QUOTE(sena niekšė @ 2008 07 27, 16:06)
aš gal nenormali, bet aš nenorėjau.

esu prisiklausius baisių istorijų, kaip po gimdymo vaizdo vyrai paskui "nenori" savo moterų.

dvasiškai man užteko, kad jis koridoriuj laukė.
labai uzjauciu..kai vyras nenori, kas belieka sakyti..
manau, kad vyrai kurie taip sako..yra arba nesveiki psichiskai arba nesubrende vaikai
kaip galima pasislykstet savo mylimu zmogumi..galu gale niekas nevercia lysti i klyna..tam yra daktaras..vyro pareiga palaikyti fiziskai ir moraliskai..
QUOTE(drugelisxxx @ 2008 08 20, 15:36)
Maniškis buvo su manim iki pat gimdymo, labai džiaugiuosi, kad buvo šalia, nors mačiau, kad jam tikrai nebuvo lengva, dar dabar atsimenu, kai jis šalia manęs atsisėdęs sau po nosim burbėjo :"kažkokia nesąmonė, šitaip leisti kankintis žmonai, o aš dar apie antrą galvojau"

Bet kai prasidėjo stūmimas aš pati vyrą išvariau už durų, nors akušerė tik nusistebėjo, laukė, laukė, kentėjo kartu su manimi, o per patį finalą buvo išprašytas lauk

Bet man tai buvo geriau, galėjau geriau susitelkti ties pagrindiniu darbu

Kai tik užgimė sūnelis vyras jau buvo gimdykloj.
nu cia ziauriai..vargsas vyras..tiek kentejo, lauke..o per pati nuostabiausia momenta buvo isvarytas..manau, kad labai nuskriaudei savo vyra..juk jis irgi nusipelne ir turi teise pamatyti kaip gimsta jo kunas ir kraujas..
QUOTE(Ingulyte @ 2008 09 05, 02:38)
Nedalyvavo. Vyras nenorejo, o ir as pati neikalbinejau. Kazkaip man gimdyme jis butu buves nereikalingas.
is kur zinai..jei nebandei..
mano vyras dalyvavo..nors ir bijojo(as juk irgi bijojau gimdyt)..bet prieme tai kaip pareiga..juk kartu pradejom tai kartu ir gimdom..jo pagalba nereali..moralinis palaikymas..masazai..per saremius veida drekino ranksluostuku..galu gale, vadino mane saunuole ir dar visaip graziai(o tai begalinis palaikymas)..atkartojo ka sake akusere, nes jos as negirdejau..esu jam begalo dekinga..jo pagalba neikainojama..o svarbiausia, kad jis dabar zino kiek kainuoja jo dukrytes atejimas..
po gimdymo pasake, kad jam buvo zveriskai sunku matyti kaip as kankinuosi ir kad niekada net neisivaizdavo kox tai stebuklas..o tos vyro asaros isvydus leliuka

ir dekingi buciniai..

gimdymas mus dar labiau suartino..gal todel rupintis vaikuciu, keisti pampersus ir naktimis nemiegoti jam yra niekis..nes jis tetis visomis prasmemis
busimos mamytes, jei jusu vyrai dvejoja(o beveik visi dvejoja)..butinai paskatinkite, pasisnekekite, pasakykite, kad jus irgi bijote, kursai busimiems teveliams labai padeda vyrams suvokti, ant kiek ju vaidmuo yra svarbus..nepalikit ju uz borto, paskui jie bus tik dekingi uz tai..
o i klyna jiems tikrai ner ko lysti