Angelėlių mamyčių pašnekesiai

#229
Labas rytelis visoms!
kiek musu daug matau as niekad taip ir nepataikau smile.gif
futbolas fudbolas as jau, zydra, pradejau ji ziuret nes matau kitaip nebus lotuliukas.gif tik puikiai tave suprantu kaip noretusi kad jis butu salia man tai net baime buvo paskutines savaites o jei dabar o vyruko nera ar suspes atvaziuot ar kaip, vienu zodziu laikykis gal kokia idomia knyga paskaityk man padedavo 4u.gif
o gal toks oras man kazko spaudimo ner prie zemes traukia o jau nuotaika parsiva kazko zliumt noris verysad.gif
Atsakyti
#230
QUOTE(bim @ 2008 06 12, 10:36)
beja pamirsau papasakot, kaip veni zmones nevertina ka turi! vaikas labai neklusnus, bet jie patis kalti, nes visa laika ji zemina, nekina, musa, ir eilini karta kai vaikas kazko paprase tecio jis pradejo ant jio staugt, kai vaikas isejo as sakau, o kodel tu jam nepaaiskini kad negalima ir kodel, jis man sako kad jis debilas jam geroju nedaeina, as jam sakau tai tu pabandik ir gal supras, jis man sako, nesirosiu vargintis, as ji padariau as ji ir uzmusiu, penkias minutes dziauksmao po to ven problemos su jais, kam jie reikalingi aplamai!
Papildyta:

Sveikutės,
blink.gif Na ir požiūris į vaiką blink.gif
Radau viename žurnale:
"Dažniausiai, ištikus nelaimei, aplinkiniai tikisi iš tavęs tradicinės reakcijos: ašarų. Tačiau iš tiesų sielvartas gali pasireikšti ne liūdesiu, o pykčiu ant viso pasaulio. Tai visiškai normalu. Be to, tu neprivalai išsipasakoti, jei pati to nenori. Aplinkiniams "lendant į akis" tiesiog pasakyk, kad neketini apie tai kalbėti. Psichologai pataria turėti "prisiminimų dėžutę" ir joje laikyti brangius mirusio žmogaus daiktus, laiškus, jį primenančias smulkmenas. Kai aplanko liūdnos mintys, gali atsidaryti tą dėžutę, pamąstyti, išsiverkti. Suprask, kad sielvarto neįmanoma atsikratyti: jį tenka išgyventi. Šis procesas todėl ir vadinamas gedėjimu - tai laikas, kai pamažu (ir tik savaip) atsisveikini su tave palikusiu artimu žmogumi."
Atsakyti
#231
QUOTE(Andryte @ 2008 06 12, 11:40)
Aciu Vaivos juosta.

As irgi vis tikiuosi, kad dar viskas bus gerai. Zavi mane bim optimizmas, saunuole.

blush2.gif
Papildyta:
QUOTE(žvelsa @ 2008 06 12, 11:56)
Sveikutės,
blink.gif Na ir požiūris į vaiką blink.gif
Radau viename žurnale:
"Dažniausiai, ištikus nelaimei, aplinkiniai tikisi iš tavęs tradicinės reakcijos: ašarų. Tačiau iš tiesų sielvartas gali pasireikšti ne liūdesiu, o pykčiu ant viso pasaulio. Tai visiškai normalu. Be to, tu neprivalai išsipasakoti, jei pati to nenori. Aplinkiniams "lendant į akis" tiesiog pasakyk, kad neketini apie tai kalbėti. Psichologai pataria turėti "prisiminimų dėžutę" ir joje laikyti brangius mirusio žmogaus daiktus, laiškus, jį primenančias smulkmenas. Kai aplanko liūdnos mintys, gali atsidaryti tą dėžutę, pamąstyti, išsiverkti. Suprask, kad sielvarto neįmanoma atsikratyti: jį tenka išgyventi. Šis procesas todėl ir vadinamas gedėjimu - tai laikas, kai pamažu (ir tik savaip) atsisveikini su tave palikusiu artimu žmogumi."

