
Kastruojant iki pirmos rujos, pieno liaukų ligų tikimybė labai sumažėja, tačiau vis dėlto išlieka - juk pieno liaukų tai niekas nepašalina. Tačiau kastruojant iki pirmos rujos, sustabdomas viso organizmo vstymasis, apie tai yra parašyta straipsnyje.
Kastruojant vėliau, po to, kai kalytė pradėjo rujoti - organizmas spėja normaliai subręsti, tačiau pieno liaukų ligų tikimybė išlieka gana aukšta.
Visai nekastruojant, be abejo, yra įvairių ligų tikimybė. Tačiau nėra ji tokia aukšta, kaip dažnai bandoma nupasakoti. Nejaugi visiems atrodo normali mintis - išpjauti sveiko gyvūno organus, tuo pačiu sutrikdant visos organizmo endokrininės sistemos darbą, tik todėl, kad kada nors ateigyje galbūt jis gali susirgti?
Tariamas nėštumas gąsdina? Tai nereikia peršerti ir lepinti. Jau rujos metu reikia sumažinti maisto kiekį. O jei vis tiek pasireikš tariami nėštumai - dvi dienos bado dietos, dvigubai didesnis fizinis krūvi, ir kaip ranka nuima. Patikrinta, ir ne kartą, ir dar su veisle, kuriai tariami nėštumai - įprastas dalykas. Negi tai sunku? Kastruotam gyvūnui visą gyvenimą reikės riboti maistą, ir vis tiek tai neapsaugos nuo poodinių riebalinių ląstelių pokyčių - nes tuos pokyčius reguliuoja hormonų pusiausvyra, kurią jūs lengva ranka ruošiatės sutrikdyti.
Asmeniškai aš savo gyvūnus kastruočiau tik dviem atvejais - dėl medicininių priežasčių, jei tai būtų gyvybiškai būtina; arba tuo atveju, jei neturėčiau galimybės apsaugoti juos nuo nepageidautino nėštumo.
Jūsų teisė rinktis. Tik prieš pasirinkdami - pasieškokit daugiau informacijos ir pasverkit visus už ir prieš. Nes atgal tai neatkastruosit, jei ką.
Galit dabar mėtyti į mane akmenis, bet man jau bloga nuo to kastravimo liaupsinimo. Nebegaliu daugiau tylėti.