
beabejo dalyvavo,i rnezinau ka buciau darius be jo

Kadangi gimdymas manes dar tik laukia, tai manau, kad neapsieisiu be vyro paramos ir pagalbos tokia svarbia gyvenime minute

dalyvavo .Aš jam siūlaiu nedalyvauti - juk neprivalu . jis net pyktelėjo " juk abu padarėm , tai abu ir gimdykikm " buvo malonu kai jis nuolatos buvo kartu , labai man padėjo .
Deja nedalyvavo...

mano vyras anksčiau irgi bijojo ir manau nenorėjo dalyvauti gimdyme, bet metams bėgant susitaikė su ta mintim, kad reikėtų, nes žinojo (ir iš manęs ir kitų), kad tai naudinga visai šeimai ir ypač, žinoma, gimdyvei. taigi gimdyme dalyvavo, nors niekada nespaudžiau jo ir nesakiau, kad jis privalo tai daryti. ir visai nieko baisaus jis ten nepatyrė (kur nenori ten nežiūri), ir dabar nesigaili ir kitus draugus ragina nebijoti, ir antrą kartą tikrai žinau eitų drąsiai ir džiugiai. pagalbos realiai ten neprireikė, bet man jo buvimas šalia labai labai labai padėjo, tiesiog buvimas šalia, tiesiog galimybė persimesti žvilgsniais..


QUOTE(čiaudanti bitė @ 2008 06 25, 13:57)
As norejau, kad vyras pamatytu tas pacias pirmas akimirkas kai uzgimsta vaikelis, norejau, kad ir su manimi butu, palaikytu mane dvasiskai. Ir jis buvo 

aš gal nenormali, bet aš nenorėjau.


dvasiškai man užteko, kad jis koridoriuj laukė.

Na, iki gimdymo man dar nemazai laiko, bet gimdymo be savo vyro neisivaizduoju....
Keistai man skamba, kad vyrai po gimdymo vaizdu savo moteru nenori...kaz kas cia ne taip...
na, nebent bijo pasijausti silpnuciai...Manau, kad siuo klausimu kiekviena turim savo nuomone...


Maniskis taip pat dalyvavo,nors nestumo viduryje buvo suabejojes
.Iki gimdymo galvojau ir as ji varyti laukti i koridoriu kai jau reiks stumt,bet isbuvo iki galo.O akusere dar ji pasauke paziuret kai jau buvo islindus galvute arciau



QUOTE(Loxxy @ 2008 06 20, 14:30)
Na man iki gimdymo dar tolokai, bet manau tarsiuosi su vyru, kad per sarėmius būtų drauge, o jau prasidėjus pačiam gimdymui paliktų mane vieną su daktarais...
Mes irgi tarėmės, kad iki pačio gimdymo vyras bus kartu, o vėliau jau išeis. Realybė buvo kitokia


QUOTE(Loxxy @ 2008 06 20, 12:30)
Na man iki gimdymo dar tolokai, bet manau tarsiuosi su vyru, kad per sarėmius būtų drauge, o jau prasidėjus pačiam gimdymui paliktų mane vieną su daktarais, tuo metu jau jis vistiek niekuo negalės padėti. Man tos istorijos, kai daktarai vyrams parodo kaip gražiai jų žmonelę po plyšimo susiuvo, tai nelabai. Jei būčiau vyras, tokioj situacijos paprašyčiau padaryti dar pora dyksnių kad siauriau būtu 

Va cia tai netiesa




Mano vyras tai dalyvavo ir pirmam, ir antram gimdyme ir tuo labai džiaugiasi, ir aš laiminga nes man pačiai daug maloniau buvo kai šalia buvo artimas žmogus, juk gydytojai tai svetimi žmonės ir daug jaukiau kai šalia artimieji, manau ir gydytojai elgiasi geriau kai šalia yra vyras.

QUOTE(yelloww @ 2008 06 19, 18:24)
noreciau suzinoti, ar jusu vyrai buvo su jumis ta laimingiausia diena, kai gime jusu vaikelis?
mano vyras turbut nebus su manimi, jam baisu
suprantu ji, bet butu lengviau manau jei butu salia... 



Nepik, bet o daryt Leliuka jam buvo nebaisu? O tau gimdyt nebaisu?

Nesuprantu as tokiu vyru

