juk jei jis dalyvavo kaip "gaminom" tai kodel turetu nedalyvauti kaip mazius ateina i pasauli? 
man tiesiog kvailas klausimas ir tiek 
mums su vyru tokiu net klausimu nebuvo iskile del dalyvavimo juk jei jis dalyvavo kaip "gaminom" tai kodel turetu nedalyvauti kaip mazius ateina i pasauli? man tiesiog kvailas klausimas ir tiek
juk jei jis dalyvavo kaip "gaminom" tai kodel turetu nedalyvauti kaip mazius ateina i pasauli? man tiesiog kvailas klausimas ir tiek
QUOTE(Josephin @ 2008 09 12, 15:33)
labai uzjauciu..kai vyras nenori, kas belieka sakyti..
manau, kad vyrai kurie taip sako..yra arba nesveiki psichiskai arba nesubrende vaikai
kaip galima pasislykstet savo mylimu zmogumi..galu gale niekas nevercia lysti i klyna..tam yra daktaras..vyro pareiga palaikyti fiziskai ir moraliskai..
nu cia ziauriai..vargsas vyras..tiek kentejo, lauke..o per pati nuostabiausia momenta buvo isvarytas..manau, kad labai nuskriaudei savo vyra..juk jis irgi nusipelne ir turi teise pamatyti kaip gimsta jo kunas ir kraujas..
is kur zinai..jei nebandei..
mano vyras dalyvavo..nors ir bijojo(as juk irgi bijojau gimdyt)..bet prieme tai kaip pareiga..juk kartu pradejom tai kartu ir gimdom..jo pagalba nereali..moralinis palaikymas..masazai..per saremius veida drekino ranksluostuku..galu gale, vadino mane saunuole ir dar visaip graziai(o tai begalinis palaikymas)..atkartojo ka sake akusere, nes jos as negirdejau..esu jam begalo dekinga..jo pagalba neikainojama..o svarbiausia, kad jis dabar zino kiek kainuoja jo dukrytes atejimas..
po gimdymo pasake, kad jam buvo zveriskai sunku matyti kaip as kankinuosi ir kad niekada net neisivaizdavo kox tai stebuklas..o tos vyro asaros isvydus leliuka
ir dekingi buciniai.. gimdymas mus dar labiau suartino..gal todel rupintis vaikuciu, keisti pampersus ir naktimis nemiegoti jam yra niekis..nes jis tetis visomis prasmemis
busimos mamytes, jei jusu vyrai dvejoja(o beveik visi dvejoja)..butinai paskatinkite, pasisnekekite, pasakykite, kad jus irgi bijote, kursai busimiems teveliams labai padeda vyrams suvokti, ant kiek ju vaidmuo yra svarbus..nepalikit ju uz borto, paskui jie bus tik dekingi uz tai..
o i klyna jiems tikrai ner ko lysti
manau, kad vyrai kurie taip sako..yra arba nesveiki psichiskai arba nesubrende vaikai
kaip galima pasislykstet savo mylimu zmogumi..galu gale niekas nevercia lysti i klyna..tam yra daktaras..vyro pareiga palaikyti fiziskai ir moraliskai..
nu cia ziauriai..vargsas vyras..tiek kentejo, lauke..o per pati nuostabiausia momenta buvo isvarytas..manau, kad labai nuskriaudei savo vyra..juk jis irgi nusipelne ir turi teise pamatyti kaip gimsta jo kunas ir kraujas..
is kur zinai..jei nebandei..
mano vyras dalyvavo..nors ir bijojo(as juk irgi bijojau gimdyt)..bet prieme tai kaip pareiga..juk kartu pradejom tai kartu ir gimdom..jo pagalba nereali..moralinis palaikymas..masazai..per saremius veida drekino ranksluostuku..galu gale, vadino mane saunuole ir dar visaip graziai(o tai begalinis palaikymas)..atkartojo ka sake akusere, nes jos as negirdejau..esu jam begalo dekinga..jo pagalba neikainojama..o svarbiausia, kad jis dabar zino kiek kainuoja jo dukrytes atejimas..
