Vyras dirba...

Nu neisivaizduoju kaip priverst sausainį valgyt porie stalo,o ir jo neturim,nes gyvenam nuomuojamam bute ir virtuvė labai maža.Valgo vaikštynėj( ir toj sunku išlaikyt,lipa lauk) ir pridrapsto,o tai normalu jis vaikas,psichologai,net pataria nedrausti vaikui išsiterlioti.Vaikų amžius turi daug reikšmės,visuose atvejuose,nes vaikai pagal amžių elgesi skirtingai,yra skirtingi etapai,kurių nepakeisi,keista kaip mamos auginat po kelis vaikus ir to nepastebit,matyt jau pasimiršot,kaip masto ir elgiasi metų vaikas.Neisivaizduoju metų vaiko kuris pažaidęs susirenka ir susideda žaisliukus,kur valgo atsisėdes gražiai prie stalo ir nepridrapsto

Negaliu ir as nutylet. Tai va, siutas ima pasiskaitinejus kai kurias tiek mamyciu tiek teveliu mintis. Buvo laikas kai nedirbau, auginau sesemeti, ir ant ranku turejau savaites amziaus jo broli. Budavo pamaitinu, ir i kiema, as malkas kapoju, didzkis vezima pastumdo ar zaidzia kai mazius miega. Ir murijau ir tinkavau ir betonavau. Namai visada sutvarkyti buvo ir valgyt paruosta. Tarp visu situ "smulkmenu" ir egzaminus issilaikiau. Ir vienisa mama nebuvau. Turejau vyra, kuris dirbdavo pamainomis. Ir jis kartais ir valgyt padarydavo ir trobas sutvarkydavo. Tiksliau mieliau guledavo "priziuredamas" vaikus, nei imdavosi kokio tikrai moteriskumu nekvepencio darbo. As nesiskundziau nei sunkia buitim nei dar velniai zino kuo. Pradejau dirbt, pasikeite tik tai, kad mano miego laikas dar sutrumpejo, o darbai liko tie patys. Dar pridesiu, kad tikrai nesu baisi muzike. Ir pasigrazindavau ir stengdavaus kad tarp musu viskas butu gerai tiek lovoj tiek prie kavos puodelio (ups, kavos jis negerdavo). Jis tuo buvo labai patenkintas bet pats pirsto nepajudindavo. O kiek apie tai kalbeta net laiskais rasyta, tai pat mano iniciatyva...
Moralas toks, kad mes issiskyrem. Nebuvo jis nei geriantis labai nei neistikimas. Uzkniso mane but visu kuo tik imanoma, tik ne zmona ar mylimaja. Nors kaip jis graudziai asarojo, "kad as turejau jam primint, kad jis man primintu, kad jis mane myli" (tikiu kad ne visiem sito sakinio logika bus ikandama )
Situacija siandien. Gyvenu su zmogum, kuri visada pasitinku gryzusi is darbo su silta vakariene, ir po jos visi buities darbai buna baigti. Nesvarbu, tai 18, ar 20valanda. Tada mes (as jis ir mano sunus) zaidziam, kalbames ar pasizmonet istrukstam. As dirbu jeigu ka nuo 8 iki 17 val, didzkis eis i trecia klase, mazylis lanko darzeli, jam 3.5 metuku. P.S. as studijuoju neakivaizdziai. Nu negi kasdien taip apsikuiciat, kad keliu valandu triju kambariu buto tvarkymui reiktu? Didysis sunus dulkes nuvalo, kartais issiurbliuoja, zaislus ir visa kita ko per diena prisidirba susitvarko (nelabai geranoriskai, bet) abu. Skalbimai ir lyginimai vyksta tada kai MB ilgiau dirba, tam, kad jam gryzus visi pabutumem kartu. Jokiu gincu ar klausimu buities tema pas mus nekyla, nes pvz sestadieniais jei butina sukimbam visi kartu apsitvarkyt.
Isejo visas romanas na bet pasakyt norejau tai, kad viskas priklauso nuo poziurio. Nesijauciau tarnaite nei su pirmu gyvendama nei dabar. Tik dabar pakstelejimas i pakausi uzmusa visa nora pabambet apie vel padaryta netvarka spintoj...

kai rasau, rasau is savo pozicijos.
as vyresneles niekaip neismokiau, ji LT valgydavo kambary prie tv, taigi ant sofos trupiniu. taigi liepdavau valyt, nepadejo. Isvalyt isvalo, bet ir vel tas pats. Cia yra liga. Tai dabar jau tuoj bus ketvirtas menuo kai kartu diena ir nakti namie, ateina nusirengia ir virtuveje valgo. Beje vyresnele labai buvo rami, letoka.

