Paauglystė II

Štai nors vienas "kvailas" komentaras Sakau "kvailas" tik dėl to, kad Jūsų komentaras iškart parodo Jūsų per mažą išprusimą ir man pasidarė įdomu Jums viską paaiškinti

Homoseksualai savęs nerodo geresniais ir išskirtiniais, taip tik visuomenės didesnei daliai atrodo. O atrodo, nes kai kurie homoseksualai (vienetai jų), susibūrę į tam tikras homoseksualų teisių gynėjų grupeles gina savo interesus ir tai daro visai ne taip. Labai nemažai prie visuomenės nuomonės formavimo prisideda ir žiniasklaida. Kuri dažnai kuria neigiamą visuomenės požiūrį. Vakarų Europoje ir JAV homoseksualų judėjimas yra visai kitoks, nei Lietuvoje, kurioje ir patys homoseksualai kitokie (santūresni, ramesni ir t.t.), tačiau ir užsienyje tik dalis homoseksualų save išreiškia "geresniais", juk tai šou biznis, kurį, beje, valdo daugiausia heteroseksualai. Taigi jūs tiesiog pasimetėte šou, žiniasklaidos ir pinigų valdomo aparato kuriamoje nuomonėje. Natūralu, kad ja tikite labiau, nes pati (pats) per daug negalvojote apie tokios informacijos objektyvumą ir greičiausiai savarankiškai net nesidomėjote apie homoseksualus ir jų gyvenimą. Paradai... Hm, jie labai keisti, man taip pat nesuprantami. Bet jie rengiami ne visose kultūrose. Tose kultūrose juk yra visokių kitokių paradų, tik Jūs daugiausia kreipiate dėmesį būtent į homoseksualų paradus. Net ir Lietuvoj šįmet planuojamas rengti bus ne paradas, bet viso labo eisena, kuri tikrai nebus panaši į Jūsų įsivaizduojamą siaubą
O jei Jums homoseksualų teisių kalbos ir jų problemų iškėlimas į viešumą asocijuojasi su kompleksais ar dar kuo, tai siūlyčiau labiau atkreipti dėmesį savo kompleksus, nes dažniau homoseksualai (jau išaugę iš paauglystės) žino savo vertę geriau, nei bet kuris heteroseksualas, kuriam iš konservatyvaus mąstymo išaugti sekasi sunkiau. Žvelkite į tai daugiau mąstydama ir ramiau Tada tai neatrodys taip baugiai. Juo labiau - viskas turi logišką paaiškinimą, o ne kažkokias užslėptas piktavalystes. Dėl miego, tai žinot, kai žmogus prabilus apie homoseksualą ima galvoti apie lovos reikalus, man iškart norisi jam atsakyti: Tai tu nesveikas, jei tau prabilus apie žmogų iškyla lovos reikalų vaizdiniai.

Per daug nesigilinsiu ką rašote, kadangi jau iškart matyti - esate žiniasklaidos paveiktas ir objektyvios informacijos nepažinęs žmogus, nebendravęs su homoseksualu ir nepažinęs homoseksualų gyvenimo asmuo

Beje, dėl vaivorykštės vėliavos - ji sukurta tam, kad vienytų homoseksualus. Vėliava sukurta ne tam, kad išskirtų. Kadangi visuomenė amžių amžius homoseksualus atstumdavo ir priskirdavo pogrindžio liaudžiai, tai homoseksualai vėliava ėmė vienyti save kaip ir bet kokia kitokia bendraminčių sąjunga. Juk vėliavas turi dauguma organizacijų, sąjungų, net valstybės turi. Tai tėra simbolis, vienijantis žmones. Bet tikrai ne simbolis, kuriuo išreiškiamas išskirtinumas. Pasiskaitykite šiek tiek istorijos šia tema, informacija yra nemažai anglų, rusų, kažkiek ir lietuvių kalba.

Na va, Jums jau mintys apie provokaciją... Na ką Jums atsakyti - Jūs pažeistas neigiamos informacijos žmogus, nes Jums viskas, kad susiję su homoseksualais yra sietina kaip neigiami dalykai... Pradėkite mąstyti, pagaliau

Kodėl, jei Jūsų vaikas, būdamas homoseksualu, imtų "visomis žiniasklaidos priemonėmis apie savo orientaciją kalbėti" yra sietina su neigiamu dalyku? Nesuprantu, atvirai Jums sakau Mes gal skirtingai tai suprantame... Jei žmogus pasisako per žiniasklaidą, koks jis yra ir taip prisideda prie homoseksualų pažinimo, atskirties mažinimo visuomenėje - tai gerai. O kodėl blogai? Jūs geriau sakykite, kad Jums po to būtų gėda, tai suprasčiau, bet tai būtų savanaudiškas Jūsų jausmas, nes pirmiau galvojate apie savo, o ne savo vaiko norus ir padėtį visuomenėje.