po gimdymo pasake, kad jam buvo zveriskai sunku matyti kaip as kankinuosi ir kad niekada net neisivaizdavo kox tai stebuklas..o tos vyro asaros isvydus leliuka
ir dekingi buciniai.. gimdymas mus dar labiau suartino..gal todel rupintis vaikuciu, keisti pampersus ir naktimis nemiegoti jam yra niekis..nes jis tetis visomis prasmemis busimos mamytes, jei jusu vyrai dvejoja(o beveik visi dvejoja)..butinai paskatinkite, pasisnekekite, pasakykite, kad jus irgi bijote, kursai busimiems teveliams labai padeda vyrams suvokti, ant kiek ju vaidmuo yra svarbus..nepalikit ju uz borto, paskui jie bus tik dekingi uz tai..
o i klyna jiems tikrai ner ko lysti
Koks mužikiškas užsipuolimas ant žmonių, kurie turi kitokią nuomonę nei jūsų...
Jei moteris nepasigedo to vyro, reiškia jo ir nereikėjo 
O dar tas kvailas pasisakymas "jis dabar zino kiek kainuoja jo dukrytes atejimas.."...
Ka jie brangiosios gali žinoti,tų kančių neiškentėję ir patys nei nešioję nei gimdę...Gali tik įsivaizduoti, ir jau tikrai, būkit ramios,jie jūsų skausmo nehiperbolizuos.. mano nuomone, moteris gimdykloje nori matyti kokį artimą žmogų,nes taip jaučiasi kiek saugiau ( ir nebūtinai tai turi būti vyras)..O teigti,kad šalia esantys kone pagimdo už tave, absurdiškumo viršūnė Būsimos mamytės, patikėkit,bus ten tas vyras ar ne visa darbą turėsite atkikti pačios,ir visas skausmas atiteks tikjums..O jei jūsų vyras nenori, ir neverskite. Nei jis, nei jūs nuo to laimingesni tikrai nebūsite.. Ir nereikia iškarto čiqa drabstytis purvais ir nesubrendimu ar dar kokiom nesamonėm drabstytis. Nei jūs gyvenat toje šerimoje, nei žinot...O tas jūsų DALYVAVO IR NEŽINAU KĄ BE JO BUČIAU DARIUSI. .Skamba apverktinai..Jūs save į tokį žemą lygmenį pastatot.. Atrodo, vyro nebūtų gimdykloj ir viskas, vaiką atgal butumet susikišusios, nes vienos net pagimdyti nepajegiat
Mano vyras buvo visad su manimi, bet galiausiai reikejo daryti cezari nes vaikutis nenorejo pats lysti lauk, tai ir vyro i operacine neleido...
QUOTE(Josephin @ 2008 09 12, 14:33)
labai uzjauciu..kai vyras nenori, kas belieka sakyti..
manau, kad vyrai kurie taip sako..yra arba nesveiki psichiskai arba nesubrende vaikai
kaip galima pasislykstet savo mylimu zmogumi..galu gale niekas nevercia lysti i klyna..tam yra daktaras..vyro pareiga palaikyti fiziskai ir moraliskai..
nu cia ziauriai..vargsas vyras..tiek kentejo, lauke..o per pati nuostabiausia momenta buvo isvarytas..manau, kad labai nuskriaudei savo vyra..juk jis irgi nusipelne ir turi teise pamatyti kaip gimsta jo kunas ir kraujas..
is kur zinai..jei nebandei..
mano vyras dalyvavo..nors ir bijojo(as juk irgi bijojau gimdyt)..bet prieme tai kaip pareiga..juk kartu pradejom tai kartu ir gimdom..jo pagalba nereali..moralinis palaikymas..masazai..per saremius veida drekino ranksluostuku..galu gale, vadino mane saunuole ir dar visaip graziai(o tai begalinis palaikymas)..atkartojo ka sake akusere, nes jos as negirdejau..esu jam begalo dekinga..jo pagalba neikainojama..o svarbiausia, kad jis dabar zino kiek kainuoja jo dukrytes atejimas..
