Gyvenome klaipedos mieste senamiestyje, bute, kiekviena velu vakara eidavau pasivaikscioti su savo dobermane, vaiksciodavome ilgai iki sutemu.Karta viena vakara ,budama namie isgirdau lauke klyksma, isejau kieman, o ten dar keletas kaimyniu susiranko ramino praeive kuria apspito siksnosparniai, tiksliau sakant labai zemai pro ja praskrido, na kaimynes guodesi, kad vakare bijancios i lauka iseiti
o as, net nezinojau, kad jie ten skraido, maniau, kad naktiniai pauksciai
Tai po to kai suzinojau, kad senu namu pastogese apsigyvene siksnosparniai, suns nebevesdavau velai, susinervines vesdavo vyras.Statemes nama, as spyriojausi issikraustyti, vis laukiau, kada bus daugiau irengtas, bet, kai pamaciau tuos siksnosparnius is buto issikrausciau kaip per gaisra