ar gimdyme dalyvavo jusu vyrai?

dalyvavo,nes labai pats norejo

Taip, dalyvavo. Ir šį kart dalyvaus. Jam tai kaip ir pareiga. Turbūt nelabai ir klaustų aš to noriu ar ne

Mano vyras dalyvavo abu kartus, tačiau aš abu kartus jo neįkalbinėjau, tik paklausiau ar dalyvaus ir leidau jam pačiam spręsti visai neįtakodama jo sprendimo. Nebūčiau supykusi, jei nebūtų dalyvavęs. Kaip bebūtų, gimdymas tikrai nėra romantiškas pasivaikščiojimas ir estetikos ten labai nedaug . Pagaliau stovėti šalia, kai tavo artimas žmogus kenčia begalinius skausmus, taip pat nėra lengva, nes negali niekuo padėt (aš nekalbu apie vandens padavimą ar prakaito nušluostymą), o kai negali padėt tai irgi sunku. NEVERSKITE VYRŲ DALYVAUT, jei jie atsisako, reiškia jie turi tam priežasčių, kurių gal nenori jums įvardint, o tai tikrai nėra patižimas.
O pasakymas, kad "juk prisiekė, kad ir "skausme ir varge...", tai visiškas absurdas, negi, kai vyrui trauks dantį, jūs irgi stovėsit šalia ir laikysit už rankos , juk jis jaus skausmą...
Ir nors man tai neaktualu, tačiau mąstau, jei vyras dalyvavo gimdyme, kokie paskui santykiai tokioje šeimoje (o tokių tikrai yra), kurioje žmona vyrui nelabai gali pasirodyti su chalatu ir susivėlus, o turi būti visada švytinti ir "aukštumoje". Manau, kad tada vyras gali tikrai nebenorėti savo žmonos, pamatęs ją prakaituotą, kančios iškreiptu veidu, stumiant vaiką išraudusią iki pamėlimo ir neretai rėkiančią iš skausmo

Mano vyras dalyvavo, nes as jo prasiau. Manau, kai antra kart gimdysiu, tada ir leisiu jam pasirinkti, nes kaip jis gali spresti nori jis ar ne to nepabandes. Bent man sako, kad jis nesigaili. Baisaus jis nieko nepamate. Ji pastate prie mano galvugalio. Uztat dabar gali pats papasakoti apie savo vako atejima i si pasauli. Ir man daug ka papasakoja, nes kai gimdziau, tai pati daug ko neprisimenu ir nepastebejau. Man mano vyras tuo metu buvo pats artimiausias zmogus ir tik su juo as jauciausi gimdymo metu saugiai. Po gimdymo gydytoja pasake, kad vyras atrodo daug daugiau pavarges nei as.

O del tarybiniu laiku, tai tada viskas buvo kitaip. Anksciau vaika po gimdymo nepalikdavo mamai, o tik atnesdavoji pamaitinti. Laikai, visuomene ir nuostatos keiciasi. Taip, vaiko gimdymas yra neisvengima, bet kodel jo nepadarius maksimaliai malonaus. Blogi prisiminimai isgaravo, o pasididziavimas ir pasitikejimas vyru liko.

Apsispresti turi kiekviena pati, nes visu santykiai seimose yra skirtingi. Kiekviena pati turi pasirinkti sau artimiausia zmogu ir pasiimti ji i gimdyma.

čia tai geras maniškis nori dalyvaut ir netgi įamžint viską bet jau dabar su įspėjus, kad galiu ir pasiųst - tai sako nieko - ištversiu na pažiūrėsim

Neskubekite idealizuoti gimdymo proceso, jis nera toks idealistinis, koki ji matote per TV ir apie koki girdite meditacineje programoje. Visokiu kurjozu atsitinka gimdymo metu: alpsta vyrai, apsidirba gimdyves, vyrai isbega is palatos ir nebegrizta daugiau i seima tokie, kokie buvo pries tai, dar baisiau, palieka seimas, juos gaivina psichologai, reanimuoja kardiologai ir t.,t