po gimdymo pasake, kad jam buvo zveriskai sunku matyti kaip as kankinuosi ir kad niekada net neisivaizdavo kox tai stebuklas..o tos vyro asaros isvydus leliuka ir dekingi buciniai.. gimdymas mus dar labiau suartino..gal todel rupintis vaikuciu, keisti pampersus ir naktimis nemiegoti jam yra niekis..nes jis tetis visomis prasmemis
busimos mamytes, jei jusu vyrai dvejoja(o beveik visi dvejoja)..butinai paskatinkite, pasisnekekite, pasakykite, kad jus irgi bijote, kursai busimiems teveliams labai padeda vyrams suvokti, ant kiek ju vaidmuo yra svarbus..nepalikit ju uz borto, paskui jie bus tik dekingi uz tai..
o i klyna jiems tikrai ner ko lysti
manau, kad vyrai kurie taip sako..yra arba nesveiki psichiskai arba nesubrende vaikai
kaip galima pasislykstet savo mylimu zmogumi..galu gale niekas nevercia lysti i klyna..tam yra daktaras..vyro pareiga palaikyti fiziskai ir moraliskai..
nu cia ziauriai..vargsas vyras..tiek kentejo, lauke..o per pati nuostabiausia momenta buvo isvarytas..manau, kad labai nuskriaudei savo vyra..juk jis irgi nusipelne ir turi teise pamatyti kaip gimsta jo kunas ir kraujas..
is kur zinai..jei nebandei..
mano vyras dalyvavo..nors ir bijojo(as juk irgi bijojau gimdyt)..bet prieme tai kaip pareiga..juk kartu pradejom tai kartu ir gimdom..jo pagalba nereali..moralinis palaikymas..masazai..per saremius veida drekino ranksluostuku..galu gale, vadino mane saunuole ir dar visaip graziai(o tai begalinis palaikymas)..atkartojo ka sake akusere, nes jos as negirdejau..esu jam begalo dekinga..jo pagalba neikainojama..o svarbiausia, kad jis dabar zino kiek kainuoja jo dukrytes atejimas..
po gimdymo pasake, kad jam buvo zveriskai sunku matyti kaip as kankinuosi ir kad niekada net neisivaizdavo kox tai stebuklas..o tos vyro asaros isvydus leliuka
ir dekingi buciniai.. gimdymas mus dar labiau suartino..gal todel rupintis vaikuciu, keisti pampersus ir naktimis nemiegoti jam yra niekis..nes jis tetis visomis prasmemis busimos mamytes, jei jusu vyrai dvejoja(o beveik visi dvejoja)..butinai paskatinkite, pasisnekekite, pasakykite, kad jus irgi bijote, kursai busimiems teveliams labai padeda vyrams suvokti, ant kiek ju vaidmuo yra svarbus..nepalikit ju uz borto, paskui jie bus tik dekingi uz tai..
o i klyna jiems tikrai ner ko lysti
o kodėl skatint? Kam įkalbinėt? Kaip jaučiatės jūs, kai jus verčia daryt tai, ko nenorit? Kai turit dalyvauti, būti ten, kur nenorit ir nesvarbu dlė kokių priežasčių. Kam žmogų versti? Kas nuo to pasikeičia? Niekas. Taip išeina, kad mūsų mamos ir močiutės, gimdžiusios tarybiniais laikais yra pasmerktos, ne sjų vyrai negalėjo dalyvauti. Joms su vyrais suartėt be šansų, o vyrai nieko nesupranta ir nežino. Vyras gali sėdėt už durų sunėręs ranka ir visom savo mintim būt kartu su žmona. Be to, jei moteriškė pati nenori to vyro šalia. Na, vat jai tarkim kažkoks psichologinis barjeras.. Tai ką, jai dar daugiau streso suteikt ir tą vyrą vis tiek šalia grūst?
Ne visi žmonės vienodi, ne visiem reikia to paties. Vieni esant tragedijai verkia krokodilo ašarom, o kiti stovi akmeniniais veidais.
