Nusprendžiau - ardysiu savo nertą skrybėlaitę. Vis dėlto bent kiek platesniais bryliais skrybėlės iškramolinti taip, kad ji būtų nešiojama neįmanoma

nusivyliau

skalbsiu, kad išsiskalbtų iš jos visokie standinimo marmalai ir kai prireiks, iš tų siūlų nersiu ką nors praktiškesnio
Gaila, aišku, darbo. O dar labiau - vilčių, kad galėsiu nešioti originalią skrybėlaitę.

Bet jau pusę vasaros puošė interjerą, gana.