as tai prisiziurejau gimdymo filmuku. Reikejo neziuret.. Man 19-ta savaite vis tiek i gyvenima ziuriu realiai. Per amzius gimdymus priminejo tik moteru kompanijoje, vyrai tai dare, extra atvejais. Musu salies tradicijos irgi toliau nuo to nepazenge iki 21 amziaus pradzios, kol prisiziurejome Holyvoodo muilo operu ir suskubome tapti vakarieciais. Dabar tapo "mada" vyro dalyvavimas gimdyme. Manau kad ne tik gimdyme, buna ir baisiau, kai kurie megsta dalyvauti moters tustinimuose ir t.t. bet tai jau iskrypimai auksciausios klases, siuo atveju gimdymas nera taip baisu . Kaip kam gimdymas, taskymasis kraujais, ir visa kita yra grazu. Ir kruvino vaikelio laikymas ant ranku ir jo buciavimas ir laiziavimas. Irgi grazu. O as pirmiausiai pklausau sveiko proto, paskui galvoju apie madas ir kita.
Stai kodel vyro man geriau neleisti i gimdyma... Aisku gerai, tegul pabuna tas mano vyras, kol saremiai, kol pradzia..Bet kai apsidirba tos moterys gimdant, nes klizma nepadejo..atsiprasant, bezda ten tame gimdyme. Brrr..
Suprantu, kai pats vyras verziasi ziureti.. ir tai turbut priversciau paaiskinti, kodel to nori.. nes nors ir jo cia vaikas, bet reikia skaitytis ir su mumis , moterimis, kurios turi savo isitikinimus ir estetinius jausmus.
Prisidziaugs vaiku visa gyvenima, pagaliau po visu susiuvimu, krauju ir kitu neaiskiu isskyru nuvalymu, vyras gali buti ileistas. Nesuprantu keistu moteru, kurios vercia arba praso vyru dalyvauti gimdyme. Kas tai per keistas ir nesuprantamas , sakyciau "sadistinis" noras? Kodel jos vercia i tai ziureti vyrus jeigu jie to kartais nenori, zinoma to niekada nepasako, nes gali sulaukti pigiu manipuliaciju tipo: Tu silpnas, o ka bijai? O ka cia ne tavo vaikas? O kodel musu abieju vaikas, o kentet as turiu viena? Vyras tokiais atvejais dazniausiai dar labiau nenori eiti, bet tarsi privalo, nes ju pareigos jausmas jiems liepia tai daryti.. - nesuprantu... Ziurint is salies tikrai atrodo zmogaus kankinimas. Tie vyrai alpsta, nervuojasi. Tegu jau maniskis uz duru palaukia . Visa gyvenima nemate kaip as sergu, visada zvali, linksma, pasitempusi, o cia kaip pleksne kokia istyzusi, apsisnargliavusi, apsykakaliojasi, (gi visko atsitinka ) nei viena cia tuo neprisipazino, bet pazistama akusere pasakojo, kad atsitinka daznai apie 50 proc. atveju. Maniskiui butu sokas mane tokia pamatyt. Jauciu po to galetu kamuoti ji baisus kosmarai su mano tokiu atvaizdu. O dar ne viena busima mama cia sako: tegul mane visokia mato . Brrr... Taip gali galvoti tik visiskai pasitikincios savimi.. ir dar nezinancios, kad vyrai myli stiprias, grazias moteris. Pamate, ir kas? o po kazkiek laiko vyras susirado kita, kuri sveika, stipri, grazi ir lygiai taip pat gali jam pagimdyti vaika, ir nekelia jam pasibjauretinu asociaciju.. Ir tada savimi pasitikinti taip vadinama "visokia pasirodziusi" savo vyrui, stebisi, kodel taip atsitiko...? Ogi todel, kad ja vyras kazkada mate apsidergusia ir issiterliojusia savo ekskrementuose, nes gydytojui tuo metu buvo ne iki to, apsibezdejusia ir t.t.... Gal pasamoneje stipriai uzsifiksavo ne tik malonus vaikelio atejimas i pasauli, bet ir jo apsikakojusios mylimosios fizionomija ta akimirka..