Vyro vaidmens svarbumas yra ne dalyvavimas gimdyme, o vaikelio auginimas kartu su mama - sauskelnių keitimas, sūpavimas, bendravimas, vežimėlio stumdymas, žmonos pavadavimas. Štai čia jie neturi likti už borto, jie turi auginti savo vaikus. Jų neauginę jie praranda daug daugiau nei nematę gimdymo.
QUOTE(Isila @ 2008 09 24, 09:21)
o kodėl skatint? Kam įkalbinėt? Kaip jaučiatės jūs, kai jus verčia daryt tai, ko nenorit? Kai turit dalyvauti, būti ten, kur nenorit ir nesvarbu dlė kokių priežasčių. Kam žmogų versti? Kas nuo to pasikeičia? Niekas. Taip išeina, kad mūsų mamos ir močiutės, gimdžiusios tarybiniais laikais yra pasmerktos, ne sjų vyrai negalėjo dalyvauti. Joms su vyrais suartėt be šansų, o vyrai nieko nesupranta ir nežino. Vyras gali sėdėt už durų sunėręs ranka ir visom savo mintim būt kartu su žmona. Be to, jei moteriškė pati nenori to vyro šalia. Na, vat jai tarkim kažkoks psichologinis barjeras.. Tai ką, jai dar daugiau streso suteikt ir tą vyrą vis tiek šalia grūst?
Ne visi žmonės vienodi, ne visiem reikia to paties. Vieni esant tragedijai verkia krokodilo ašarom, o kiti stovi akmeniniais veidais.
Vyro vaidmens svarbumas yra ne dalyvavimas gimdyme, o vaikelio auginimas kartu su mama - sauskelnių keitimas, sūpavimas, bendravimas, vežimėlio stumdymas, žmonos pavadavimas. Štai čia jie neturi likti už borto, jie turi auginti savo vaikus. Jų neauginę jie praranda daug daugiau nei nematę gimdymo.
Ne visi žmonės vienodi, ne visiem reikia to paties. Vieni esant tragedijai verkia krokodilo ašarom, o kiti stovi akmeniniais veidais.
Vyro vaidmens svarbumas yra ne dalyvavimas gimdyme, o vaikelio auginimas kartu su mama - sauskelnių keitimas, sūpavimas, bendravimas, vežimėlio stumdymas, žmonos pavadavimas. Štai čia jie neturi likti už borto, jie turi auginti savo vaikus. Jų neauginę jie praranda daug daugiau nei nematę gimdymo.
Bet visgi idomus tas gyvenimas: o kas butu, jei moteris bijotu kraujo, nenoretu matyti (ka jau kalbeti apie pati patyrima) gimdymo ir isvis nekestu ligoniniu ? 
Tarkim, vyras labai nori vaiku, o moteris sako: NE VELNIO, BIJAU. Myletis galim, man patinka, bet vat gimdyti - ne uz ka. Kazkodel kirba man mintis, kad visuomene tokia moteri....smerktu. Net tos, kurios sakytu, kad tai jos apsisprendimas...irgi mintyse galvotu, kad tokiai moteriai...kazkas "ne taip", reiktu i psichologa kreiptis ar pan. Ir tik labai labai nedaug zmoniu is tiesu galvotu, kad ji elgiasi kaip nori, ir ja uztai visvien turime gerbti.......
Vyras buvo salia per dvi is keturiu operaciju. Psichologiskai buvo geriau, kai jis buvo, o ne kai nebuvo. Nors del pacio gimdymo mielu noru apsikeisciau su vyru vietomis siandien pat (net nupurto, kai prisimenu ir operacija, ir pooperacini perioda), taciau ne uz ka nenoreciau praleisti SAVO VAIKO pirmuju gyvenimo akimirku.
