
QUOTE(ewita @ 2005 06 12, 17:25)
Aš gimdžiau labai lengvai ir greitai, bet po to ilgai buvau silpna, net keletą kartų prarasdavau sąmonę... Bet prisimenu labai pavydėtinos sveikatos moterį. Jai tuomet buvo 38 metai, ji pagimdė jau 4 vaiką, sūnelį. Kai ji atėjo į palatą - iškart prdėjo stumdyti baldus - jai, mat nepatiko, kad lova taip arti lango. Naktį pabudau nuo jos stenėjimo - išsigandau, kad jai pasidarė bloga. Bet ne - ji paaiškino, kad nori pasimylėti su savo vyru ir dėl to dejoja...
Taip ir pasakė: "Grįšiu namo, palaistysiu gėles - ir į lovą. Vyras specialiai į darbą neis".




čia tai geras

Man po gimdymo pirma ir dar sekancia diena truputi apsisukdavo galva,ypac issimaudzius duse,del sedejimo tai pakankamai ilgai nesedejau
nes mane kirpo tai bijojau,kad nesuplystu ten viskas
na ir aisku pirmom dienom tai vaiksciojau leciau uz bet koki pensininka



kazkiek svaigo galva pirms dienas, kojos atrode gumines, vaiksciojau issisketus, nes plysau dvejose vietose , bet visiskai savarankiska, i dusa pati nusieju, nusiprausiau, vaika sutvarkyti galejau, viskas super

Kazkur apie 1 menesi buvau kaip nesava
ir fiziskai ir moraliskai




oi, ilgai man buvo bloga. LAbai labai. Net prisimint baisu visa tai!!!
Aš tik dabar atsigaut pradedu. Iš gimdyklos tai su vežimėliu išvežė, gal ir būčiau kažkaip pati nuklišinus, bet sesutė išsigando ir įsodino
Iki tuoleto ir dušo tai pradžioje eidavau su vyro pagalba, nes sukosi galva ir tamsu akyse budavo. Didžiausia staigmena buvo kai reikėjo nusišlapint, atrodo jog nebemoku to daryt dar taip nėra buvę, ant tuoleto net nepavyko, teko duše daryt
Dar kai siuvo man tai iki šiol negaliu sėdėt, bet bandau jau mokytis ir to
Gerai jog vyras ligoninėje galėjo nakvoti su mumis, nes neįsivaizduoju kaip būčiau pasirūpinus mažyle jei vos pati paeidavau. Akyse rečiau jau temsta, bet dar ne per seniausiai namie buvau nualpus
nemaniau kad taip jausiuos blogai po gimdymo





Fiziškai:po pirmo - kojų nepakėliau, teko parvežt į palatą, bet vakare alkis nugalėjo ir teko išsijudint, po antro - kuo puikiausiai, parsivežiau vaiką į palatą pati ir ėjau iškart į dušą, tada ėjau ilsėtis. Bet po antro labai ilgai gyvenau kaip sapne

Gimdžiau vėlai vakare tai į palatą parvežė ratukais, nors pati norėjau lipti ir eiti. Tiesa jau naktį pasijuto, kad kojos silpnos sunku lovoj vartytis, labai kraujavau. Kitą dieną savarankiškai vaikščiojau į dušą ir wc, tik eisena buvo kaip pingvino ir galva sukdavosi. O va, antrą parą - laksčiau kaip negimdžius ir sakiau, kad vėl galėčiau gimdyti
P.S. truputi plyšau ir buvau siuvinėta.

P.S. truputi plyšau ir buvau siuvinėta.
man CP dare, tai po jo greitai atsigavau, kita diena is lovospadejo atsikelti sesele su gydytoja ir paskui as jau vaiksciojau normaliai, sesele net stebejosi
bet man lengviau buvo vaikscioti ir sedeti nei guleti ir po to keltis ar verstis ant sono
aisku dar mazdaug tris savaites buvo siek tiek skausminga, atsikelti, apsiversti ant kito sono, bet siaip jauciausi puikiai.


I palata mane parveze, bet dar ilgai neuzmigau, nors buvau nemiegojus para laiko (procesas prasidejo 01.00 nakties) - taip norejosi mazyle pasidziaugt
pasnaudziau galu gale, o sesele kazkur praejus 3 val. po gimdymo sako, eik i tualeta pasisiot..
Galvoju, is ko sysiot, jei beveik para buvau be skysciu ir maisto..
Atsistojau, siek tiek silpnumas jautesi, bet nuejau viena, ir jau sekancia diena norejau namo
buvau kirpta, tad seseles tik pasijuoke is tokio mano noro..