Tema eina į pabaigą,bet taip ir liks dvi pozicijos vienos mano,kad ir namie "sėdėt" yra darbas,o kitos,kad darbas tik už namų ribų,nes už jį pinigus moka,net jai visą dieną tik sėdėt reikia.Kiekvienai jos gyvenimas atrodo pats pačiausias,darbas pats sunkiausias,o vaikai patys šauniausi.Ištieų kiekvienos situacija yra skirtinga ir buitis skirtinga ir vaikai ir t.t.
Aš vieną dalyką žinau,kad aš esu moteris ir žmogus pirmoj eilėj,tik antroj mama ir žmona.Nesuprantamas mastymas,kad moteris ir gimė namus tvarkyti,indus plauti ir t.t.Kai neturėjom vaikelio aš išvis vyrui valgyt nedariau,nes dirbau pati pavalgydavau darbe.Jai vyras paklausdavo ką valgysim aš atsakydavau,kad abu esam lygiaverčiai rankas, kojas turim,tad ir valgyt kiekvienas pasidaryt galim.Jai darydavausi sau tai ir jam žinoma padarydavau,arba jis mūm abiem padarydavo ir cepelinų išvirdavo.Kambarius taip pat abu tvarkėm ir jam net klausimų nekildavo.
Dabar situacija kitokia aš dirbu namie,nes auginu vaikelį.Negaliu sakyt,kad už dyką dirbu,nes vyras man duoda pinigų,jau nekalbu apie išlaikymą.Gaunu ir iš sodros centus,nes tų 430lt net ant kosmetikos neužtektų.Esu brangi žmona,nes noriu visko kas geriausia ir man tikrai nenudžiūna rankos nuo darbo,bet viską ką namie darau vadinu darbu lygiaverčiu,darbui už namų ribų.Pagal profesija dirbau mėgiamą darbą,o namų tvarkymas tikrai ne mano stichija,bet neturiu iš ko rinktis,juk vaikelį augint reikia.Džiaugiuosi šiuo gyvenimo laikotarpiu,nes gera turėti mažą žmogutį,juo rūpintis ir kasdien matyt kiekviena jo žingsniuką,džiaugiuos,kad nereik skubėt į darbą,o mažą vaiką vest į darželį.Tai gražus laikotarpis,bet irgi turi savo "kainą".

QUOTE(astor @ 2008 08 27, 17:19)

Tema eina į pabaigą,bet taip ir liks dvi pozicijos vienos mano,kad ir namie "sėdėt" yra darbas,o kitos,kad darbas tik už namų ribų,nes už jį pinigus moka,net jai visą dieną tik sėdėt reikia.Kiekvienai jos gyvenimas atrodo pats pačiausias,darbas pats sunkiausias,o vaikai patys šauniausi.Ištieų kiekvienos situacija yra skirtinga ir buitis skirtinga ir vaikai ir t.t.
  Aš vieną dalyką žinau,kad aš esu moteris ir žmogus pirmoj eilėj,tik antroj mama ir žmona.Nesuprantamas mastymas,kad moteris ir gimė namus tvarkyti,indus plauti ir t.t.Kai neturėjom vaikelio aš išvis vyrui valgyt nedariau,nes dirbau pati pavalgydavau darbe.Jai vyras paklausdavo ką valgysim aš atsakydavau,kad abu esam lygiaverčiai rankas, kojas turim,tad ir valgyt kiekvienas pasidaryt galim.Jai darydavausi sau tai ir jam žinoma padarydavau,arba jis mūm abiem padarydavo ir cepelinų išvirdavo.Kambarius taip pat abu tvarkėm ir jam net klausimų nekildavo.
  Dabar situacija kitokia aš dirbu namie,nes auginu vaikelį.Negaliu sakyt,kad už dyką dirbu,nes vyras man duoda pinigų,jau nekalbu apie išlaikymą.Gaunu ir iš sodros centus,nes tų 430lt net ant kosmetikos neužtektų.Esu brangi žmona,nes noriu visko kas geriausia ir man tikrai nenudžiūna rankos nuo darbo,bet viską ką namie darau vadinu darbu lygiaverčiu,darbui už namų ribų.Pagal profesija dirbau mėgiamą darbą,o namų tvarkymas tikrai ne mano stichija,bet neturiu iš ko rinktis,juk vaikelį augint reikia.Džiaugiuosi šiuo gyvenimo laikotarpiu,nes gera turėti mažą žmogutį,juo rūpintis ir kasdien matyt kiekviena jo žingsniuką,džiaugiuos,kad nereik skubėt į darbą,o mažą vaiką vest į darželį.Tai gražus laikotarpis,bet irgi turi savo "kainą".