Tarkim, vyras labai nori vaiku, o moteris sako: NE VELNIO, BIJAU. Myletis galim, man patinka, bet vat gimdyti - ne uz ka. Kazkodel kirba man mintis, kad visuomene tokia moteri....smerktu. Net tos, kurios sakytu, kad tai jos apsisprendimas...irgi mintyse galvotu, kad tokiai moteriai...kazkas "ne taip", reiktu i psichologa kreiptis ar pan. Ir tik labai labai nedaug zmoniu is tiesu galvotu, kad ji elgiasi kaip nori, ir ja uztai visvien turime gerbti.......Vyras buvo salia per dvi is keturiu operaciju. Psichologiskai buvo geriau, kai jis buvo, o ne kai nebuvo. Nors del pacio gimdymo mielu noru apsikeisciau su vyru vietomis siandien pat (net nupurto, kai prisimenu ir operacija, ir pooperacini perioda), taciau ne uz ka nenoreciau praleisti SAVO VAIKO pirmuju gyvenimo akimirku.
na, bet juk ne visi žmonės vienodi. Jau iš esmės vyrai ir moterys skirtingi savo psichologija. Jau taip yra surėdyta, kad moterys gimdo vaikus, jom skirta toji dalia su visais priedais.
kol dar nebuvau 
, tai buvau pries vyro dalyvavima gimdyme, galvojau kad jam nereikia viso to matyti. 
bet su laiku pakeiciau savo nuomone, kai pamaciau kaip jis manim rupinasi, glosto pilvely.
dabar nei kiek nesigailiu kad mano brangiausiasis dalyvavo.. kai reikejo ir sesutes pakviesdavo, ir pajuokindavo net pilva padejo spausti, nes sunkiai sekesi gimdyti
, tai buvau pries vyro dalyvavima gimdyme, galvojau kad jam nereikia viso to matyti. bet su laiku pakeiciau savo nuomone, kai pamaciau kaip jis manim rupinasi, glosto pilvely.dabar nei kiek nesigailiu kad mano brangiausiasis dalyvavo.. kai reikejo ir sesutes pakviesdavo, ir pajuokindavo
net pilva padejo spausti, nes sunkiai sekesi gimdyti
QUOTE(Isila @ 2008 09 24, 08:21)
o kodėl skatint? Kam įkalbinėt? Kaip jaučiatės jūs, kai jus verčia daryt tai, ko nenorit? Kai turit dalyvauti, būti ten, kur nenorit ir nesvarbu dlė kokių priežasčių. Kam žmogų versti? Kas nuo to pasikeičia? Niekas. Taip išeina, kad mūsų mamos ir močiutės, gimdžiusios tarybiniais laikais yra pasmerktos, ne sjų vyrai negalėjo dalyvauti. Joms su vyrais suartėt be šansų, o vyrai nieko nesupranta ir nežino. Vyras gali sėdėt už durų sunėręs ranka ir visom savo mintim būt kartu su žmona. Be to, jei moteriškė pati nenori to vyro šalia. Na, vat jai tarkim kažkoks psichologinis barjeras.. Tai ką, jai dar daugiau streso suteikt ir tą vyrą vis tiek šalia grūst?
Ne visi žmonės vienodi, ne visiem reikia to paties. Vieni esant tragedijai verkia krokodilo ašarom, o kiti stovi akmeniniais veidais.
Vyro vaidmens svarbumas yra ne dalyvavimas gimdyme, o vaikelio auginimas kartu su mama - sauskelnių keitimas, sūpavimas, bendravimas, vežimėlio stumdymas, žmonos pavadavimas. Štai čia jie neturi likti už borto, jie turi auginti savo vaikus. Jų neauginę jie praranda daug daugiau nei nematę gimdymo.
Ne visi žmonės vienodi, ne visiem reikia to paties. Vieni esant tragedijai verkia krokodilo ašarom, o kiti stovi akmeniniais veidais.
Vyro vaidmens svarbumas yra ne dalyvavimas gimdyme, o vaikelio auginimas kartu su mama - sauskelnių keitimas, sūpavimas, bendravimas, vežimėlio stumdymas, žmonos pavadavimas. Štai čia jie neturi likti už borto, jie turi auginti savo vaikus. Jų neauginę jie praranda daug daugiau nei nematę gimdymo.
