na man tej pogimdyvinis laikotarpis gerokai baisesnis uz

ir net pati gimdyma... jauciuos silpnokai, bedos su issitustinimu, tempimas ten (nors ir kirpo labai nedaug)...

ir toks silpnumas atsirades
dar ir nuotaiku kaita siaubinga, baisesne nei per

liudna del visko, visko gaila... gaila suniuko, kad jis suniukas, medzio, kad osia ir t.t. bandau su savim kovoti, bet kolkas sunkokai sekas... aisku ta minute kai paimu mazyle ant ranku viska uzmirsu, bet kai ji miega, ziuriu i ja ir verkiu pati nezinodama kodel...
laukiu kada organizmas atsigaus...