QUOTE(*kitty @ 2008 06 02, 17:32)
ar visi vyrai taip galvoja, kad vyras kuris dirba pavargsta, o ju zmonos auginancios vaikus namie ilsisi? ir kokia ne tik vyru nuomone?
Šita... o apie kokį vaikų amžių eina kalba? Gal jiems jau po 18 metų?
o tikrai, reikejo parasyt...
na manyciau kai sunkiausias laikas: nuo gimimo iki kokiu 5 metu.
na manyciau kai sunkiausias laikas: nuo gimimo iki kokiu 5 metu.
QUOTE(Medinis @ 2008 06 03, 15:02)
Jau aiškiau... o kiek vaikų?
kartais ir vienas pridaro daug rupesciu. manau uztektu ir to vieno.
QUOTE(*kitty @ 2008 06 03, 09:12)
bet speju iki to laiko kol nepaliko su vaiku irgi taip pat galvojote, kad lengva ir nera ko cia pavargti bunant su vaikais.
Sakykit, o kuo vaikas jau taip jus nuvargina? Nenoriu daryti išvadų, nežinodama tikrosios padeties. Galbūt jūsų vaikas silpnos sveikatos, ar ypatingai neramus? Jeigu taip- galite toliau neskaityti, nesu kompetetinga vertintoja
Jeigu vaikas yra "standartinis"- na, niekaip nematau, dėl ko reikėtų vaidinti kankinę ir dar norėti pakankinti vyrą. Savo vaiko auginimas yra malonumas, asmeniškai aš atradau kitą save, atradau savyje motiniškumą- ne iš karto, bet labai tuo džiaugiuosi. Tai mano žmogus. Nepamirškit, kad nuo pirmų mėnesių ir metų jūs įdedat į savo vaiką tai, kas pasireikš ateityje. Nepamirškit to. Gamta taip sutvarkė, kad pirmaisias gyvenimo metais kudikis yra "pririštas" prie mamos, tai natūrali padėtis, nereikia jos keisti- tėvas gali laikinai pakeisti motiną, padėti jai, bet ne atstoti. Aš nesuprantu piktdžiugiško kai kurių moterų noro palikti vyrą su sergančiu vaiku, "kad bjaurybė pamatytų, kur vėžiai žiemoja". Galbūt jums ir jūsų vyrams vertėtų paskaityti atitikamos literatūros apie vaikų auginimą, pasikalbėti su patyrusiais tėvais, bet ne eiti pagiežos keliu.
Šiaip viskas turi prasidėti daug anksčiau, planuojant vaikus, per neštumą, gimdymą. Nelabai tiknamos mintys "Tėčio puslapiui"- bet kas žino... Smulkmenos yra svarbios. Mėgaukites tuo, ką turite, supraskit, kad jūsų kudikis išaugs ir kai norėsite priglausti paauglį, gali nebenorėti jis... Kurkit tą ryšį. Ir su tėvu kurkit ryšį, nes kaip suprantu, dar nesukurėt. Nepykit, neisterikuokit. Ramiu tonu galima išaiškinti daugelį dalykų. Auklėkit. Jūs esat motina, didžiuokites tuo ir branginkit tą dovaną, neverkšlenkit.
QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 06 03, 20:23)
Sakykit, o kuo vaikas jau taip jus nuvargina? Nenoriu daryti išvadų, nežinodama tikrosios padeties. Galbūt jūsų vaikas silpnos sveikatos, ar ypatingai neramus? Jeigu taip- galite toliau neskaityti, nesu kompetetinga vertintoja
Jeigu vaikas yra "standartinis"- na, niekaip nematau, dėl ko reikėtų vaidinti kankinę ir dar norėti pakankinti vyrą. Savo vaiko auginimas yra malonumas, asmeniškai aš atradau kitą save, atradau savyje motiniškumą- ne iš karto, bet labai tuo džiaugiuosi. Tai mano žmogus. Nepamirškit, kad nuo pirmų mėnesių ir metų jūs įdedat į savo vaiką tai, kas pasireikš ateityje. Nepamirškit to. Gamta taip sutvarkė, kad pirmaisias gyvenimo metais kudikis yra "pririštas" prie mamos, tai natūrali padėtis, nereikia jos keisti- tėvas gali laikinai pakeisti motiną, padėti jai, bet ne atstoti. Aš nesuprantu piktdžiugiško kai kurių moterų noro palikti vyrą su sergančiu vaiku, "kad bjaurybė pamatytų, kur vėžiai žiemoja". Galbūt jums ir jūsų vyrams vertėtų paskaityti atitikamos literatūros apie vaikų auginimą, pasikalbėti su patyrusiais tėvais, bet ne eiti pagiežos keliu.