Kiekvienam savaip. Nu man asmeniskai nereikejo, kad mane juokintu, kad vandens padavinetu, kad klausinetu kvailu klausimu, as tiesiog norejau sutelkti demesi i gimdyma. As nesu tokia opi skausmui, kad biski kur nors suskaudus pulciau ieskoti paguodos ar paramos. Kai gimdziau akusere pasakojo, kad didzioji dauguma vyru nera jau tokie nepakeiciami pagalbininkai, o kaip tik labiau trugdo nei padeda. Nieko nesakau, jei vyrai patys nori dalyvaut, bet versti ir ikalbineti
, to tai jau tikrai nereikia.
QUOTE(Isila @ 2008 09 24, 08:21)
o kodėl skatint? Kam įkalbinėt? Kaip jaučiatės jūs, kai jus verčia daryt tai, ko nenorit? Kai turit dalyvauti, būti ten, kur nenorit ir nesvarbu dlė kokių priežasčių. Kam žmogų versti? Kas nuo to pasikeičia? Niekas. Taip išeina, kad mūsų mamos ir močiutės, gimdžiusios tarybiniais laikais yra pasmerktos, ne sjų vyrai negalėjo dalyvauti. Joms su vyrais suartėt be šansų, o vyrai nieko nesupranta ir nežino. Vyras gali sėdėt už durų sunėręs ranka ir visom savo mintim būt kartu su žmona. Be to, jei moteriškė pati nenori to vyro šalia. Na, vat jai tarkim kažkoks psichologinis barjeras.. Tai ką, jai dar daugiau streso suteikt ir tą vyrą vis tiek šalia grūst?
Ne visi žmonės vienodi, ne visiem reikia to paties. Vieni esant tragedijai verkia krokodilo ašarom, o kiti stovi akmeniniais veidais.
Vyro vaidmens svarbumas yra ne dalyvavimas gimdyme, o vaikelio auginimas kartu su mama - sauskelnių keitimas, sūpavimas, bendravimas, vežimėlio stumdymas, žmonos pavadavimas. Štai čia jie neturi likti už borto, jie turi auginti savo vaikus. Jų neauginę jie praranda daug daugiau nei nematę gimdymo.
Ne visi žmonės vienodi, ne visiem reikia to paties. Vieni esant tragedijai verkia krokodilo ašarom, o kiti stovi akmeniniais veidais.
Vyro vaidmens svarbumas yra ne dalyvavimas gimdyme, o vaikelio auginimas kartu su mama - sauskelnių keitimas, sūpavimas, bendravimas, vežimėlio stumdymas, žmonos pavadavimas. Štai čia jie neturi likti už borto, jie turi auginti savo vaikus. Jų neauginę jie praranda daug daugiau nei nematę gimdymo.
Maniškis dalyvavo ir skatinti nereikėjo, kad saugiau ir ramiau jautiesi tas irgi tiesa, bet kad gimdyti lengviau, tai tikrai ne
Čia jau išskirtinai mūsų darbas, o vyrai gali tik už rankos palaikyti (jei jūsų tuo metu toks veiksmas neerzins 
) Bet , kad to skausmo nepajus ir už jus neišgyvens , tai jau tikrai. Geriau tegul aktyviau dalyvauja auginime
as gimdziau su epiduru, tad vyrui nebuvo ka veikti . Tai liepiau jam garsiai zurnala skaityti, o as snuduriavau. Per pati stumima kazkas man susisviete ir liepiau jam iseiti, bet gydytoja taip lengvai jo nepaleido. Kai gime vaikelis, pasikviete mano vyra i palata ir liepe virkstele nukirpti.
. Tai liepiau jam garsiai zurnala skaityti, o as snuduriavau. Per pati stumima kazkas man susisviete ir liepiau jam iseiti, bet gydytoja taip lengvai jo nepaleido. Kai gime vaikelis, pasikviete mano vyra i palata ir liepe virkstele nukirpti.