Kalbant apie vaikus, tai jei gamta sukūrė homoseksualą, heteroseksualą, biseksualą, tuomet jie nėra nenormalūs. Jie visi lygūs, bet ne visiems tai suprantama. Pažinimas yra pirmas žingsnis į suvokimą.

Klausimas dėl tėvų reakcijos mane iškart suglumino. Kodėl tėvų reakcijai ir poelgiams turi įtakos aplinkos faktoriai? Tai iškart traktuotina kaip savanaudiškas tėvų mąstymas, nes tėvai pirmiau galvoja apie gėdą šeimai, o ne kaip apie problemą vaikui. Pirmiausia reikia galvoti apie vaiką ir stengtis jį suprasti bei jį nuraminti, o ne vaikui dėti papildomą naštą ir problemas - "ką pasakys giminės?", vaikui tokių kalbų nereikia, jis ir taip labai pasimetęs ir neramus. Nenužudykite jo savo išgąsčiu. Privalote būti ramstis vaikui, o ne vaikas turi būti ramstis tėvams.

Aš siūlyčiau rinktis tokį variantą: jei tėvams kyla įtarimų apie vaikų homoseksualią orientaciją, su juo pasikalbėti labai ramiai, kalbėtis vaikinui būnant 17-os (jei anksti bręsta 15-16 m.), o su mergina turbūt 16 m., tiksliai negaliu atsakyti, nes esu vaikinas Geriausia, kad kalbėtų mama, bet tėtis tiktų tada, jei jis yra liberalesnis ir supratingesnis. Geriau, kad kalbėtų tik vienas iš tėvų, turi abu pašnekovai sėdėti (kad vaikas nesėdėtų, o vienas iš tėvų nestovėtų - tai būtų suprantama kaip rimtas, atsakingas ir itin svarbus pokalbis, kurio vedantysis - vienas iš tėvų). Vaikas turi jaustis lygiavertis, pokalbis turėtų būti pradedamas vieno iš tėvų - pirmiausia įgyjamas pasitikėjimas, tada pradedama kalba apie meilę paauglystėje, apie susižavėjimą, apie sekso atsargumą, tada vaiko paklausti ko jis nori pasiteirauti, kokių turi problemų mokykloje ir savo gyvenime. Tai maždaug pusės metų darbas

Didžiausia klaida, kurią padarė mano mama - reakcija buvo verkimas, pyktis, norėjo kuo greičiau sužinoti kodėl toks esu, norėjo mane pakeisti... Buvo per daug emocijų, per daug staigumo, per didelis nerimas, per daug impulsyvumo. Tai man labai susikaupė ir net po jos apsikabinimo buvau neramus, nes pirmas įspūdis daug ką pasakė apie jos nuomonę dėl manęs. Tai buvo didžiulė jos klaida, kuriai ištaisyti prireikė apie 5-erių ramių metų.

Tai ir nepasigilinote, gerbiamasis, a? O be reikalo, nes toliau mano pirmos pastraipos, atrodo, ir nesugebėjote perskaityti. Norėtųsi tikėti, jog bėdų su teksto suvokimu neturite, tad pabandysiu paaiškinti buitiškai. Tačiau jums visgi rekomenduočiau perskaityti mano pirmąjį pranešimą, dar kartą, ramiai ir nesusierzinus. Pasiūlymas be jokios ironijos.

Taigi. Pirmoje savo pastraipoje bandžiau pakomentuoti kažkieno nuostabą, kodėl tradicinis, su homoseksualumu niekaip nesusijęs žmogus gali turėti iš anksto susiformavusią neigiamą nuomonę — nes ją paprasčiausiai formuoja tai, ką kiekvienas galime pamatyti per panoramą — pykčius, jog niekas neleidžia surengti homoseksualų eitynių Gedimino prospektu (įliustruotus veikiausiai kokio love parade vaizdais), mojavimą falais ir nuolatinės „aukos“ sindromą kaltinant visus iš eilės homofobija. Ir taip, žiniasklaida tikrai labai galingas ginklas, ne tik homoseksualų klausimu.

Antrojoje pastraipoje gi subtiliai užsiminiau, jog mano aplinkoje augant homoseksualių žmonių buvo gerokai daugiau, nei, tarkime, daugumos tuometinių mano bendraklasių. Tačiau jie (tie pažinoti ir pažįstami homoseksualai) — stantūrūs žmonės, savo apatinių viešai neskalbiantys.
Man visiškai neįdomu, kas dedasi kito žmogaus lovoje, kaip ir neafišuoju, su kuo, kada ir kokiomis aplinkybėmis miegu aš. Lygiai kaip man nepriimtini viešųjų ir privačių interesų painiojimai (pavadinkime tai taip) — nesvarbu, ar pora heteroseksuali, ar homoseksuali — man nepriimtinas ilgas bučiavimasis kavinėje prie stalo aplink sėdint kitiems nepažįstamiems žmonėms, glamonės sporto klubo baseine, ar netgi garsūs pokalbiai mobiliuoju telefonu viešajame transporte. Nes aš, kitas individas, mano pora ar kažkieno kito pora — mes visi turime savo erdvę ir privalome gerbti kitų.