sunku atsisveikint buna kartais, su savo tevuku atisveikinau tik palaidojus dukriuka, as ji palidau, bet to paci momentu dar labiau trukt jio pradejo, nes jis buavo, to zmogum kuris mane suprasdavo ir palaikidavo, tas kuris kartu vergdavo, net nezinodamas kodel as verkiu, tas kuris neklausinedavo kodel as liudziu, o tesiog kartu liudedavo! verysad.gif
Atsakyti
#232
QUOTE(zydra30 @ 2008 06 11, 12:55)
vakar ziurejau filma, ten vienas zmogus pasake, kad nelaimiu negali numatyti, turi pergyventi jas. bet uztai tai mus padaro tuo kuo mes esame. nezinau kazkaip panasiai, bet jus supratot, kad mes visos patapom kitokios.kazkaip gan daznai skaitau ar per tv rodo, kaip zmones po nelaimes atranda kazkoki kita gyvenimo kelia, esme. dauguma stengias padeti panasioj situacijoj atsidurusiems kitiems, ar isteigia paramos fondus. manau mes cia irgi susikurem savo paramos centra, kiekviena diena viena kita rupinames, issikalbam, paguodziam kaip mokam.
as nezinojau apie si skyreli, bet jauciau, ieskojau kol radau. ir dabar negaleciau be jo...


as tapau kitokia ... bet ne geresne, atvirksciai, isnyko tas jaunatviskas idealizmas .. realus gyvenimas praplove prota kaip sakant doh.gif supratau, kad uztenka svaigt doh.gif

QUOTE(vadove @ 2008 06 11, 20:05)
as visa laika galvojau, kad baisiausia, kas gali nutikt, tai buna tik pirmus tris nestumo menesius... o pasirodo labai klydau... kaip buna skaudu ir baisu, kai jau atrodo beveik nestumo pabaiga ir nutinka kokia nelaime (liga, nelaiku nubege vandenys, hipoksija ir t.t.).
siandien lygiai 3 savaiteles kaip gime mano Angeliukas.. buvo treciadienis... gal todel man siandien beprotiskai sunku, atrodo sirdis plys pusiau...


Mieloji, laikykis console.gif
visas nestumas - pavojingas ir sunkus laikas, savyje nesioji nauja gyvybe, kuria gali bet kada prarast, deja, tai supranti tik kai prarandi ... man taip kvailai skamba tas posakis "nestumas - ne liga", taip ne liga tai daug pavojingiau, nes pavojus kyla tavo vaikui .. bet daznai negali apsisaugot, negali zinot, paslysti gyvenime lygioj vietoj ..

QUOTE(zydra30 @ 2008 06 11, 21:17)
pasiskusiu jums....
man liudna. zinau, kad kvaila, kad tai grazus laikas ir reik dziaugtis, bet atsibodo but namie vienai. niekur negaliu eit, nieko daryt. visa didele,ir stora. laukiau vyro, kaip ir kasdien, o tas tik parleke, pavalge ir isvare futbolo zaist. as ir vel viena su teliku ir kompu draugauju.
skaiciuoju dienas....

nekvaila, zydra, bet tuoj supsi ant ranku vaikeli ir busi labai labai laiminga smile.gif o vyrui pasakyk, kad nori, kad jis su Tavim pabutu, juk gims vaikelis kalbos suksis tik apie ji 4u.gif o beje pradzioj iprast namie sedet isties nelengva, bet augint savo brangenybe labai faina, o kadangi vasara nesunku islekt kazkur pasizmonet mirksiukas.gif

as sapnavau ela sianakt, kad vezu sportiniam vezimeli, ji didele, sedi jau ...

