perkam salotas, pradėjo lyti ir maniškis su spec. apranga ir apavu puolė "maudytis" balose. Reikėjo matyti: vieni plojo, kiti garsiai aikčiojo ir piktinosi: "kojos sušlaps, į rankovę prilis, nelaikyk po lašais nuo stogelių". Buvo smagu. Abiem.

Severina, nu maniskis piesti pradejo velokai, bet irgi labai patiko ant dideliu lapu. O siaip gali pabandyti kartu paemusi ilga teptuka merkti su jo laikancia rankele bandyti kazka pateplioti, arba padaryti "drugelius ir dazu. kai uztepi dazu ant popieriaus sulenki ir atsispaudzia ivairios formos.Tik dazai budavo kazkokie ten tirsti, nepamenu kokio tipo, ale guasas.
maniskis irgi rasdavo racionaliu budu ispresti uzduoti ir piktindavosi, jei rodydavau sudetngesni
bandyk kartu maista gaminti, jei apyvokos daiktai patinka. Velgo maniskiui labai patinka receptai ir jis maisto pavadinimu, sudedamuju daliu ypac darzoviu zinojo daugiau ir geriau nei pvz. metu laikai, spalvos.
Del tu balu turiu nuotrauka kur mano vaikis guli pavasarineje tirpstancio sniego baloje (gylis koks 10 cm) ir laimingas juokiasi, deja rubai nebuvo neperslampantys. bet siaip manau, akd tai toks vaikystes dziaugsmas, kai vakas pajunta laisve ir laime budamas kartu su gamta

Dviratis siemet musu sekmingiausias pirkinys ir beveik kasdien juo vazineja nors kai rinkomes, tai bijojau, kad tai nebutu tik mano uzgaida Pernai vazinejo mazu triratuku - na negaliu sakyti, kad jam nepatiko vaziuoti, bet su pedalu minimu problemu buvo. As galvojau, kad gal kojytes silpnos Tai pririsau prie vairo virve ir ji tempdavau, o su ratais kartu sukosi ir pedalai+kojytes imitavo mynima Taip ir "pravazinejo" maniskis iki sio sezono

O kokio amžiaus dabar taviškis?
Aš irgi už virvutės tampau dviratį. Tik blogai, kad tas aparatas toks "per geras", per tikras: jo pedalai nesisuka, jei ratai sukasi, ir mūsų CARAS sėdi sau soste, kojos ant pedalų patogiai padėtos, o supratimo, kad nuo pedalų sukimo ir ratai sukasi, nėra ir greitu metu nebus
Norėjau kokio triračio paprasto, pigaus, bet lengvo ir su pedalais prie ratų, bet va, vyras užssipyrė: "gero reikia, ką čia šlamštą pirkti!!!" Tai dabar prabangiai stumdomės po kiemą suprakaitavę. Prie tokio modelio dviračio dar ir pora vergų priklausyt turėtų. Už tą pačią kainą ...