Šiaip viskas turi prasidėti daug anksčiau, planuojant vaikus, per neštumą, gimdymą. Nelabai tiknamos mintys "Tėčio puslapiui"- bet kas žino... Smulkmenos yra svarbios. Mėgaukites tuo, ką turite, supraskit, kad jūsų kudikis išaugs ir kai norėsite priglausti paauglį, gali nebenorėti jis... Kurkit tą ryšį. Ir su tėvu kurkit ryšį, nes kaip suprantu, dar nesukurėt. Nepykit, neisterikuokit. Ramiu tonu galima išaiškinti daugelį dalykų. Auklėkit. Jūs esat motina, didžiuokites tuo ir branginkit tą dovaną, neverkšlenkit.
Jeigu vaikas yra "standartinis"- na, niekaip nematau, dėl ko reikėtų vaidinti kankinę ir dar norėti pakankinti vyrą. Savo vaiko auginimas yra malonumas, asmeniškai aš atradau kitą save, atradau savyje motiniškumą- ne iš karto, bet labai tuo džiaugiuosi. Tai mano žmogus. Nepamirškit, kad nuo pirmų mėnesių ir metų jūs įdedat į savo vaiką tai, kas pasireikš ateityje. Nepamirškit to. Gamta taip sutvarkė, kad pirmaisias gyvenimo metais kudikis yra "pririštas" prie mamos, tai natūrali padėtis, nereikia jos keisti- tėvas gali laikinai pakeisti motiną, padėti jai, bet ne atstoti. Aš nesuprantu piktdžiugiško kai kurių moterų noro palikti vyrą su sergančiu vaiku, "kad bjaurybė pamatytų, kur vėžiai žiemoja". Galbūt jums ir jūsų vyrams vertėtų paskaityti atitikamos literatūros apie vaikų auginimą, pasikalbėti su patyrusiais tėvais, bet ne eiti pagiežos keliu.
Šiaip viskas turi prasidėti daug anksčiau, planuojant vaikus, per neštumą, gimdymą. Nelabai tiknamos mintys "Tėčio puslapiui"- bet kas žino... Smulkmenos yra svarbios. Mėgaukites tuo, ką turite, supraskit, kad jūsų kudikis išaugs ir kai norėsite priglausti paauglį, gali nebenorėti jis... Kurkit tą ryšį. Ir su tėvu kurkit ryšį, nes kaip suprantu, dar nesukurėt. Nepykit, neisterikuokit. Ramiu tonu galima išaiškinti daugelį dalykų. Auklėkit. Jūs esat motina, didžiuokites tuo ir branginkit tą dovaną, neverkšlenkit.
Mano vyras sako, kad sėdėt namuose su mažu vaiku yra vergovė. Mat pačiam yra tekę 
QUOTE(Blobse @ 2008 06 04, 09:23)
Vergove ne ta prasme, kad sunku, bet kad labai - net nezinau kaip pasakyti - nuobodu.., zanudna...
QUOTE(Tinkis Vinkis @ 2008 06 04, 08:46)
Vergove ne ta prasme, kad sunku, bet kad labai - net nezinau kaip pasakyti - nuobodu.., zanudna...
Sunku ne fiziškai, o morališkai. Visą dieną kuitiesi - rezultato jokio. Sau laiko skirt negali - tik vaikui.
QUOTE(Tinkis Vinkis @ 2008 06 04, 09:46)
Vergove ne ta prasme, kad sunku, bet kad labai - net nezinau kaip pasakyti - nuobodu.., zanudna...
Tai yra normalu, nes jūs ne motina, o tėvas. Su paaugusiais vaikais turbūt nėra nuobodu?