eisim sodint su arielyte gelyciu i lauka bigsmile.gif vakar sveriau,tai ziuriu svoris visai nebeauga, nesuprantu g.gif per savaite ne gramo. Teks tikrai primaitint nuo kito men bandyt, o atrodo jau tokia dicke ir rinkiu pilna wub.gif bet svoris neuaga nors tu ka doh.gif nu nieko, busim manekenes rolleyes.gif



Atsakyti
#233
ajuka, neprivalo tas voris tai jau augt stiprei, vaikai kurie valgo mamos pienuka retai buna riebulei, jie buna dazniau kompaktiski!
Atsakyti
#234
labas rytas. ajajai kiek daug jus cia prikalbejot. kazkaip pastebejau visos vakarines, kai as jau issijungiu, jus tampat aktyvios bigsmile.gif
fui, pas mus vel lietus ir kaip suprantu kelias dienas dabar lis.
siandie mano vyras namie, vaziuosim po pietu i ligonine, darys jam skrandzio tyrima. tikiuosi pamatys kanors konkretaus ir pagaliau kazkaip gal prades sveikti. nesakau, kad jau visai blogai, bet nieko gero su tuo virskinimu.

cia jus apie nestumo pavojus kalbejot. manau mes visos taip galvojom, kad pirmi trys men pavojingas laikotarpis, po to jau maziau sansu, kad persileisi. po 24, 25 savaiciu vel lyg ir gali nusiraminti, nes jei ir atsitiks kas labai baisaus kudikis turi sansu isgyventi. na o jau nuo 30 savaiciu, tai gali atsipusti, pirkti naujagimio daiktus ir laukti grazios pabaigos.
viespatie kaip dabar atsimenu, kai nuejau i ligonine, kad patikrintu leliuka, nes kazkaip mazokai judejo. bande klausyt sirdutes, neranda. tada sako reik padaryt ultragarsa. iki siol pamenu to gydytojo veida, kai vedziojo ultragarso rankenele man per pilva. as jau supratau, bet nenorejau zinoti to....
man ir dabar ties scanai baisus. aisku labai laukiu sekancio, bet kai tik gydytoja pradeda ziureti, visada jauciu ta baime, o jeigu....

ajuka, tavo arielytei jau beveik 4 men. nezinau kaip lietuvoj, bet UK nuo 4 men pradedamos duoti tyreles, koseles. tikriausiai teks ir tau pradeti. o kaip tu pati valgai? gal tavo pienukas per liesas?
Atsakyti
#235
sveikos, brangiosios,

kaip laikotes?


noriu jusu tokio klausimo paklaust. tos mamytes, kurios netekot savo pirmagimiu ir daugiau neturit vaikuciu. jeigu jusu paklausia, ar jus turit vaikuciu? ka jus atsakot? ar sakot kad neturit, tam kad nepasakot savo skaudzios istorijos, ar sakot, kad turit ir pasakot kaip viskas buvo. as cia nekalbu apie artimus zmones, draugus, kurie ir taip viska zino.

nes as kaip gulejau ligoninej, atejo valytoja tokia kalbi, pradejo kalbint mane, nu ir aisku: o vaikuciu jau turit.... labai sutrikau, kadangi nenorejau as jau nieko pasakot, tai pasakiau kad neturiu, o paskui taip blogai jauciaus. bet jeigu buciau pasakiu, kad turiu, tai butu pradejus klausinet... ka tada vel sakyt...
Atsakyti
#236
Del tu baimiu - tai man dabar jau viskas baisu. As gimdziau tikedama, kad viskas gerai, na dar buvo kelios dienos likusios iki 37 savaiciu, tai nepilnai isnesiotas, bet vistiek turejo but viskas gerai. Tai vat dabar man kaip koks filmas vis sukasi ir sukasi atmintyje tas momentas, kai vaikelis gimsta ir nesurekia normaliai, o tik tyliai kazkokius garselius leidzia. Ir po to tas vaizdas reanimacijoj, kaip jis guli intubuotas. Negaliu, kazkokia sunki man siandien diena...
Papildyta:
QUOTE(vadove @ 2008 06 12, 12:53)
sveikos, brangiosios,

