Agutis,didžiausi linkėjimai nuo Mykolo jūsų šauniajam Liudvikui.Mūsų Mykolui dabar ,matyt,pats gražiausias berniuko vardas Liudvikas-jis vis apie jį kalba ir klausia,kada vėl susitiksim.O kai jūs išvažiavot iš susitikimo,tai Mykolas iš kart užsinorėjo namo,nes sakė,kad jam liūdna be jūsų vyresnėlio.Tai va kokia draugystė užsimezgė...
Aguti, nesuprantu kodėl sakai, kad mes nebuvom "toj pačioj košėj". Gal aš ką neaiškiai parašiau, ar ne viską apie mus žinot, bet man atrodo, kad mūsų situacijos netgi labai panašios. Marius kojom irgi remia, vaikščioti pradėjo nuo 2.5 metų (tikrai savarankiškai, iki tiek kad pradarydavau trečio aukšto buto duris ir išleisdavau jį į kiemą nelydėdama). Bet augant augo ir svoris, kojos nebeatlaikė krūvio, o ir visos ortopedinės operacijos viską stabdė. Tai įsivaizduokit kaip mums buvo morališkai sunku sėsti į vežimą, kai vaikas jau tikrai savarankiškai vaikščiojo ir niekas jo už rankų nevedžiojo. Dar dabar atsimenu jo ašaras, kai gulėmės į Kauno klinikas ir slaugutė, išvedžiojanti ligonius po skyrius, pamačius mūsų vaikščiojimą, matomai kad greičiau būtų atvežė vežimėlį ir tiesiog per didžiausius įkalbinėjimus ir ašaras vos įkalbėji į jį atsisėsti. Koks tai buvo smūgis spręskit iš to, kad Marius ir dabar dar puikiai tą prisimena. O juk praėjo jau daugiau nei 10 metų.
[/quote]
Norėčiau atsakyti Divai62."Ta pati košė" tą ir reiškia,kad jūsų sūnaus situacija buvo labai panaši į Ugniaus,bet vis gi ne tokia pati.Jūs ir pati teigiate,kad Mariuxas jau pradėjo vaikščioti nuo 2,5m savarankiškai.Mano Ugniui 5m-jis dar pats nevaikšto savarankiškai ir nežinia kada pradės.Tai vat tas sunkumas ir gaunasi,kad mes dabar visi,o ypač Ugnius-"nei pakartas,nei paleistas'(išsireiškimas bjaurus,bet teisingas).Vat jei pradėtų vaikščioti-sakyčiau VAIKŠTO,jei atsisėstų į Panthera-irgi valio-SĖDI.O dabar?Nei sėdi,nei vaikšto.Taigi vis gi Mariuxo situacija šiek tiek,bet vis gi skyrėsi.Jei Ugnius pradės vaikščioti(?) ir pamatysim,kad nuo to jo sveikata pradėjo eiti prastyn(t.y. atsirado nenumatytų ortopedinių problemų ir daktarai pasakys,kad neišvengiamai reikia sodinti į vežimą)-tai tikrai taip ir darysim(aš net gi ir atsikvėpsiu,kad kitos išeities nebėra).Bet dabar vis gi susilaikysim nuo sodinimo į vežimuką,kad ir kaip knieti ten jį pasodinti(ir tai net gi būtų lengviausia išeitis mums visiems šeimos nariams).Renkamės itin sunkų variantą t.y. vaikščioti kiek galime ir kiek sugebame,gal net gi paaukosime kai kuriuos asmeninius savo poreikius ir interesus...bet būsime ramūs,kad padarėme viską ką galėjome,kad Ugnius atsistotų savarankiškai ant kojų,nors puikiai suprantame,kad tai gali būti ir utopija.Ir jei ateis ta diena kada jis atsisės į vežimuką-aš būsiu rami,kad kitos išeities nebėra ir jau visos galimybės išnaudotos...
O dėl Ugniaus lavinimo aš rami.Tuo puikiai užsiima darželis.Su juo nuo 3m dirba spec.pedagogas,logopedas,vyksta muzikos užsiėmimai.Ir pati jo lavinimui atiduodu savaitgalius.Taigi kas įmanoma darau viską,kad Ugnius būtų lavinamas ir ugdomas visapusiškai.O kaip bus-bus matyt,juk daug kas priklauso ir nuo įgimtų gebėjimų,ne tik nuo persirgtų ligų.
Kas dėl Ugniaus auklėjimo-taip, darau daug klaidų jį auklėdama.Yra mamų kurios daug šauniau savo vaikus auklėja(tuo teko įsitikinti susitikime).Deja,nesu supermama,bet savo vaikus myliu nemažiau kaip ir visos mamos.Esu šventai įsitikinusi(ir mačiau),kad dėl savo vaikų darote viską kas atrodo jums ir jiems geriausia.
Čia mano su vyru pasvartsymai ir apsisprendimai po to, kada buvome susitikime su jumis visais Mikelės kavinėje. Tai vat,mes turėjom didelę naudą iš susitikimo,nes tai lengviau padėjo susidėlioti kai kuriuos prioritetus,suprasti savo klaidas auklėjant Ugnių ir pažvelgti į viską iš šono.