Jau perskaitėte, ką parašiau viršuje (jei ne — nuo šios dalies nepradėkite). Gerai — o kokia tos eisenos prasmė? Teisių gynimo? Ar tos teisės tikrai pažeidžiamos, ar tai tiesiog tradicinis nesusipratimas — kai žmonės pyksta ne dėl homoseksualumo, o dėl perdėto savo orientacijos iškėlimo? Kartais kaltinimas homofobija yra niekuo nepagrįstas — piktinamasi ne seksualine orientacija, o konkrečiais veiksmais. Teisių pažeidimų klausimu kompetencijos tikrai neturiu, nes, kaip ir minėjau — ten, kur dirba artimieji, homoseksualūs žmonės, atrodo, tikrai nesusiduria su netolerancija darbe.



Dar kartą pakartosiu — na nematau aš tos atskirties, ir nemačiau niekada, ir užaugusi aš tikrai ne sostinėje. O kur ją, tą atskirtį, randate ir matote jūs? „Skelbimas apie savo orientaciją visomis įmanomomis žiniasklaidos priemonėmis“ buvo hiperbolizavimas — tas pats viešas savo apatinių skalbimas, kaip išsireiškiau aukščiau. Ir taip, tai man kelia asociacijas su kompleksais, su kažkokiu nesusitaikymu dėl savo lytinės orientacijos, kad ir kokia ji bebūtų — tuomet aš, kaip mama, jausčiausi kažkur vaiko auklėjime padariusi klaidą (ne dėl to, kad jis homoseksualus, o dėl to, kokiomis priemonėmis jis visa tai išreiškia). Kaip ir kiti pavyzdžiai iš gyvenimo — viena yra paaugliškas maištas kai tau trylika, o visai kita, tarkim — suvaikėjusi keturiasdešimtmetė, bandanti išlikti „amžinai jauna“. Kaip ir viena yra sveikas nacionalizmas, o kita — japono turisto sumušimas skersgatvyje penki prieš vieną. Lygiai taip pat ir su homoseksualais — na kodėl vieni tokios orientacijos žmonės gali gyventi ramiai, gražiai, tvarkingai, o kitiems būtina visais įmanomais būdais pabrėžti savo „aukos poziciją“?



Sumalėt į vieną. Aš tai pateikiau kaip du atskirus veiksnius — ir tėvų reakcija, ir aplinkos reakcija yra dvi vienaip ar kitaip vaiką veikiančios jėgos. Piešiame pavyzdį: tėvai — tolerantiški, aplinka — netolerantiška. Aplinka smerkianti pati iš savęs ir veikia destruktyviai, tai jau smūgis to jauno homoseksualaus žmogaus pasauliui. Jei tėvai (kurie, kaip minėjau, tolerantiški) žengia žingsnį pradėdami kalbėti, bet vaikas jų pastangas viską išsiaiškinti supranta klaidingai ar palaiko spaudimu — jis užsisklendžia. Tokie nesusipratimai dėl kartais perdėto tėvų rūpesčio — visiškai natūralūs. Aplinka dar labiau žlugdo, o tai jau tiesus kelias į savižudybę, ar ne? Todėl ir paklausiau, kokiu būdu, tavo manymu, tėvai turėtų bandyti kalbėtis ir „nepaslysti“ bendraudami su vaiku, kuris ir taip turėtų būti pakankamai suglumęs.

Nežinau koks Jūsų rašymo tikslas čia. Panašiau, kad bandote ne išsiaiškinti, bet tiesiog priremti mane į kampą ir priverstinai man pasiaiškinti už tai, kas vyksta pasaulyje. Aš jau parašiau, kad paradus rengia ne visose kultūrose ir tie falai ne visose kultūrose yra, naivu sakyti, kad tas pats bus Lietuvoje. Pati žiniasklaida matau Jums padarė neigiamą įtaką ir Jūs vis tiek to nepripažįstate. Apie paradus jau aiškinau, o Jūs vis tiek piktai bandote pasakyti, kad tai aš nesugebu suprasti teksto. Siūlyčiau pačiai būti savikritiškesnei ir nereaguoti taip jautriai į kontrargumentus.