kaip laikotes?
noriu jusu tokio klausimo paklaust. tos mamytes, kurios netekot savo pirmagimiu ir daugiau neturit vaikuciu. jeigu jusu paklausia, ar jus turit vaikuciu? ka jus atsakot? ar sakot kad neturit, tam kad nepasakot savo skaudzios istorijos, ar sakot, kad turit ir pasakot kaip viskas buvo. as cia nekalbu apie artimus zmones, draugus, kurie ir taip viska zino.

nes as kaip gulejau ligoninej, atejo valytoja tokia kalbi, pradejo kalbint mane, nu ir aisku: o vaikuciu jau turit.... labai sutrikau, kadangi nenorejau as jau nieko pasakot, tai pasakiau kad neturiu, o paskui taip blogai jauciaus. bet jeigu buciau pasakiu, kad turiu, tai butu pradejus klausinet... ka tada  vel sakyt...


As irgi vis galvoju ka sakyciau, jei klaustu del vaiku. Na mano situacija kiek kitokia - as turiu dukra. Bet gi turejau ir suneli, trumpai jis buvo cia, bet gi buvo. Nezinau, turbut visai nepazystamiems nieko nesakyciau, kad nereiketu kiekvienam pasakot savo istorijos. O kam reikia ir taip zino.

Kaip as noriu mazo leliuko. Ir noriu, ir bijau.......
Atsakyti
#237
Vadove, cia tikriausia priklauso nuo to momento kada kas paklausia apie vaikus.As tai kita kart pasakau kita kart sakydavau kad neturiu, bet pastebejau kad lengviau gal nesakyt ba jau labai liudna kai pradeda klausinet, as net kai supermamose uzsiregistravau tai rasiau kad neturiu lialiaus tik laukiu. o apie angeliuka nei zodzio, tik kai suradau si skyreli tai tada parasiau

as turiu mylima daikta kuri nesioju likusi nuo mano angeliuko-tai veidrodukasdarytas palangoj su musu nuotrauka mes ten tokie grazus sypsomes wub.gif , bet ji jau taip blunka, o kai paziuriu nuo to dar liudniau daros verysad.gif
Atsakyti
#238
QUOTE(vadove @ 2008 06 12, 12:53)
sveikos, brangiosios,

kaip laikotes?
noriu jusu tokio klausimo paklaust. tos mamytes, kurios netekot savo pirmagimiu ir daugiau neturit vaikuciu. jeigu jusu paklausia, ar jus turit vaikuciu? ka jus atsakot? ar sakot kad neturit, tam kad nepasakot savo skaudzios istorijos, ar sakot, kad turit ir pasakot kaip viskas buvo. as cia nekalbu apie artimus zmones, draugus, kurie ir taip viska zino.

nes as kaip gulejau ligoninej, atejo valytoja tokia kalbi, pradejo kalbint mane, nu ir aisku: o vaikuciu jau turit.... labai sutrikau, kadangi nenorejau as jau nieko pasakot, tai pasakiau kad neturiu, o paskui taip blogai jauciaus. bet jeigu buciau pasakiu, kad turiu, tai butu pradejus klausinet... ka tada  vel sakyt...


sveikute.
zinai, sakyk kaip tau ta diena atrodo geriau. nebutina visiems zinoti. nes dazniausiai pasisakius gali nesulaukt uzuojautos, o tik kruvos klausimu. kaip, kas kodel. tada manau tik save sugraudinsi.
o praeis kiek daugiau laiko, susigules viskas tuomet gal kitaip jausies.

