Globėjų plepėjimai

Kaip Jums, Velute, sekasi su panelėm?

Saule, sveikinu Lai auga Jūsų mažasis stebuklas sveikas. O ir kitam stebuklėliui to paties Oi, kaip dabar pas jumi gera turėtų būti... Gal parašysi kada kaip sekasi, kaip brolis broliuką priėmė...

Ačiū už sveikinimus
Iš tikrųjų jausmas tai toks nepaprastas Atrodo galėtum ištisai žiūrėti į tą mažuliuką ir taip nesinori, kad taip greitai, kaip vaikai auga, užaugtų. Taip norisi kuo ilgiau prisiminti, koks jis toks mažutis yra, nes tuoj prabėgs mėnesiukas kitas ir pažiūrėjus į kitus tokius mažuliukus atrodys, kad jau mūsų toks ir nebuvo
Net visos problemos atrodo nebe tokios didelės ir baisios, nes pasižiūriu į savo vyrus ir tyliai sau pagalvoju, kad niekas negali pakeisti to, ką mes turime. Nėra tokios jėgos, kuri galėtų sugriauti dviejų broliukų draugystę ir mūsų šeimos stiprybę.
Mes gimėm 3460 g ir 54 cm, mamai turėjo prapjauti pilvelį, nes kitaip broliukui neišėjo gimti (čia taip aiškinom didžiajam). O šiaip tai mano organizmas visiškai nesiruošė leisti gimti (nevyko jokia gimdymo veikla), nors mažylis jau inirtingai beldėsi į pasaulį , tai teko daryti CZ. Na bet dabar jau esame atsigavę ir šiek tiek sustiprėję, daug valgom (turim daug pienelio) ir augam, augam. Kolkas mūsų naktys tikrai ramios, net rytais pati vaiką žadinu, kad pavalgytų
Vyresnėlis tai atrodo didelio pavydo nejaučia, ta prasme myli mažiuką, bučiuoja, visada stengiasi padėti ir man, ir tėčiui, jaučiasi tikras vyresnis brolis. Bet nesąmoningai vistiek stegiasi atgauti ankstesnį visą dėmesį, tai pasireiškia jo pasikeitusiu elgesiu, neklausimu, isterijomis ir cypimu, ko anksčiau niekada nebuvo. Kartais dėl tokių dalykų, kas anksčiau buvo įprasta (pvz. parėjus iš lauko persirengti), tokias scenas sukelia, kad baisu. Su vyru jau sakome, kad kaimynai tikriausiai mums greitai policiją iškvies, nes vaikas kartais tiesiog cypia ir viskas, nieko jam nepasakysi ir nepaaiškinsi. Arba jeigu su juo kalbi, tai rodo liežuvį, spjaudosi, tėtį dažnai kvailiu pavadina. Kadangi toks elgesys atsirado tik grįžus broliukui iš ligoninės, tai manome, kad tokiu būdu vaikas stengiasi konkuruoti dėl dėmesio, tikimės, kad tai laikina, daug kalbamės su vaiku, aiškiname ir kenčiame dantis sukandę, nes kantrybės tai tikrai daug reikia.

