Kam reikalingi vaikai?

Individualiste, na ir prirašėt Tingiu statyti viską į vietas.... atostogos ant nosies...

Taigi didžiausias stebuklas... nuo ko čia atsigauti?





Tai Jūs "nepadori"?

Tai ir aš sakau, atsipūskit moterys, nesikabinėjusios Be to ir diena graži.. Mes irgi ryt į Šventąją - be be be
Papildyta:

Taip stebūklas, bet jėgų pareikalavo.
Absoliučiai ne į temą, sorry.

Hmm - Tavo žinutė - grynas kabinėjimasis. Net nematau ką čia atsakinėt, taigi siūlau nepradėt. Užsiimk vertingesniais dalykais ir geriau savo nuomonę pareikšk į autoriaus temą (jei iš vis tokią turi), o neblevyzgok Nu nepateisinsiu aš motinėlių kurios tik ir ieško "kur tą vaiką padėt, kad atsiknistų", taigi geriau pro langą pažiūrėk - gėlytės žydi

Oho kiek patarimų sulaukiau

Taip, kabinėjimasis. Šiandien penktadienis, pilnatis Nu kaip sakant priklauso O už mano lango dabar mašinų parkavimo aikštelė ir nė vienos gėlės

Ir nuomonės aš neturiu Man vienodai kaip kiti savo vaikus augina, lygiai taip pat kaip ir kitiems iš esmės visiškai vienodai, kaip aš auginu savąjį

Sveikos...

na ir isijautet mergaites....juk grazi diena, savaitgalis ilgas ant nosies....juk vasara.. o kas kokia reiksme teikia vaikams, kam jie svarbus ar ne, ar juk ne dzin??? juk kai turi savu, juos myli ir rupinies ir visai nesvarbu, nors ir visas pasaulis darytu ir sakytu atvirksciai!!!!

Turiu kaimyna, babnika... tai jis kai pas mus apsilanke ir pamate musu vaiku dukimus, apkakotus pampersus, zaislus besimetancius istare kazkieno fraze: jei nori graziai gventi ir sudinai numirti turi buti vienas, seima tada nereikalinga. O jei nori sudinai gyventi ir graziai numirti, tada vaikai reikalingi.
Nevertetu to suprasti labai jau tiesmukai, taciau kazkiek tiesos yra...

Man svarbu Kažkaip pasidariau jautri tuo klausimu. Rimtai. Jei per žinias rodo kokius nelaimingus atsitikimus su vaikais.. arba kaip palieka, sunkiai serga ir pan. pavyzdžiui aš žliumbiu Nu negaliu ramiai žiūrėt.. Prisimenu viena vaikų namų auklėtoja ar sesutė pasakojo, kai ji ateina kūdikių apžiūrėti, jie tiesia savo rankytes į ją, kad bent prisiliesti, nes mažai meilės ir fizinio kontakto gauna.. Tada kažkaip instinktyviai pasigaunu savo nenuoramą,priglaudžiu,pabučiuoju ir eilinį kartą pasitikslinu: "Ar žinai, kad matytė tave labai labai myli", o tas nedėkinguolis tik ir spurda: "Žinau žiiinau, netrukdyk"

Papildyta:

Nu šiaip šūdinai gyvenama iki kokių 2 metų, sakyčiau ,paskui gyvenama šiaip.. tokiam pastoviam bardake ir chaose Beja, nerodykit svečiams apkakotų pampersų gi

Na jei pampersus keičiat kas antrą dieną, gal ir šūdinai, man gyvenimas buvo linksmas - tekdavo mazgę nuo palangių, medžių nukelti, klausyti kasdieninių jos realių "anekdotų", valyti meno šedevrus nuo sienų, o kadangi labai didelė čiauškutė, tai net elektrą sutaupom radijui ir televizoriui, nes nuolat palepina savo šokiais, dainom, pasakojimais... Vienu žodžiu praskaidrina gyvenimą, o kai bus daugiau vaikų, manau tie pojūčiai tik plėsis, nes bus daugiau brangių žmonių, kurie dalins juoką, šviesą, malonų rūpestį... Man patika rūpintis mylimais žmonėmis, tai man teikia džiaugsmo, malonumo, laimės pojūti... Manau, kad meilė, tai troškimas mylimą žmogų padaryti laimingu... O kai šį troškimą pavyksta bent dalinai įgyvendinti ir pats jautiesi laimingu... Ką prieš šitą jausmą reiškia naujas butas, automobilis, telefonas ar kitas niekniekis...