Mielos mamos, manancios kitaip, o tokiu cia zinoma 80 proc. is karto noriu perspeti, cia tik mano nuomone, ja galite neigti kaip tik norite, man nuo to nepabloges savijauta nei kiek. Galite netgi parodyti graziasias puses savo "vertimo" vyrus eiti i gimdyma, bet as to nepateisinau ir nepateisinsiu. Nores vyras pats, ateis ir pasakys: "Emilka as noriu dalyvauti musu vaiko gimdyme, mano argumentai tokie ir tokie", jeigu matysiu, kad argumentai svarus o zmogus pasiroses psichologiskai, prasom ,tik paklausiu, ar sirdimi nori, ar is pareigos..
Bet jeigu kaip shunelis kaulinsiu, mielasis, man baisu, iek su manimi i gimdyma, mane papjaus, uzmus, kitka... Tai yra psichologinis vyro santazas. Ir aisku po tokiu veiksmu peilis i tarpusavio santykius. Su linkejimais

Na emilka tu cia ir prirasei, net gi sakyciau labai grieztai. Tavo nuomone gerbiu, bet as manau - kodel prisidirba abu, o kentet turi tik moteris. Gimdyme mama kencia fiziskai, o teveliai, to patirt negaledami, tegu nors jaucia pareiga palaikyt budami salia ir viska matydami. Aisku, jei jis jau labai bijo ar nenori, geriau neverst, bet pvz pati vyrui pasakiau, kad ir as bijau, o kur jau detis, vistiek pagimdyt teks ir ne nuo musu noru tai priklausys. Paskutine minute maniskis truputi sudvejojo ar dalyvaut, nors visa laika sake, kad dalyvaus, todel as pasakiau, kad sprest jam, bet man jo paramos tikrai reiketu. Ir tikrai buvo lengviau atsiremt i mylinti ir mylima zmogu negu i siena. Galima sakyt gimdem kartu - as tiesiogiai, jis psichologiskai. O kaip kazkas sake, kad noretu tik per saremius vyra salia turet, atseit per "stumima" jis nereikalingas, tai tam irgi nepritariu, nes ir tada jis yra reikalingas: padeda atsipalaiduot per pertraukeles, prakaita nusluosto, kartu verkia is dziugsmo leliuka pirma karta pamates... Manau ta akimirka svarbi abiem tevam. Ir plius, kaip taip pat kazkas minejo, pati kai ko neatsimeni ar nematei, tada vyras gali papasakot ir papildyt visa gimdymo istorija.
Tokia mano nuomone

Kaip sakiau, nuomones gali buti skirtingos. Kaip minejai :Gimdyme mama kencia fiziskai, o teveliai, to patirt negaledami, tegu nors jaucia pareiga palaikyt budami salia ir viska matydami. Sutinku, kad tegu jaucia pareiga, bet butent "jaucia", o ne kai ta pareiga yra primetama,- nes nori ar to nenori, privalai kentet su manimi. Deja gyvenime vyru ir moteru pareigos jausmai ir supratimas ar buvimas gimdyme yra pareiga gali kiek skirtis. As savo vyrui pasakiau: Pasidalinsime pareigomis, as pagimdysiu, o tu buk geras pasirupink, kad po gimdymo man nereiketu lakstyti ir rupintis buitimi, tuo ka duoti pavalgyti vyrui ir kaip paciai issimaitinti. Tai pagrindine vyro pareiga, uztikrinti seimos gerove ir sauguma, o moters saugiai isnesioti ir pagimdyti vaika.
Bet tik vyro reikalas yra spresti, ar gymdyme jis dalyvaus ar ne, ir kas aplamai siame etape ieina i jo pareigas. Nes gimdymas Dievo skirtas mums, moterims , o medziokles instinktai vyrams, kad galetu sumedzoti serna vakarienei (cia as metaforiskai parasiau). Todel teisciau vyra tokiu atveju, jeigu grizus is ligonines su vaiku rasciau salta, nekurenta troba, tuscia saldytuva ir nezinia kur lakstanti vyra. Taip atsitiko kazkada mano mamai. Todel nenoreciau jos likimo. Ir mano reikalavimai vyrui nera tokie griezti, kad turetu ne tik uztikrinti auksciau isvardintus mano pageidavimus, bet dar ir "atitdirbti" gimdyme. Man uztektu zinot, kad jis yra salia uz duru, o musu laukia silti namuciai, kur mes visi laimingi sugrisime.

butent, maniskis irgi norejo dalyvaut, as atsisakiau, nu as irgi nenoreciau dalyvaut, pvz. vyro sirdies operacijoj, ir prie ko cia artumo lygis, kaip kazkuri sake
Akusere irgi pasakojo vyrui, kad kvaila mada su tuo vyru dalyvavymu, sake, dauguma tik uzsidepresuoja paskui... Bet jei moteriske isivaizduoja, kad nuo tie paglostinejimai, pavelplenimai meile didesne reiskia, tai i sveikata.