Dėl homoseksualų eitynių Gedimino prospekte tai siūlyčiau kalbėtis ne su manimi, o su Lietuvos gėjų lygos atstovu, kuris, beje, mane irgi erzina dėl per didelio atkaklumo ir per didelio užsispyrimo. Jūs tarsi siejate tą žmogų su visais homoseksualais. Apskritai homoseksualus siejate su kažkokiais neigiamais bruožais. Nors kiekvienas homoseksualas, kaip ir heteroseksualas, charakterio bruožais yra skirtingas, nesuprantu, ką bandote blogo įžvelgti homoseksualuose. Labiausia tikėtina ir tai matyti Jūsų tekstuose, kad Jūs turite išankstinę neigiamą nuomonę apie homoseksualus, todėl nė nesistengiate jų suprasti. Homoseksualų pastangos ginti savo teises yra visiškai pagrįstos, tačiau Jums tai suprantama kaip "viešinimasis ir afišavimas", bet taip nėra. Eitynės organizuojamas ne tam, kad būtų atkreiptas dėmesys dėl jų orientacijos, bet tam, kad būtų atkreiptas dėmesys dėl jų problemų, kurios teisiškai vis dar sunkiai sprendžiamos (nors pagal žmogaus teisių konvenciją priklauso).

Pasakymas, kad homoseksualų žmonių anksčiau buvo mažiau, yra neteisingas. Tiesiog anksčiau homoseksualai buvo netokie drąsūs ir labai saugojosi, juk Lietuvai būnant SSRS už homoseksualius santykius buvo tupdoma į kalėjimą! Dabar gi nėra tokios baimės slėpti, vienintelės baimės - homofobija ir galimybė, kad su tavimi fiziškai susidoros; na ir galbūt gėdos jausmas, patyčios ir pan. Homoseksualų per amžius buvo panašus procentas skaičiuojant nuo visos populiacijos. Jums vertėtų prieš rašant tokius dalykus, labiau pasidomėti, nes dabar Jums tarsi turiu mokyti ir šviesti Nors atėjau čia pabendrauti su mamomis dėl galimų problemų, iškylančių jų homoseksualiems vaikams.

Nu neskalbia tie homoseksualai atvirai savo skalbinių... Vienas kitas toks, o pažiūrėkit kaip heteroseksualios muzikantės žvaigždės su pasididžiavimu plepa apie savo lovos reikalus, Jūs to nepastebite? Ne, nes Jūs matote tik tai, kad bloga ir susiję su homoseksualais.

Su ilgo bučiavimosi veiksmu viešoje vietoje, nuliūdinsiu, bet teks Jums susitaikyti. Panašu, kad esate pasenusių ir konservatyvių pažiūrų. Daugiau apsilankykite Vakarų Europoje, pamatysite KOKS atsilikęs Jūsų mąstymas. Tai jau ne tų žmonių, kurie gyvena laisvai ir džiaugiasi gyvenimu, bet Jūsų problema Ribos, suprantama, turi būti. Bet ilgą bučiavimąsi viešumoje priskirti prie neigiamo dalyko - absurdas, sumaišytas su perdėtais kompleksais, baimėmis ir konservatyvumu. Oi, dėl garsių pokalbių galių pasakyti tą patį - esate per daug susiraukęs, kompleksuotas ir provincialus žmogus Vakariečiai viešajame transporte kur kas garsesni ir tai parodo, kad jie nėra susikaustę, jie mintis reiškia atvirai, emocionaliai, dažniau net pamiršta aplinkinius, tačiau visada įsiklausys į jų pastabas, jei pastariesiems trukdys. Lietuviai gi tyliai kentės, važiuos susiraukę ir pikti, ir grįžę namo išsilies ant vaikų Jūs esate per daug susikausčiusi ir per daug morali (taip, ir taip būna). Bandote kitiems primesti savo žaidimo taisykles.

Eitynių tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į homoseksualų teisių pažeidimus ir dėl to sunkėjantį homoseksualų gyvenimą. Kiekvienas homoseksualas tikrai nesipasakos Jums savo problemų, kaip ir bet kuri kita draugė per daug neatviraus, jei tai nesuteiks naudos. Eitynių tikslas parodyti žmonėms, kad homoseksualai niekuo nesiskiria nuo kitų ir jie yra tos pačios visuomenės dalis, kuri, deja, homoseksualus atskiria bei negerbia homoseksualų teisių.

Homoseksualai nevaizduoja savęs auka, jie labai realistiškai vaizduoja savo problemas, tačiau Jūs jų nematote ir dėl to Jums tai atrodo kaip savęs "aukos" vaizdavimas.

Homoseksualai susiduria su tokiomis problemomis: netolerancija (nepakantumas, pyktis, išankstinės nuostatos), homoseksualas turi nuolatos įrodinėti, kad jis nėra pedofilas (taip, dažnas vis dar homoseksualus tapatina su potencialiais pedofilais, nors heteroseksualų pedofilų yra daugiau, nes ir pačių heteroseksualų daugiau yra), taip pat kitos problemos - patyčios, didesnė rizika, kad bus su homoseksualu susidorota fiziškai vien dėl jo orientacijos (yra tokių "medžiotojų", kurie per interneto skelbimus ieško potencialių aukų), vilkinamas homoseksualų partnerystės įteisinimas (be tokios sutarties kartu ilgą laiką gyvenantys homoseksualai teisiškai įvardijami kaip viengungiai, o tai žeidžia, didina atskirtį ir nesutampa su realia padėtimi).