Labai tikuosi mergaitės nesupyksite,kad aš tiek daug reiškiuosi su savo mintimis,bet manau,kad šis forumas ir yra,kad būtų viskas aiškiai aptariama kas susiję su SB,su vaikučiais ir jų tėveliasi ir ne tik jų džiaugsmais bei rūpeščiais,bet kartais ir ne itin maloniomis problemomis
[/quote]
Norėčiau atsakyti Divai62."Ta pati košė" tą ir reiškia,kad jūsų sūnaus situacija buvo labai panaši į Ugniaus,bet vis gi ne tokia pati.Jūs ir pati teigiate,kad Mariuxas jau pradėjo vaikščioti nuo 2,5m savarankiškai.Mano Ugniui 5m-jis dar pats nevaikšto savarankiškai ir nežinia kada pradės.Tai vat tas sunkumas ir gaunasi,kad mes dabar visi,o ypač Ugnius-"nei pakartas,nei paleistas'(išsireiškimas bjaurus,bet teisingas).Vat jei pradėtų vaikščioti-sakyčiau VAIKŠTO,jei atsisėstų į Panthera-irgi valio-SĖDI.O dabar?Nei sėdi,nei vaikšto.Taigi vis gi Mariuxo situacija šiek tiek,bet vis gi skyrėsi.Jei Ugnius pradės vaikščioti(?) ir pamatysim,kad nuo to jo sveikata pradėjo eiti prastyn(t.y. atsirado nenumatytų ortopedinių problemų ir daktarai pasakys,kad neišvengiamai reikia sodinti į vežimą)-tai tikrai taip ir darysim(aš net gi ir atsikvėpsiu,kad kitos išeities nebėra).Bet dabar vis gi susilaikysim nuo sodinimo į vežimuką,kad ir kaip knieti ten jį pasodinti(ir tai net gi būtų lengviausia išeitis mums visiems šeimos nariams).Renkamės itin sunkų variantą t.y. vaikščioti kiek galime ir kiek sugebame,gal net gi paaukosime kai kuriuos asmeninius savo poreikius ir interesus...bet būsime ramūs,kad padarėme viską ką galėjome,kad Ugnius atsistotų savarankiškai ant kojų,nors puikiai suprantame,kad tai gali būti ir utopija.Ir jei ateis ta diena kada jis atsisės į vežimuką-aš būsiu rami,kad kitos išeities nebėra ir jau visos galimybės išnaudotos...
O dėl Ugniaus lavinimo aš rami.Tuo puikiai užsiima darželis.Su juo nuo 3m dirba spec.pedagogas,logopedas,vyksta muzikos užsiėmimai.Ir pati jo lavinimui atiduodu savaitgalius.Taigi kas įmanoma darau viską,kad Ugnius būtų lavinamas ir ugdomas visapusiškai.O kaip bus-bus matyt,juk daug kas priklauso ir nuo įgimtų gebėjimų,ne tik nuo persirgtų ligų.
Kas dėl Ugniaus auklėjimo-taip, darau daug klaidų jį auklėdama.Yra mamų kurios daug šauniau savo vaikus auklėja(tuo teko įsitikinti susitikime).Deja,nesu supermama,bet savo vaikus myliu nemažiau kaip ir visos mamos.Esu šventai įsitikinusi(ir mačiau),kad dėl savo vaikų darote viską kas atrodo jums ir jiems geriausia.
Čia mano su vyru pasvartsymai ir apsisprendimai po to, kada buvome susitikime su jumis visais Mikelės kavinėje. Tai vat,mes turėjom didelę naudą iš susitikimo,nes tai lengviau padėjo susidėlioti kai kuriuos prioritetus,suprasti savo klaidas auklėjant Ugnių ir pažvelgti į viską iš šono.
Labai tikuosi mergaitės nesupyksite,kad aš tiek daug reiškiuosi su savo mintimis,bet manau,kad šis forumas ir yra,kad būtų viskas aiškiai aptariama kas susiję su SB,su vaikučiais ir jų tėveliasi ir ne tik jų džiaugsmais bei rūpeščiais,bet kartais ir ne itin maloniomis problemomis
Sveiki, Agutis 100% tu teisi, Juk Diva62 sakote, kad Marius remia kojomis, tai del tos priezasties ir nesodinote jo i vezimuka 4 ar5 metu, kaip supratau daug veliau tai ivyko, o del ko nesodinote? Manau, kad tikejotes, kad niekada jo nereikes. Dabar zinoma, kai Marius savarankiskas ir maziau reikia jam Jusu pagalbos, jus jau i viska kitaip ziurite, o musu vaikuciai mazi mums labai daug reikia padaryti sprendimu, kurie nepakenktu vaikuciu tiek fizinei, tiek protinei raidai. Musu atveju tiek musu gydytojai, tiek ju kolegos is uzsienio, rekomenduoja, kuo daugiau vaikscioti vaikuciui savo kojomis, su vaikstynemis ar su kitomis pagalbos priemonemis, bet tik nesedeti vezimelyje, bent jau kol kas. Turiu dar pridurti, kad kiekvienas atvejis yra labai individualus ir negalime lygintis. Zinau, kad praejus kazkiek laiko, atsigresime atgal ir pamatysime ka padareme, ko nepadareme, savo klaidas. Gal del kazko ir gailesimes, bet manau, kad bus daug kuo ir pasidziaugti.