Jai gal ir i sveikata , ypac jeigu siaip gyvenime retokai glosto , tik kazkodel nera tyrimu ir gydytoju pasisakymu kaip tokie realistiniai isgyvenimai atsiliepia vyro sveikatai. Paemus gyvunelius, kodel kates slepiasi kur nors i spinta gimdyti? Atsakymas: Vengia viesumo. Musu instinktai gal nera tokie astrus kaip gyvuneliu, juos uzguozia samprotavimai ir Dievo dovana galvoti. Tai ir prisigalvojame mes moteriskes visokiu stebuklu, prisiziurime i iskrypusias uzsienio madas ir sededami savo paskendusioje komplesuose salyje jauciames vakarietiskai , nes megstame iskrypimus ir butinai norime neatsilikti nuo mados.
Tada yra nereali ir svarbiausia privaloma proga tai kompensuoti gimdymo metu.
Ir esi 100 proc. teisi, miela vovieriena, gimdymas yra bet kokiu atveju ingerencija i zmogaus organizma ir visai 100 proc. prilygsta bet kokiai kitai gydymo procedurai, sirdies operacija siuo atveju tinkamas palyginimas.

Aš tik už tai, kad vyrs dalyvautų gimdyme, jei jis pats to nori.
Tačiau... Prilyginti gimdymą širdies operacijai... arba kad per gimdymą bezdama ir šikama... Suprantu, kodėl taip galvojančios nenori, kad jų vyrai dalyvautų Aš gimdymą visiškai ne taip įsivaizduoju (ne tik įsivaizduoju, pati gimdžiau). Ne tas svarbiausia, kai artėja gražiausias gimimo momentas. tikrai vyras nestovi kojūgaly ir nežiūri, kas ten vyksta. Juk ir pačios nematote.
O jei jau lyginate gimdymą su operacija-tai jei po operacijos vyras prisisiusios arba dar blogiau padarys, tai ką, paliksit jį ir eisit už durų pastovėt, nes morališkai tai jį palaikot, bet juk šlykštu ir smirdi

As nepasisakiau nieko pries tokias mamas, kuriu vyras pats to nori. Todel manau, kad sis komentaras neturi nieeko bendro su mano pasisakymu . O prilyginti sirdies operacijai galima, nes intervencija i zmogaus organizma yra, taip pat yra atliekamos ivairios medicinines proceduros. Nepamirskime, kad netgi egzistoja tikimybe, kad zmogus ar tai butu mama, ar vaikas gali neisgyventi .Tai labai rimtas ir atsakingas momentas, ar noretumete, kad Jusu vyras isgyventu toki sukretima? As asmeniskai neziuriu gimdyma kaip i pramoga, aj, tai tegu vyras cia padalyvauja..
Sakote, jeigu vyras po operacijos pasisiuos.. Po operacijos taip, bet operacijos metu Jus prie jo nestovesite ir nematysite kaip viskas vyks.
Smagu, kad vyrai nestovi kojūgaly , tai butu visiskas moters pazeminimas. Bet tai, kad jis nieko nemato, nereiskia, kad nieko negirdi ir nejaucia. Ir tai nereiskia, kad mes tokiu budu geriname jo savijauta ir sveikata. Cia yra musu, moteru egoizmas, nes maza to, kad prarandame nemazai savo sveikatos gimdydamos, tai savanaudiskai to siekiame ir linkime savo vyrams. "Tegul kencia kartu", "tegul mato kaip kankinausi"... daznos mamu frazes.
Velgi, cia nekalbu apie vyrus savanorius, kurie patys verziasi i gimdymo palata, ir kuriu kai kurios moterys tikriausiai jau nesigedija, nes netgi gyvenime, negimdant, leidzia sau slapintis arba tustintis jo akivaizdoje, nes jis jau pazista visas jU slapciausias vieteles. O as manau kitaip, dvieju zmoniu santykiuose turi buti dalele paslapties, kol moteris bus nors truputi paslaptinga, tol bus idomi vyrams. Yra savanoriu Pirmyn! Linkiu jiems sveikatos ir istvermes! O mano vyriskis tegul mato is tikruju graziausias akimirkas, besisypsancia zmona su mieganciu (nupraustu nuo kraujo, Varskines mases ir vaikisku ismatu) kudikeliu.