Kantrybės ir iš tiesų reikia daug . Bet dabar labiausia tai Tau reikia sveikatytės ir poilsio. Išsimiegoti pačiai , ir svarbiausia vidinės ramybės, kad viskas jau tikrai po- po cezario, po baimių, po nerimo. Vaikiukas yra, ir dabar taip bus visada
. Kaip šaunu, kad ir po pjūvio turi daug pienuko , tikrai. smagu girdėti, kad Tadukas didelis vyras, tikrai , auga ir džiugina tėvelius. Laikas kad jis ir greitai bėga, bet jis dar ilgai bus mažas, dar ilgai jam jūs visi būsit visas pasaulis.
Dideliam broliuliui irgi aišku ne pyragai- atsirado matai kažkoks nesuvokiamas broliukas, nei pažaisi nei ką su juo dabar . Guli visas toks naujas, ir dalinkis matai su juo- mam, tėčiu, dėmesiu, laiku. Taikykis matai prie jo. Taigi baisi neteisybė ant sieveto ir tiek. Kariauja kaip gali . Pamirš savęs neduoda. Žinoma, kad jį dabar visa jausmų sumaištis apėmus, nu bet susitvarkys viskas- greičiau vėliau. Neskubinkt įvykių- tegu pažviegia, tegu pasipriešina- pats turi išvadų prieitm kad yra gyvenime dalykų kurie nekinta- brolio buvimas, tėvų meilė. Tegu biškį pagalvoja, didelis jis kaipkam sugalvoti. Nu kiek jo mąstymas leidžia, pagal amžių.
Čia žinai, kaip Duksis žviegė ne taip seniai. Sakau baik tu žviekt, nebandyk mano kantrybės. O jis sako, bet aš kaip tik tai ir darau- bandau tavo kantrybę. Visi jie bando, ir galvoja kad bandymas baigsis jų naudai. Nieko, bus sveika sužnoti kitą kartą, kad kantrybė ne begalinė, bet tai dar nereiškia, kad ji baigiasi kaip nors jo naudai. Ji gali baigtis pagal situaciją teisingai.

ai viskas einasi po truputį.dičkė buvo aktyvi ir nenusėdinti vietoje,bet mažoji dar didesnė padauža.su didžiąja ėjom pas psichologę.tai kažkaip baisiai ją paveikė.visai kitas vaikas paliko.seniau ginčydavosi iki pažaliavimo,o dabar išvis nesileidžia į konfliktus ir jei jau mato,kad taip bus,tai nuleidžia viską pavėjui.o dar eis 4 kartus viena.tai jei po vieno toks efektas,kas bus po visų kartų?
o mažoji tai drebina namus ir tauška vis.tai sakom dvi radijas turim namuose kai pradeda abi kalbėt,tai nors į krūmus spruk. o šiaip tikrai gyvename laimingai ir smagiai.mažė mokosi po 3 anglų žodžius į dieną,nes iš 100 mokyklinių nė vieno nemokėjo.tai jau 50 išmokom.o ir daugybos lentelė tik iš 9 beliko.

va tik šiandien apsiturėjom tokį ir negerą ir pamokomąjį įvykį.turim kieme prūdą.tai plaukiojo mergos iš vieno galo į kitą.vienas galas negilus,kitas gilus.vyras sėdėjo giliojo galo pusėj ,aš kitoj.mažoji nemoka plaukti,tai plaukiojo su lentele pirmyn atgal.tai plaukia ant vyro o didžioji įšoko į vandenį ir priplaukė prie jos.tai susistumdė ir mažoji paleido lentelę,tai bandė plaukt,bet panėrė.tai vyras išsimaudė su visais drabužiais.na niekada neleidžiam eit be priežiūros į prūdą,o kai aš viena esu,tai net kojos į gylį nepadeda.bet kai vyras yra tai sėdim ant kranto visad ir leidžiam toliau paplaukt.kažkaip mažoji neišsigando,dičkė labiau,kad be reikalo šoko.na bet sakėm bus abiem gera pamoka.ir supras gal kaip neklausantys vaikai išeina maudytis ir nuskęsta.

mažosios gimtadienis liepos 27.tai parveš iš Airijos užsakiau lėlių vežimukų rinkinį.ten lovytė,vežimas,supynė,maitinimo kėdutė....abi jos dar žaidžia su lėlėm.vaikšto susiviniojusios,kaip vaikus.tipo eina vyrų pasitikt.nebereikia nei kiemo draugių.džiaugiasi viena kita.o tai su tom draugėm vis problemų daugiau būdavo.kažkada net žvengė,kai manoji bendraamžėms pasiūlė pažaist lėlėm.mat jom jau bernai rūpi.o ir šiaip dažnai pareidavo didžioji išsidaužiusi snukius viena kitai.nelabai prisileidžia tie vaikai vaikų namų vaikus.kartais net pasityčioja.bet gerai,kad manosios nepėsčios,greit padaro tvarką ir nusispjaovusios išeina nuo tokių draugių.tai va taip ir gyvenam