Aš labai labai patenkinta 2 metų vaiko atostogomis Lietuvoje. (Feministės mane nušautų). O štai dar keletas mano minčių apie vaiko ir žmogaus vertę:
Danija: aš paklausiau danės, tik ką baigusios neuniversitetinę mokymo įstaigą ir jau nėščios, bedarbės, koks bus jos gyvenimas, jei ji negaus darbo šiuo gyvenimo momentu? Ji atsakė, kad valstybė jai suteiks įrengtą socialinį būstą ir užtikrins pragyvenimą. Kita mano kolegė turi neįgalų vaiką, kuris nevaikšto, sunkiai sėdi, reikalingas aptarnavimas ir spec. priežiūra. Kiekvieną dieną atvyksta socialinis darbuotojas, kuris vaiką prižiūri, vaikas yra net lavinamas. Kolegė, kaip supratote, dirba. Kitos mano kolegės, kai vaikai serga, dirba namuose ir tai yra normalu. Taip, jos anksti grįžta į darbus, kai vaikams sukanka 6 mėn. Bet tokiu atveju vaikelis vedamas į darželio grupę "mother care" ir kolegės tikrai nesėdi darbe nuo-iki. Nors Lietuvoje visi verslininkai rėkia apie tai, kad per mažai dirbame ir per daug turime laisvų dienų, bet realiai aš matau visai kitokią situaciją. Danų šeimos atostogauja kartu su savo vaikais per mokyklines pavasario, rudens, žiemos atostogas; vasarą - po mėnesį. Man labai lengva palyginti, nes ir aš, ir jos dirbame toje pačioje kompanijoje, lygiavertėse pareigose. Skandinavijos šalys IŠ TIESŲ YRA socialinės gerovės šalys. Čia tik fragmentai, kitamet gal galėsiu pateikti nešališką socialinių sistemų palyginimą ..
USA: kaip tik susirašinėju su klasės drauge, kuri augina 4 mėn. dukrytę. Ji vežasi dukrytę į ofisą, ten dirba 3 val., griždamas iš darbo vyras dukrytę pasiima, vežasi namo, o ji lieka dirbti iki vidurnakčio. Žiauru. Todėl USA tikinanti "in God we trust", o besimeldžianti Mamonai, yra ne mano svajonių šalis
Na ką, rašinėlis jau per ilgas, laukia vaikai Ir nebūkit tokios širšės

Niekas ir nerodo, tiesiog pamperso maiselyje ismetimas i siuksliu deze yra (teisingiau buvo) musu vaiku "darbas". Tai vat, sunus dar benezdamas visiems ji aprodydavo, papasakodavo kokia ten kaka, t.y. diiidele ar maza


Taip, mes visi iki ausu apsikakoje savaitem vaiksciojom...

Gyvenimas trumpas,bet žmogus jį iš naujo gyvena savo vaikuose./A.Fransas
stai jums atsakymas kam reikalingi vaikai

QUOTE(Kaje @ 2008 06 20, 18:41)

Aš labai labai patenkinta 2 metų vaiko atostogomis Lietuvoje. (Feministės mane nušautų). O štai dar keletas mano minčių apie vaiko ir žmogaus vertę:
Danija: aš paklausiau danės, tik ką baigusios neuniversitetinę mokymo įstaigą ir jau nėščios, bedarbės, koks bus jos gyvenimas, jei ji negaus darbo šiuo gyvenimo momentu? Ji atsakė, kad valstybė jai suteiks įrengtą socialinį būstą ir užtikrins pragyvenimą. Kita mano kolegė turi neįgalų vaiką, kuris nevaikšto, sunkiai sėdi, reikalingas aptarnavimas ir spec. priežiūra. Kiekvieną dieną atvyksta socialinis darbuotojas, kuris vaiką prižiūri, vaikas yra net lavinamas. Kolegė, kaip supratote, dirba. Kitos mano kolegės, kai vaikai serga, dirba namuose ir tai yra normalu. Taip, jos anksti grįžta į darbus, kai vaikams sukanka 6 mėn. Bet tokiu atveju vaikelis vedamas į darželio grupę "mother care" ir kolegės tikrai nesėdi darbe nuo-iki. Nors Lietuvoje visi verslininkai rėkia apie tai, kad per mažai dirbame ir per daug turime laisvų dienų, bet realiai aš matau visai kitokią situaciją. Danų šeimos atostogauja kartu su savo vaikais per mokyklines pavasario, rudens, žiemos atostogas; vasarą - po mėnesį. Man labai lengva palyginti, nes ir aš, ir jos dirbame toje pačioje kompanijoje, lygiavertėse pareigose. Skandinavijos šalys IŠ TIESŲ YRA socialinės gerovės šalys. Čia tik fragmentai, kitamet gal galėsiu pateikti nešališką socialinių sistemų palyginimą ..
USA: kaip tik susirašinėju su klasės drauge, kuri augina 4 mėn. dukrytę. Ji vežasi dukrytę į ofisą, ten dirba 3 val., griždamas iš darbo vyras dukrytę pasiima, vežasi namo, o ji lieka dirbti iki vidurnakčio. Žiauru. Todėl USA tikinanti "in God we trust", o besimeldžianti Mamonai,  yra ne mano svajonių šalis
Na ką, rašinėlis jau per ilgas, laukia vaikai Ir nebūkit tokios širšės

<{POST_SNAPBACK}>

kazin kaip ilgai tame bute bus galima gyventi?
visi rupinasi vaikais taip kaip ismano ir nieko blogo as nematau.