QUOTE(Alegorija @ 2008 06 04, 13:07)
Nesutinku.
Tiek su 3 - jų, tiek su 4 -ių metų vaikais reikia tikrai daug kantrybės, psichologinės tvirtybės ir atsakomybės. Nes dabartinis elgesys turi labai didelę reikšmę ateičiai
Taip, reikia. Atsakomybė apskritai tikriausiai daug kur reikalinga
Bet asmeniškai, daug labiau pavargdavau tiek fiziškai, tiek psichologiškai, augindama vaiką iki maždaug dviejų metų. Dabar (netoli trijų) jis yra mažas žmogus, kuriuo turiu pasirūpinti. Bet jis jau moka savarankiškai pavalgyti, į tualetą nueiti, pasakyti ko nori ar nenori, pasakyti ar skauda ar ne, pasiprašyti, jei ko užsimano, piešti, kaladėles dėlioti ir t.t. ir pan. To pasekoje aš turiu daug daugiau laisvo laiko kitai veiklai (dažniausiai galiu daug ką daryti kartu su vaiku). Žodžiu, bent jau fiziškai daug lengviau yra kai vaikas didesnis. Net ir žaislų, pasirinkus tinkamą metodiką, man nebereikia rankioti, periodiškai pats susirenka (na, priminti žinoma reikia, kartais ir iš naujo viską aiškinti). Sugeba pats nusinešti indus, pavalyti (na, apie kokybę gal nekalbėsiu
), jei priterlioja. Galėčiau dar daug daug rašyti. Bet mano nuomonė tokia - tiek fiziškai, tiek psichologiškai yra daug lengviau su paaugusiu vaiku (žinoma, jei nėra kažkokių išskirtinių problemų ar sunkumų, tuomet galbūt ir kitaip - kalbu apie paprastą judrų, sveiką vaiką).
Kantrybė ir psichologinė tvritybė...
taip, jos reikia, bet pasakykit man, kurioje gyvenimo srityje to nereikia?