Gal galite pasidalinti patirtimi kaip pritaikete vonios kambari savo vaikams. Mums kaip tik pribrendo reikalas ta padaryti ir tiesiog noretumem naudingos informacijos pasirankioti. Aciu
Mes irgi dabar kaip tik žadam tvarkytis vonią,kad būtų visiems patogu 
Na ką aš galiu pasakyti-ogi tik tai,kad man kasdien jau tampa per sunku Ugnių įkelti į vonią.Tai mes su vyru esame matę tokią kaip žemą vonią, bet su dušo kabinos sienelėmis.Mums tai ji tokia labai liuksiška pasirodė,bet ar pirksim ar ne-nežinau,nes dar irgi galvojam įvairius variantus.Bet tik galvoju,kad vis tiek reiktų ko nors žemo,kad bent jau kuo žemiau reiktų kelti,o gal jau ir net pats įliptų
Gal kas daugiau ką galėtų pasakyti?Kaip kiti darot?
Na ką aš galiu pasakyti-ogi tik tai,kad man kasdien jau tampa per sunku Ugnių įkelti į vonią.Tai mes su vyru esame matę tokią kaip žemą vonią, bet su dušo kabinos sienelėmis.Mums tai ji tokia labai liuksiška pasirodė,bet ar pirksim ar ne-nežinau,nes dar irgi galvojam įvairius variantus.Bet tik galvoju,kad vis tiek reiktų ko nors žemo,kad bent jau kuo žemiau reiktų kelti,o gal jau ir net pats įliptų
Gal kas daugiau ką galėtų pasakyti?Kaip kiti darot?
QUOTE(molitera @ 2010 03 31, 12:29)
Gal galite pasidalinti patirtimi kaip pritaikete vonios kambari savo vaikams. Mums kaip tik pribrendo reikalas ta padaryti ir tiesiog noretumem naudingos informacijos pasirankioti. Aciu
molitera, galiu pamineti koks vonios kambarys man labiausiai butu patogus, o Jus sau gal ka prisitaikysite.
Visu pirma reiktu, kad durys butu pakankamai palcios pravaziuoti vezimeliu, o pats kambarys turetu buti pakankamai erdvus, kad butu galima vezimeliu laisvai apsisukti, privaziuoti prie vonios (duso), kriaukles, WC. Geriausiai, kad ant grindu prie vonios nebutu jokiu kilimeliu, nes jie greit susisuka tarp ratu.
Neiglaiesiems visada lengviau nusiprausti duse nei vonioje. Labai patogus dusas buvo viesbutyje Vokietijoje, kuriame buvome apsistoje tad galiu papasakoti, nes tas viesbucio kambarys buvo pritaikytas neigaliesiems. Tai buvo duso kabina, bet ne tokia kaip mes prate matyti, ji buvo be duso pado. Paprasciausiai grindyse is plyteliu buvo suformuota keliu centimetru iduba, zinoma, kad vanduo nesitaskytu kaip ir visur buvo duso sieneles. Atsisesti buvo pritvirtinta speciali kedute, kuria nenaudojama galima lengvai atversti prie sienos, kad netrugsytu. Gan paprasta bet labai patogu: ivaziuoji su vezimeliu i duso kabina, atlenki sedyne, atsisedi, istumi vezimeli lauk, uzsidarai ir prausiesi. Svarbiausiai, kad nera duso kabinos pado.
Del kriaukles tai galiu patarti tik tiek, kad ranksluostis kabetu neaukstai, kad Elena galetu ji pasiekti. Ir kad butu veidrodis pakankamai zemai, bet jei veidrodi nuleisite pakankamai zemai Elenai, tai kitiems seimos nariams jis bus per zemai. Tad geriausiai, kad Elena turetu savo veidrodi. Man labai patogus veidrodis su teleskopiniu laikikliu (ypac skutantis) nes ji galima atvesti kur tik nori, o nereikalinga pristumti prie sienos.
Del klozeto daug neprigalvosi. Tik reiektu zinoti, kad lengviausia neigaliajam persesti ant tokio klozeto, kurio aukstis = vezimelio auksciui. Suaugusiems buna klozetai ant praukstinimo (po klozetu buna tokia platforma). Na o vaikams gal tai ir nera aktualu nes ju vezimeliai ir taip panasaus aukscio kaip iprastas klozetas.
Zinoma dar galima nupirkti keleta rankenu (buna pirkti Senukuose, Ermitaze tokios nikeliuotos) ir pritvirtinti, kur labiausiai reikia, prie WC, lipant i vonia ir t.t.
labai aciu uz toki issamu paaiskinima, bandysime pasinaudoti patarimais
QUOTE(molitera @ 2010 04 04, 18:10)
Labai geras straipsnis
