Puikiai suprantu, kaip sunku su dviem mažais vaikais

Bet ožiukai tai tikrai dėmesio reikalavimas. Pas mus irgi ožiuojasi, tik nekrenta, o rėkia labai garsiai.

pasiimti iš darželio ir vesti vėliau nesiūlyčiau, nes namie nei vienam nei kitam dėmesio nebus, pati būsi irzli ir jokių namų darbų nepadarysi.

vistiek jis jau šiek tiek apsiprato darželyje, tik grižus namo, reikia prašyt, kad jums padėtų su broliuku, kad jis pasijaustų labai reikalingas ir nepakeičiamas padejėjas.

Žinoma, sunku, bet reikia stengtis. Dabar mums sunku, bet vėliau kaip smagu bus vaikučiams

. O su auklyte ne taip paprasta

. Kol turi vieną vaiką, niekad nesuprasi, ką reiškia turėt du ir abu mažiukus, taip kad, manau, teisti, neturit teisės. O kuo didesnis amžiaus skirtumas tarp vaikų, tuo vyresnysis užauga egoistiškesnis ir jam vis sunkiau susitaikyt su mintim, kad ne viskas jam vienam (čia mano nuomone, bet kiekvienam savo ir sakyt, kad visada taip atsitinka, negaliu, bet dažniausiai tikrai būtent taip ir būna).
O sedalia mes gėrėm, mums nepadėjo

Reikia labai daug dėmesio tiems mažiems "vampiriukams"

Labai daug kantrybės linkiu visoms mamytėms, ypač turinčioms du mažiukus