Pirmas tėvų žingsnis, bandant pasikalbėti ir padėti savo homoseksualiam vaikui - pasitikėjimo įgijimas. O vėliau daug kas priklauso nuo konkrečios situacijos. Vaikas turi jaustis saugus ir žinoti, kad bet kokiu atveju tėvai jį priima tokį, koks jis yra.

Skaitote iš oro? Nieko panašaus nerašiau. Kaip ir daug ko, ką kažkodėl sugebėjote įskaityti mano tekste (-uose). Susidarė įspūdis, jog mano mintis perleidote per savo baimių ir kompleksų prizmę ir konvertavote jas į kažką iš homofobiškos standartų knygos. Na, jei jums taip lengviau... Mielai padiskutuočiau, bet aišku, kad vis tiek nesusikalbėsime.

Nors į mano klausimus, ką vertėtų daryti tėvams, atsakėte. Ačiū už tai.

Gerai, mamos ir tėveliai. Esu pats paauglys, 15 metų.
Visi sakot, kad paaugliai pradeda gerti ir rūkyti tam, kad pasijaustų tikri vyrai. Bet kaip tada apie paneles, tos kurios taip pat geria ? Negi ir jos nori pasijausti vyrais ? Tikrais vyrais ?
Perėjus į paauglystę, vaikinukai tampa aršesni. Bent jau mano tėvai, skundžiasi, kad aš nervuotas. Iš tiesų, pats nežinau kodėl taip yra. Nebijau prisipažint, aš geriu ir rūkau Dėl rūkymo, tai ne kaip kaminas. Retkarčiais nukniaukiu vieną kitą cigaretę iš tėvuko, kai susipykstu su panele ar panašiai. Gal tai nėra gera išeitis, bet man tai padeda nuslopint nervus.
Kas dėl gėrimo, tai manau suprantat, kad susirinkus "xebrai" ir geriant alkoholį galima pakvailiot ir pakalbėt apie tai, ko blaivas tikrai niekam nesakytum. Aš asmeniškai, kartais su geriausiu draugu nusiperku alaus buteliuką ir susėdę tikrai turim apie ką pašnekėt. Pats tikrai nekenčiu savaitinių gerimų, pijokavimų ir panašiai. Kažkur esu skaitęs, kad paauglio organizmui, šiek tiek alaus padeda vystimuisi ar kam ten.. Žinau tik tiek, kad aluje yra kažkokios medžiagos, reikalingos organizmui. Kas apie dideles išgertuves, kai būna daug stipresnio alkoholio, tai paaugliai bent jau sprendžiu pagal save, tai daro tam tikromis progomis. Išmokau iš savo tėvų (gal ir bloga įtaka jūsų atžvilgiu, bet esu įsitikinęs, kad daugelis patys taip darot), kad draugo gimtadienis, reikia už jį išgert. Taip, susirenka didelis burys žmonių, visi nuvaro į kokį "tūsą", įkalę šiek tiek (tada ir "tūsinasi" geriau). Arba šiaip, kaip męs darom, nulekiam sulošiam kokį baulingą, tada susirenkam, išgeriam į draugo sveikatą, padurniuojam ir namučio. Tėvai širsta, kad paaugliai geria, ir parsivelka girti.. Juk jai nebūtų to įstatymo, kad nuo 18 galima gerti, niekas ant nieko nepyktų.. Tėvukas, man asmeniškai sakė taip :
" Jai jau geri, tai geriau negerk kokio alaus, o pasiimk degtinės. Ir į galvą daugiau duos, ir mažiau nuodysies. "

Žinau žinau, ir vėl bloga įtaka, bet jis žino, kad mane, paauglį įtikinti ir paveikt taip, kad to nedaryčiau yra beveik neįmanoma. "Lupimas" tikrai nepadės, nes dabar ir netokio diržo ragavęs esu.. Pradžioje skaičiau, kad vieną panelę užsipuolė draugės. Daugelis patarėt, nesirodyt, kalbėt su mama. Taip darant, daugelio draugų atveju, krisi žemyn. Visi pradės tyčiotis "mamyčiukas", "mamyčiukė" . Aš asmeniškai nebijau nueit išsiaiškint su tuom ar anuom. Neesu koks "forsas" ar dar kas nors, kuris bando primest stiprų "vierchą". Buvo toks atvejis, kai mane sumušė, ėjau aiškintis vienas prieš 20 žmonių. Mane tada apgavo, sakė kad bus vienas, bet pasirodė kitaip. Komoje pragulėjau dvi savaites. Kai grįžau mokyklon, priėjau prie tos "šaikos" ir pasiūliau eit išsiaiškint vėl. Pagalvosit, kad man patiko gulėt komoj, nee po tokio dalyko, visi apšalo ir neturėjo ką pasakyt, niekas prie manęs iš jų nebelindo.. Jai kam nors taip atsitiktų, kad kas nors grasins sumušt, toks kuris turi "šaiką", tiesiog pasigaukit jį vienas, ir geri išmalkit snukį, tada jo "šaika" prisiglaus prie jūsų, nes tokie vierchai, kurie šokinėja ir grasina draugais, niekam nepatinka. Dar patarimas, niekad nesivelkit į muštynes pirmas Manau suprasit kodėl..