<{POST_SNAPBACK}>

na jau uz kiekviena tai nedera kalbeti. kalbeti reikia tik uz save.

aš už visas ir nekalbu,o kalbu už save

Kiekvienai jos gyvenimas atrodo pats pačiausias,darbas pats sunkiausias,o vaikai patys šauniausi. vat sicia.

Man asmeniskai taip neatrodo.

Kažkaip niekur to temoje neperskaičiau

Kiekviena ir pasisako už savo pozicijas
Papildyta:

O požiūris,kad tai ne darbas,kad tai gyvenimas to neparodo? Ir temos pavadinimas,kad vyras dirba,o motris namie tik ilsisi,tai čia ne apie tą žmonių požiūrį?Ir nevieną posmą perskaičiau,kad žmonės mano,kad tai moters pareiga ir t.t.

manau vaiko issiterliojimas nuo kambariu terliojimo zenkliai skiriasi.
aisku kai nera galimybiu valgyti virtuveje, tai sunkiau, bet gal kambaryje galima tam skirti vieta? Nes toliau bus tik sunkiau ipratinti vaika valgyti kazkurioje vienoje vietoje ar nuolat neuzkandziauti
Papildyta:

niekas nesako, kad metu vaikas valgydamas nepridrabsto, bet yra skirtumas kur valyti pvz metra po kedute ar visa buta per kuri prasisuko drabstytojas. Kalba neina apie tai, kad jisai pasodintas iskart graziai ir tvarkingai valgo, kad negeda pietauti su Anglijos karaliene. Paprasciausiai vaikas pagal savo amziu ir galimybes yra pratinamas prie bendros tvarkos. Taip lengviau tiek paciam vaikui ( kuriam po to nekyla nereikalingi klausimai, kodel anksciau buvo galima, o dabar ne), tiek patiems tevams

Na jis valgo vaikštynėj,o vaikštynę statau toj pačioj vietoj ir jis supranta,kad tai valgymo vieta.Jis daug ką supranta,bet žiūri į akis ir vistiek savo daro.Kuo toliau tuo lengviau darosi ir susikalbam daugiau.Niekada neleisiu tepliot ar paišyt sienų,kilimų ir taip toliau,bet jai mokindamasis valgyti nutėškia košės ant grindų tai nedarau tragedijos.Dėl užkandžiavimo,tai kartais tenka papirkt,kad kitus darbus leistų daryt,nes labai veržias į virtuvę,o ten neleidžiu.
Papildyta:

dėl šito aš neprieštarauju ir stengiuosi vaiką auklėti,o ne vaikui mane.Ir žaisliukus kartu dedam į dėžutę,nes kai aš dedu ir jis tada deda,o jai tą dėžutę paduočiau pačiam sudėt,tai jis nedėtų ,o su ta dėžute žaistų.Vaikai seka kaip elgiasi suaugusieji ir vaikų tvarkingumas nuo tėvų priklauso,bet jis savaime neatsiranda,reik ugdyt ir daug kantrybės.

Jokiu būdu ne . Niekada nesakiau ir juolab nemanau, kad moteris gimusi puodams, virtuvei ir t.t
Buitis yra kiekvieno mūsų gyvenime, ji neišvengiama, bet tiek moteriai ,tiek ir vyriui. Auginant vaikus buities darbų, daugiau teko man, bet niekuomet nesijaučiau, kad mano buities darbai būtų neįvertinti. Vyras namie turi savas pareigas, aš savas. Grįžau į darbą pareigos vėl persiskirstė, ir dabar priklauso nuo visai kitų aplinkybių, nei anksčiau .