Po tečio mirties juodai rengiausi tik per laidotuves. Kažkada kunigas Saulaitis pasakė, kad juoda reiškia mirtį, o balta - prisikėlimą. Kaip tikinti negaliu leisti sau (ir pasauliui) manyti kad mirtis yra paskutinis taškas.
Aišku skausmas ilgai lieka, nepaisant to ką rengiesi. Tikriausiai per tėčio metines juodai vėliai apsirengsiu, bet daugiau iš pagarbos savo giminėms.
Per tėčio laidotuves atėjo jo krikštasūnis su žmona: apsitempusi nuo galvos iki kojų, auksinės/platininės spalvos satino drabužiais. Ir dar manęs grubiai klausinėjo visko... Taip pikta buvo, taip norėjosi jai vožti iš visų jėgų. Aišku galiausiai baigėsi tuo, kad ją mandagiai ignoravau.
Manau nebūtina juodai rengtis reikia, o santūriai.
manau po netekties reiktu renktis tamsiau ir neisaukianciai 
QUOTE(Kristulka25 @ 2008 01 27, 14:48)
manau kad tikrai reikia,pries 5 metus mire mano brolis tai as gal puse metu vaiksciojau apsirengusi juodai
tevelis mire si gruodi bet as kazkaip net nepagalvodama rengiuosi juodai...ryskios spalvos mane net erzina...skaityciau zmogus turi pats nuspresti kas jam geriau...kiekvienas kitaip pernesa ir artimo mirti...as net i kapines vaziuoju vos ne kiekviena diena nes jauciu kad man to reikia ir zvakute uzdegu...ten pabuvusi as labai atsigaunu ten taip gera man buna net keista nes as nei kapiniu nei laidotuviu nemegstu ...
QUOTE(daliukas11111 @ 2008 02 05, 20:24)
tevelis mire si gruodi bet as kazkaip net nepagalvodama rengiuosi juodai...ryskios spalvos mane net erzina...skaityciau zmogus turi pats nuspresti kas jam geriau...kiekvienas kitaip pernesa ir artimo mirti...as net i kapines vaziuoju vos ne kiekviena diena nes jauciu kad man to reikia ir zvakute uzdegu...ten pabuvusi as labai atsigaunu ten taip gera man buna net keista nes as nei kapiniu nei laidotuviu nemegstu ...
Sutinku su tavimi 100 procentų. Mano tėvelis taip pat mirė gruodžio mėnesį, per pačias Kalėdas. Dar ir nuo tos pačios ligos (skaičiau kitoje temoje tavo pasisdakymus, todėl žinau). Aš labai sunkiai pergyvenu jo mirtį, dar liga jį sugraužė siaubingai greit- per 3 mėnesius. Negaliu patikėt, kad taip būna...
Man rengtis santūriai ir tamsesniais rūbais šiuo metu yra vidinis poreikis, o ne todėl, kad taip kažkodėl reikia. Manau, kad tikrai neprivaloma , bet kiekvienas į situacijas reaguoja individualiai.
QUOTE(kandis @ 2008 02 07, 17:05)
Sutinku su tavimi 100 procentų. Mano tėvelis taip pat mirė gruodžio mėnesį, per pačias Kalėdas. Dar ir nuo tos pačios ligos (skaičiau kitoje temoje tavo pasisdakymus, todėl žinau). Aš labai sunkiai pergyvenu jo mirtį, dar liga jį sugraužė siaubingai greit- per 3 mėnesius. Negaliu patikėt, kad taip būna...
Man rengtis santūriai ir tamsesniais rūbais šiuo metu yra vidinis poreikis, o ne todėl, kad taip kažkodėl reikia. Manau, kad tikrai neprivaloma , bet kiekvienas į situacijas reaguoja individualiai.
