QUOTE(alfija @ 2008 06 05, 17:00)
6iaip Saulene, piktai, niekada nerašau. Kartais griežtai, kartais skubėdama visaip būna, aip visiems. Visada manau, kad žmonės yra suaugę ir supranta- kad arba žmogui rašymo dovana neduota

, arba jis tikrai labai užsiėmęs ir neturi laiko papildomai viską emocijomis spalvinti, bet tai dar nereiškia, kad jis iš esmės kažkoks ne tos

. Kai žmonės su manim susigyvena , dažnai supranta- kad aš visai ir pakenčiama

. Rimtai

. Bet nesakyk- progresas teigiama linkme visvien yra

- kai pasaitau savo pirmas rašytas žinutes tai

kokios. o dabar šiek tiek keičiasi. Kažkaip buvau pripratus bendrauti forumuose, kur jei emocijos ar tonas ir yra- tai jokios tam reikšmės neteikiama. O čia truputėlį kitaip, po truputėlį keičiuosi

. Paragintajai ačiū- parodė tai kas buvo mano panosėj.
Labas labas labas........... visoms visoms

Esu baisiai dideliai laiminga!!!!!!!!! Vyrui darbą padariau, prie darbo - skaidres su visokiais efektais, pagal spalvinius reikalavimus, besimainančiais paveiksliukais, laiko išmatavimais... Tai dabar baisiai esu laiminga kaip po gero bulviakasio. (Na, žinot, kai bulves visas nukasi ir palengvėjimas toks.... Tik išgert niekas neduoda...

juk po bulviakasio tradiciškai alkoholis vartojamas

). Labai padėjo
Utė. Ačiū tau, brangioji!
Vajė vajė, kiek naujo ir gero prirašyta!!!
Alfija, tu man tiek davei, kad negebu žodžiais išreikšti tos patirties. Būčiau užsukusi trečiadienį, nes važiavau į Santariškes, bet gi tas darbas buvo nepadarytas, o
Utė žino, kokia iš manęs didelė kompiuteristė...

Tai ir laiko reikia labai daug.... Užsuksim kada abu su sūnium. Gal kokį laiškelį tau sukalsiu. Geresnį, nei anksčiau
Pas mane tai naujienos tokios, kad užrašydama sūnų į kitą mokyklą (jis baigė pradinę ir eis į pagrindinę, o po to - tikiuosi - į gimnaziją), pervedžiau jį į kitą klasę. Toje kitoje klasėje bus geresni mokytojai, nei toje, kurioje jis turėjo būti. Be to labai padėjo
Ramutė, aprašydama savo problemą. Ta jos problema išprovokavo mano pokalbį su vaiku ir pasirodė, jog ir jo klasėje yra pora mažųjų teroristų... Sėkmės tau,
Ramute. Manau, kad išeitis VISADA YRA!
Iš pradžių sūnui buvo neigimo periodas - nenoriu, neisiu (tai mano džiaugsmui būdinga), o po ašarojimo praėjus pusvalanžiui pasakė, kad nusprendė pereiti į kitą klasę. O dar po pusvalandžio jau pats mane skubino kuo greičiau eiti prašymo rašyti, nes gali susirinkti per daug mokinių ir jam nebeliks vietos

. Štai taip.
Carvel, kokios nuotraukos!!!!!!!!!!!!! Kokie visi faini, bet nuostabiausia - tai pati mama!!!
Labos visoms, gal po truputį atsirasiu, čia kaip nuotaika... labai su sūnum man gera. Tai kai jis namie, tai nesinori nė kompo jungti...