Na nežinau kaip čia dar išsipasakot, jai atsiras koks klausimas ar šiaip turėsiu ką pridurt, paukštelsiu čia

Spustelėjęs "mygtuką" atsakyti, pastebėjau, kad lange, kuriame turiu parašyti atsakymą į Jūsų komentarą, matau ne visą Jūsų parašytą tekstą (pacituojama ne visa ilgo komentaro dalis), todėl tikėtina, kad šį bei tą praleidau, o kadangi atrašydamas skaičiau būtent į teksto pacitavimą, dėl to tikėtina, kad kai kuriuos dalykus supratau neteisingai, kadangi buvo tekstas dalimis sutrumpėjęs (iškart keičiasi kontekstas). Taigi galbūt vienas kitą neteisingai supratome kai kuriose pokalbio vietose

Dabar apskritai paaugliai save vaizduoja viską žinančius, viską išmanančius ir labai "kietus", bet nė velnio jie tokie nėra. Alkoholis, narkotikai, naktiniai klubai tapo daugumos miestiečių paauglių kasdienybė. Dabar keičiasi lyčių elgesio skirtumai: dar nelabai seniai vaikinai buvo žiaurūs ir negailestingi, tačiau kuo vyresni, tuo vaikinai dabar mandagesni, kultūringesni ir labiau išsilavinę, o jau būdami 11 ir 12-okai jie stengiasi galvoti apie karjerą ir ateitį. Merginos, iki maždaug 8-os klasės buvusios paklusnios, iki 12-os klasės ima ristis žemyn: tampa ne tik atšiaurios, piktos negailestingos, bet savo elgesiu, savęs vaizdavimu ir netgi mąstymu bando supanašėti su vaikinais, dingsta jautrios, supratingos ir gailestingos panelės įvaizdžio autoritetas. Apskritai paaugliams viskas dažnai atrodo priešingai, negu suaugusiems. Štai ir tavo paminėtas padidėjęs nervingumas. Paauglių kūnas auga greičiau už jų smegenis, smegenys ne tik nespėja augti, bet ir prisitaikyti prie labai greitai augančio kūno, todėl dažnas paauglys kartais vaikšto kaip neseniai gimęs kūdikis - kartais judesiai nepamatuotai platūs arba pernelyg atsargūs, yra nerangumas. O irzlumas ir piktumas taip pat susijęs su smegenyse vykstančiais pokyčiais. Negana to, patys paaugliai sau susikurią tokią atmosferą mokykloje, kad dažnam tai tampra pragaru. Tik, va, patys retai susimąsto, kad jie irgi prisidėjo prie to pragaro kūrimo. Jautrus, nuoširdumas, atjauta ir tikrumas paaugliams tampa svetimais dalykais. Apskritai, tai laikotarpis, kai paauglys mano apie pasaulį žinąs pakankamai ir jis jau jaučiasi suaugusiuoju, tačiau nesuvokia kiek daug dar gyvenime jam bus lemta išmokti, patirti ir suprasti. Paaugliai pernelyg save idealizuoja, jaučia per didelę laisvę, o suaugusieji yra jiems per daug nuolankūs.

Rūkymas ir alaus gėrimas paauglio vystymuisi ne tik kad nepadeda, bet ir labai smarkiai kenkia. Geriau jau girą gerti, kuri nuo alaus tam tikromis dalimis mažai kuo skiriasi. Jei lankai biologijos ir chemijos pamokas, tai tokių nesąmonių nekalbėtus O išgirsti turbūt galėjai iš savo pijokaujančių draugų