as dabar besilaukdama antrojo darbe mazai kam pasakiau. kitos galvoja, kad tai pirmasis. nesvarbu, tai mano istorija, mano skausmas. nebutina visiems zinot.
nors, cia UK yra tokia kaip ir tradicija, surengti "baby shower", svente pries gimstant leliui. manau jau ir man buvo pradeta organizuot, bet as pasakiau kelioms kolegems kaip viskas yra, kad tikrai nenoriu jokiu isankstiniu svenciu, dovanu, nieko nieko. ir kazkaip visas kolektyvas nurimo. nemanau, kad visiems buvo pasakyta tiesa, tiesiog kiekvienas savaip issiaikino. paskutine darbo diena nedideli pasisedejima turejom ir viskas. o kai leliukas gims tada gales eiti ziureti ir dovanas nesti smile.gif
as ir pati sunkiai suvokiu, kad tai mano jau antras leliukas. kazkaip kai neturi ko prie saves priglausti nera to rysio. praeitas nestumas kazkaip uzsimirso, blunka. nauji isgyvenimai nustelbe.
Atsakyti
#239
Gynvenu nedideliam miestely, mūsų nelaimė visiems žinoma, neklausinėja. Tik šiaip pagalvojau kartą - turbūt sakyčiau, kad turiu vieną...
Atsakyti
#240

labutis visoms

QUOTE(vadove @ 2008 06 12, 12:53)
sveikos, brangiosios,

kaip laikotes?
noriu jusu tokio klausimo paklaust. tos mamytes, kurios netekot savo pirmagimiu ir daugiau neturit vaikuciu. jeigu jusu paklausia, ar jus turit vaikuciu? ka jus atsakot? ar sakot kad neturit, tam kad nepasakot savo skaudzios istorijos, ar sakot, kad turit ir pasakot kaip viskas buvo. as cia nekalbu apie artimus zmones, draugus, kurie ir taip viska zino.




as tai dazniausiai sakydavau, kad neturiu vaikuciu, tik kai pastojau antra karta ir teko pas daktarus vaikscioti tai klausia kelintas nestumas sakau kad antras o tada visada klausimas o kiek metuku jusu vaikuciui tai tenka pasakyti kas nutiko, kazkiap as visada susigraudindavau kai pasakydavau kad gime negyva, ir matosi kad, gydytojui irgi nemalonu pasidaro verysad.gif

QUOTE(zydra30 @ 2008 06 12, 13:27)

as dabar besilaukdama antrojo darbe mazai kam pasakiau. kitos galvoja, kad tai pirmasis. nesvarbu, tai mano istorija, mano skausmas. nebutina visiems zinot.
nors, cia UK yra tokia kaip ir tradicija, surengti "baby shower", svente pries gimstant leliui. manau jau ir man buvo pradeta organizuot, bet as pasakiau kelioms kolegems kaip viskas yra, kad tikrai nenoriu jokiu isankstiniu svenciu, dovanu, nieko nieko. ir kazkaip visas kolektyvas nurimo. nemanau, kad visiems buvo pasakyta tiesa, tiesiog kiekvienas savaip issiaikino. paskutine darbo diena nedideli pasisedejima turejom ir viskas. o kai leliukas gims tada gales eiti ziureti ir dovanas nesti  smile.gif
as ir pati sunkiai suvokiu, kad tai mano jau antras leliukas. kazkaip kai neturi ko prie saves priglausti nera to rysio. praeitas nestumas kazkaip uzsimirso, blunka. nauji isgyvenimai nustelbe.


o as pora metu gyvenau UK Londone ten ir pastojau, su Gabriele, bet nusprendziau buti ir gimdyti Lietuvoje, kazkaip nebuvau nei GP uzsiregistravusi nei zinojau visos tos sveikatos sistemos, kartais pagalvoju gal vaziuot atgal i UK vyras tai kolkas ten dirba ir vakar isvyko tvarkyti dukrytei pasalpos.
Zydra30 o tu gyveni Enfield (cia Londono rajone ar koks miestukas yra tokiu pavadinimu)?
Atsakyti