Mano vyras kai buvau nėščia, sakė nedalyvaus, nes jam baisu
Ir kai nuėjom į pamokėlę, gyd paklausė, ar jis dalyvaus, sako ne
Na iki gimdymo sako būsių, bet per patį išeisiu
na aš jo ir neverčiau, sakau kaip nori, negi per prievartą reikalausi.
O kai atėjo ta DIDŽIOJI diena, ir nuvažiavom į ligoninę, tai jis net minties nebeturėjo niekur eiti
Buvo nuo iki, labai padėjo, mačiau jo jaudulį, rūpestį. Visą laiką prabuvo kartu, masažavo nugarą per sąrėmius, dėjo rankšluoščius ant galvos ir t.t. Ir mes tą akimirką buvom kartu, kartu pamatėm savo sūnų, kartu džiaugėmės, vyras net ašaroti pradėjo, kai sūnus gimė
Tad kartais tie vyra nežino kas jų laukia ir bijo patys nežinodami ko. O ypač jei tai pirmas kartas.tačiau kai ateina tas momentas, tai jie visai kitaip galvoja ir jaučia. dabar kai paklausiu, ar buvo baisu, ar atrodžiau negraži ir t.t. Sako o kodėl turėjo taip atrodyt? nemanau, kad tą akimirka jiems svarbu, kaip mes atrodom ir pan, juk visai kiti dalykai būna galvoje
mano nuomone, vyro dalyvavimas labai padeda, nesijauti vieniša, kai žinai, kad šalia artimas žmogus:wub:
url=http://www.supermama.lt/liniuote/vaikas/]
[/url]