Esu baigęs gimnaziją (vos prieš 2 metus) ir vienintelis kartas kada esame kažkiek "užgėrę", buvo 12-oje klasėje per šimtadienį. O dabar paaugliai išgėrimą vadina tai, ką suaugusieji vadina alkoholizmu. Tai milžinišku greičiu progresuojanti liga, kurios progreso patys paaugliai nemato. Bet puikiai mato suaugusieji, nes kiekvieną penktadienį vakarais didmiesčiuose apstu prisigėrusių paauglių, kurie šliaužioja gatvėmis iš neturėjimo ką veikti ir tai vadina poilsio ir teisingu laisvalaikio leidimu. Man iš tiesų gaila matyti, kad potencialiai protingas jaunimas žudo savo dar nespėjusias išsivystyti smegenis ir jau nuo jaunų savo gyvenimo dienų augina savo potencialiais alkoholikais. Nes geriantis organizmas, garantuoju, niekada nesugebės maitinti smegenis sveikai ir jas išvystyti taip, kad žmogus sugebėtų informaciją priimti ir suprasti teisingai. Trumpai tariant - geriantis paauglys - pamažu degraduojantis žmogus, kuris ateity net ir norėdamas nesugebės būti protingas. Dažnai pastebiu, kad protingų vyrų Lietuvoje labai mažai, dažniau moterys sugeba bendrauti rimtai, mintis reikšti sklandžiai, argumentuotai ir protingai, jos domisi ir joms tai patinka. Vyrai dažniau save išreiškia įvairiose kompanijose prie alaus butelio. Iš kur tai? Iš per dešimtmečius matomas tas pats vaikinų išgertuvių vaizdas, kurį ši Lietuvos Nepriklausomybės jaunimo karta patvirtins 200 proc. (nelaisvoje Lietuvoje dar būdavo komendanto valandos ir pan. suvaržymai, šiek tiek veržiantys paaugliams diržus, dabar to nėra).

Žodžiu, vaikuti, nelabai ką tau turiu daugiau pasakyti, vien paskaičius tavo leksikoną, matyti, kad esi potencialus sandėlininkas, elektrikas ar dar koks eilinis darbininkėlis su žemu išsilavinimu ir prasta ateitimi. Linkiu tau kuo greičiau susivokti savyje ir į pasaulį pradėti žiūrėti savo akimis ir būti atsakingu prieš patį save, tada ir gyvenimas tau klostysis gerai. Dabar tik atrodo, kad viskas gerai ir nėra ko prarasti, bet nepajusi kaip greitai ateis laikas, kai reikės gyventi iš to, ką pasiekei. Tik tada suprasi, kad laikas, kuris buvo skirtas tau pasiekti, buvo prašvaistytas alaus ir degtinės laistymui į savo skrandį ir savęs nuodijimui nuo pačios jaunystės.

Pagarbiai ir be jokio noro įžeisti

Galima sakyt, aš jau dabar sėdžiu ant savo sprando Tėvai į mokyklą ar šiaip kur su draugais pinigų neduoda jau nuo 11-os metų. Žinoma tėvai mane "priglaudžia", bet jau senokai mane moko taupyt, viską daryt, pirkt su saiku. Iš kur aš uždirbu pinigus ? Man, kaip vadinamam vaikui, gauti tokiu pinigus padirbus mėnesį tikrai yra daug daug daug. Tiesą sakant, kaikuriuos mėnesius kai užsakymų daugiau, uždirbu daugiau nei mamukas Nesigiriu čia, tiesiog esu ateitį šiek tiek suplanavęs. Jai nepasiseks ten ar šen prasisukt, lysiu į programuotojus Taip esu "jaunas" laisvai samdomas dizaineris/programuotojas. Atrodo, kad tai yra tiesiog toks darbas, kai sėdi prie kompiuterio ir maigai klavietūros mygtukus. Tai nėra taip lengva, bet yra ir kur pasimokyt. Tarkim, užsienio firma užsisako suprogramuoti tinklapį su Anglišku turiniu. Automatiškai aš pritaikau savo anglų kalbos žinias, kartai tenka ir rusų arba vokiečių (moku dar šiek tiek norvegų ir švedų, bet nelabai ten atkalęs).Žodžiu, esmė tame, kad man būnant 11-os metų, negaunant pinigų į mokyklą, buvo gan sunku kažką daryt. Visi draugai skanaudavo "šudniekiukus", o aš nieko neturėdavau. Namie turėjau tik kompiuterį su internetu. Ieškojau būdo užsidirbti, ir paskaičiau apie programavimą. Po pamokų, jai ne su draugais, tai prie kompiuterio mokiausi programavimo kalbas. Vėliau jau gerai prasikalęs, pradėjau mokintis dirbti su photoshopu. Kodavau bei piešiau dizainus ir pan. Visa tai man trūko 4 metus, ir dabar mano "nick'as" yra užsitarnavęs gan gerą reputaciją. Nežinau, gal jūs suaugę į tai žiūrėsit kvailai, bet žinau tik tiek, kad ateity prasisukt galėsiu