Vėlute, priminė dabar tą anekdotą tas maudymasis . Reiškia duka klausia mamos- ar galiu maudytis. Ne, ten gilu. O tėtis maudosi. Na bet jis gi apdraustas, tai gali .
Šaunuolė, gerai kad jums sekasi . Ir gerai, kuo ilgiau žais su lėlėm tuo geriau. Kaip supratau ji apskritai vėlesnės brandos? Ir nieko tokio, dar geriau ir jai ir tau.

nervai tik ima,kad dar niekas su mazaja neaisku.mat turi skelbti mamos paieska.ji kazkur dingusi be zinios.tai dar klausimas kaip ten viskas baigsis.o ir mazoji baisiai brolio pasiilgo.jis i gargzdus lyg isvaziavo vasarai.tai gal ir nebegris.nes nauji globejai pasieme.tai sakiau eisiu klausiu vaiku namuose,gal leis tie globejai kaip nors jiems bendraut.tai dar kazi ar iki rugsejo spesim viska susitvarkyt del pastovios globos,nors musu dokumentai jau priduoti visi.o vaiku teises atrodo baisiai neskuba,o ir paieskos dar turbut nepaskelbe,nes ne laikrastyje nemaciau nieko.reiks liepos viduryje nueit pasidomet kaip ten viskas juda.

Va tas laukimas, papjauti gali bet ką, teko susidurti su tuo, kai vaikas yra globojamas laikina globa, va kaip tu kad globoji- mamų paieškos kaip taisyklė užsitęsia. Ir ką tu padarysi.
Vėlute, o ar tu žinai kad aš , na ir ne tik aš(tikrai žinau) džiaugiamės ir tavo pasikeitimais ir tavo paiekimais vaikų auklėjime , tikrai labai nuoširdžiai džiaugiamės. Sėkmės, manau kad liepą tikrai pasiseks suitikti ir į atžalas pavėpsoti, ir vienoms į kitas.

stengsimės atvykt nors trumpam.nors pasimatyti ir susipažinti.mat sunku su tais vyrais.bus bevepezojas kam reikia.juk jis čia nebendrauja ir nesidomi.bet stengsiuos prikalbėt,kad nors trumpam užvežtų.tik dar priminkit kur ten kas būsit ir kada.o mes bandysim įtaikyt ir prisiderint,jei išeis

mes dar su vyru sakem jei nesusilsuksim savų,tai dar stosim į eilę prie mažiukų.tik kaži ar beduotų 3.nes tik vyras tedirba.ir ta jo alga nėra baisiai didelė.na pagyvensim -pamatysim.kažkaip savo mažiuko norėtųsi,bet blin pinigų nebėr pas daktarus važinėtis.tai net nežinau.o jaučiu ir tų mažiukų kiek norinčių yra ir kokios eilės.

Jo daktarai kainuoja savo laiku kai susirgau tai po 1000 kas mėnesį palikdavau pas gydytojus

Vėlute, duos, pamatysi. Ne tik gi žiūri grynuosius, dar žiūri ir bendrą valdomą turtą. O gal ir susilauksit dar ir savų, bet gi ir užaugintas mažutis gi irgi laimė. eilė eile, bat gi ir nė vienas dar neliko apdalintu, ta prasme jei jis buvo vaikelio vertas, niekas nenusprendė kitaip- ir turi. Nuo liepos penkioliktos iki trisdešimtos imtinai tuo laiku ir sustiksim. Parašysiu į a.ž savo tel. bus tada galima susisiekt, nes į pajūrį kompo nesivešiu.

Alfija, gerų atostogų! Duksiui ir bučkis.

Kaip gaila, kad pajūris taip toli... Į tokį susitikimą jau aš nebeatlėksiu...