Man rengtis santūriai ir tamsesniais rūbais šiuo metu yra vidinis poreikis, o ne todėl, kad taip kažkodėl reikia. Manau, kad tikrai neprivaloma , bet kiekvienas į situacijas reaguoja individualiai.
Mano tėtį vėžys sugraužė per savaitę, diagnozę sužinojom sausio 8, o mirė sausio 16. Nuo to laiko rengiuosi tik juodai - kitokių rūbų net nenoriu.
Visiškai sutinku kad taip rengtis yra tikrai vidinis poreikis, o ne todėl kad taip reikia... Kai mirė senelis iš pradžių bet neilgai (gal savaitę) vaikščiojau tamsiau apsirengus, paskui kažkaip rengdavausi pagal nuotaiką, o dabar tai net nežinau kada nuotaika bus tokia kad galėčiau išsitraukti šviesesnius rūbus...
Man būna, kad kartais visą savaitę į darbą pravaikštau juodai vilkėdama, būna, kad šviesiau apsirengiu... Bet jaučiu, kad kai vilkiu šviesesnį rūbą - man tas skausmas ne toks smaugiantis.....
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 02 10, 15:18)
Man būna, kad kartais visą savaitę į darbą pravaikštau juodai vilkėdama, būna, kad šviesiau apsirengiu... Bet jaučiu, kad kai vilkiu šviesesnį rūbą - man tas skausmas ne toks smaugiantis.....
keista, bet kai laukiausi savo pirmagimio, norėjau nešioti tik šviesius, baltus drabužius, kai palaidojom jį nebegaliu net apsirengti ką nors tamsaus, labai slegia mane...
beje, kiek žinau senovės lietuviams balta spalva reiškė lūdesį...
sveikutes...taip yra baisu kai staigei zmogus mirsta bet labai sunku yra susitaikyti su zmogaus liga ...mes tris metus tikejom gyvenom su viltimi bet ta viltis vis seko...dabar vis kaltinam save gal reikejo taip daryti o gal taip kad butu uzkirstas kelias tolesnei ligai bet deja...ai susigraudinau neina net rasyti...pirmasyk gyvenime mire artimas zmogus...ir toks brangus...
QUOTE(daliukas11111 @ 2008 02 12, 13:43)
sveikutes...taip yra baisu kai staigei zmogus mirsta bet labai sunku yra susitaikyti su zmogaus liga ...mes tris metus tikejom gyvenom su viltimi bet ta viltis vis seko...dabar vis kaltinam save gal reikejo taip daryti o gal taip kad butu uzkirstas kelias tolesnei ligai bet deja...ai susigraudinau neina net rasyti...pirmasyk gyvenime mire artimas zmogus...ir toks brangus...
sunku susitaikit su liga,zinot kad jaunelis turi sotos sindoma, bet rasti namuose viresneli zuvusi kuris niekad nesirgo
NEVELTUI SAKOMA sava nelaime skaudziausai.Gedulo rubai- per laidotuves apsirengiau baltai,juoda palta del anytos su kuriuo buvau visada. Anyta nupirko man juodus rubus,ACIU moteriai apgynusiai nuo jos UZ VAIKUS GEDULO NERA, NERA NEI KETVIRTINU,NEI METINIU. UZ ANGELUS MELSTIS NEREIKIA. jai yra poreikis galima.
Po laidotuviu noriu renktis joudai,net plaukus nudaziau. Spintoj juodu rubu neikad nebuvo ju nemegau+pirmos laidotuves artimo zmogaus
skaudžiausia mums mūsų gyvenime artimo netektis, bet
manau, kad tai kiekvieno pasirinkimo reikalas, bet mano nuomonė:
juodi rūbai tikrai širdgėlai nebūtini, svarbu kaip yra tavo viduje, širdyje ir sąžinėje. pvz., mirus mano mamai, aš nenešiojau juodų rūbų specialiai kaip gedulo atributo.
bet manau, kad laidotuvėms, pirmoms metinėms būtini.
tai tiek