Na ne, po tokių žodžių neatrodai kvailas, anaip tol. Tik yra keletas "bet":
labai smagu, kad domiesi, save realizuoji patinkančiame dalyke ir dar už tai gauni pinigus, deja, tave ganėtinai sunku įsivaizduoti ir tavo asmenybę suderinti su ankstesniu tavo komentaru apie tai koks tu esi "kietas", kiek turi draugų, kaip mėgsti kompanijas, cigaretes ir alkoholį. Yra dar vienas dalykas: tu sakai, kad moki daug užsienio kalbų (suprantu, kad ne idealiai, bet moki kažkiek), tačiau labai gaila, kad labai prastai moki lietuvių kalbą, nes darai klaikiai daug klaidų.
Taigi mano pasiūlymas - neapleisk to, kuo domiesi ir kas tau patinka. Plėsk akiratį ir siek kvalifikacijos, nes be jos tau nebus garantuoto darbo užmokesčio, nebus garantuoto socialinio draudimo, kuris tolimoje ateity taps pagrindiniu tavo pragyvenimo šaltiniu. Mokykis, tobulinkis ir stok studijuoti. Beje, tokią specialybę geriausia studijuoti užsienyje, nes Lietuvoje šios srities mokymo programų dar yra per mažai, kvalifikuotų dėstytojų dar irgi per mažai. Na ir dar patarimas - jausk savo vertę. Jei sieki tikslo, tai nepainiok į jį alkoholio, rūkalų ir kitokio mėšlo, kuris stabdo smegenų veiklą ir garantuoja, kad tada, kai norėsi būti gabus, toks nebusi, nes jau bus per daug pažeistos smegenys. Būdamas programuotojas turi sugebėti greitai reaguoti, greitai pastebėti klaidas, greitai dirbti, greitai tobulėti (nes pati kompiuterinė technika be galo greitai tobulėja), o alkoholis ir rūkalai tave žlugdo ir žudo, tik kol kas nematai to pasekmių.

Sėkmės ir tikiuosi neapleisi savęs

dėl homoseksualumo. manau, jei mano kuriam vaikui tapus paaugliu sužinočiau, kad jis gėjus, tai vyčiau į kikboksą, bodybuildingą ir kažką tokio. kad nebūtų skystas. kad galėtų lupti į nosį kiekvienam lodoriui, kas iš neturėjimo ką veikt bandys jį užkabinėt dėl homoseksualumo. nes manau gėjui daugiau tokių išgyvenimo situacijų tenka gyvenime. matrix, ką jūs į tai?

Manau elgtumėtės neteisingai dėl dviejų dalykų: kaip suprantu, prievarta vaiką varytumėte sportuoti. Sportas labai gerai, ypač paaugliui, tačiau pats vaikas turi teisę rinktis kokį sportą jis nori sportuoti: plaukimą, bėgimą, boksą, tiesiog mankštą ar pan. Ir dar kas blogai: skatintumėte mušti tuos, kurie jį įžeidinėja. Taigi prisidėtumėte prie to, kad savo vaiką auklėtumėte būti nejautriu kitam, net ir tada, kai anas yra neteisus. O spręsti problemas kumščiais yra labai žema ir necivilizuota. Manau elgtumėtės labai blogai. O jei jūsų vaikas, įžeistas sumuštų ką nors iki sąmonės netekimo ir įvyktų komplikacijos. Apie pasekmes nepagalvojote? Jūs galite netgi papulti į kalėjimą kelioms paroms, nes atsakytumėte už savo nepilnamečio vaiko elgesį taip, lyg tai būtumėte padariusi Jūs. Taigi siūlau nekalbėti nesąmonių Štai pamažu mes ir artėjame prie realių homoseksualų problemų. Pamažu turėtumėte pajusti, su kuo homoseksualai susiduria - iš jų tyčiojasi, patys homoseksualai dažniausiai nesiims fizinio smurto, nes dažniausiai yra protingesni, nes jautresni kitam, todėl homoseksualas tarsi atsiduria į neišsprendžiamą problemą ir netgi abejingumą iš šalies. Dėl ir Jums, mamos, ir noriu pasakyti, kad tėvų parama yra labai svarbu - netgi būtinybė.

Tikrai? anksčiau esat kažką leptelėjęs apie vakarų šalis. o žinot, kad tose šalyse egzistuoja net homoseksualų "savisaugos būriai"? ir patikėkit, homoseksualus jaunimas kaip tik skatinamas kovoti, priešintis, mokėti apsiginti. Nori-nenori, bet užgaulioti homoseksualus net pačiose tolerantiškiausiose šalyse yra vis dar norma. Ir jeigu gėjus reikš išskydusį vištgaidį -- niekas ir nesikeis. Bet ne visi nori tai kentėti.


palaikyčiau ir remčiau. bet skatinčiau kovoti už save, o ne žemintis ir kentėti.

kitas dalykas, dėl ko LABAI nerimaučiau, tai dėl galimo seksualinio išnaudojimo. Paaugliais pasinaudoti lengva. kaip mergaitės dažnai būna naivios, taip ir berniukai. neramu būtų, kad neužsirautų ant kokių ištvirkėlių.