Indija

5* viešbutyje 1 dol. arbatpinigių - pats tas, prastesniuose mes duodavom mažiau, į kelionės pabaigą, kai jau gerai į viską "įsikirtom", skriagos pasidarėm Tiesa, nusiteik, kad tas viešbutis gali būti šiek tiek kitoks, nei mes įsivaizduojam 5* Bet kuriuo atveju jis bus geresnis už kitus. Nors mes gyvenome viename 3* Best Western tinklo viešbutuke, tai jis palyginus su tuo, kuris buvo 5*, laisvai galėtų gauti 6 arba 7
Viskio tai vežkis būtinai, nepakenks
O derėtis tai tiesiog būtina!!! 50 proc. nuo kainos labai normalu. Jei tikrai negalės neparduos, o jei labai norėsi to daikto, šiek tiek kilstelėsi kainą ir sutarsit Kelionės pabaigoje jau derėdavomės dėl paties derėjimosi, tiesiog būdavo įdomu, kiek tą kainą galima numušt. Suderi, o paskui neperki, nes jau ir taip pirkome papildomą krepšį daiktams, o svorį viršijom gal 16 kg:oh Mano vyras jau buvo pradėjęs laikyti mane už pavadžio, o mano tikslas tapo: įlėkt į parduotuvę, išsirinkt, gerai nuderėt, susimokėt ir grįžti su pirkiniu, kol dar vyras nepamatė, kad aš dingau Turiu pasakyti, kad visai neblogai man sekėsi , bet vis tiek dar daug ko nenusipirkau
Apie pirkinius. Rekomenduočiau prieš kelionę užsukti į indiškų prekių parduotuvę, gal yra Islandijoje kas nors panašaus kaip pas mus "Mažoji Indija" parduotuvytės Pamatytum jų kainas, po to Indijoje viskas atrodo šimtus kartus pigiau Pavyzdys: pirkau tokias žalvarines apyrankes su perlamutro aplikacijom. Už 7 vnt. mokejau 1 dol. "Mažojoje Indijoje" 1-a kainuoja 15 Lt Galvojau lauktuvėm, bet pasilikau sau
Mes visiems lauktuvėms vežėm marmurinius ažūrinius drambliukus. Jų daugiausia berods Džaipūre, parsivežėm gal 15, liko vienas Dabar gailiuosi, kad nepaėmiau daugiau, nes kainavo, gal po porą dol. Tiesa, jie sveria nemažai. Kai juos pamatysi, iš karto suprasi, kad ten tie Jų yra nuo kelių cm iki futbolo kamuolio dydžio.
Taip pat dar parsivežiau žalio marmuro dramblį, kuris sveria gal kokius 3 kg, žalvarinę laimės ir pinigų deivės Laksmi statulėlę, daugybę pagalvėlių užvalkalų (su blizgučiais ir be), be abejo daug smilkalų (jie kažkokie kitokie nei pas mus), kašmyrinių šalikų, skraisčių, skarelių, porą palaidinių, dramblių dievo Ganešo statulėlę (taip pat marmurinė, nors labai gražūs yra ir iš sandalmedžio išdrožti) sidabrinių grandinėlių (sveriamų), masyvų sidabro pakabuką, žiedą ir dar biesai žino ko. Lagaminų svorį viršijom be problemų . Beje apie sandalmedį. Jis yra nerealiai brangus ir jei kokia nors statulėlė juo kvepia, dar nereiškia, kad ten tikrai sandalmedis, gali būti paprastas medis įtrintas aliejumi. O atrodo vienodai. Tai koks skirtumas, jei žinai, jei vis tiek gali apgauti, visaip gražu.
O maistas tai pamatysi... Pradžioje buvo labai aštru, po to aštru, o galiausiai tapo normalu. Visai be riebalu, nors valgėme kaip sakoma iki bakenbardų, numetėme svorio. Ech, rašau, ir galvoju, kad vis tik reiks man normalų atsiminimų straipsnį parašyti, tokie tie atsiminimai brangūs
Gal pražiurėjau, bet kokiame mieste vyks konferencija

Kristulev, matau, kad esame likimo draugės Apie viską papasakosiu kitoje temoje apie blogas kelionių agetūras (tikiuosi tokia yra), nors jei rašysiu plačiau, viską ir taip paminėsiu.

O kaip reikalai su perlais? Haiderabadas-perlu miestas, bet ar imanoma nusipirkti perlu Delhi, Agroje ar kitur? Kaip atroodo kasmyriniai salikai? Jie silti?

Gangas, tai cia paciam Delhyje prie jo buvot nuvyke, ar ne?

Fiona, konferencija vyks Agroje. Gyvensime va sitame viesbutyje.
O gal zinote ka nors apie Radzastana. Yra pasiulymas vaziuoti ekskursija kuri skamba taip:
Desserts and Palaces: Rajasthan and Delhi, from the desserts
palaces and rich culture of Rajasthan to the globalized capital of India. Gal buvote ten?

Viskio reikes tikrai pasiimti maza butelaiti.

Brangakmenių yra visur visokių rūšių. Ir perlų yra visuose miestuose.

Aš tai parsivežiau galybę sidabrinių papuošalų, dramblių visokiausių. Didelių nesiryžau tempti (keliavau be vyro). Vieną drambliuką aš pirkau iš sandalmedžio kainavo apie 20 dol. Bet čia tikroj parduotuvėj, kitur mūsų gidas iš karto pasakydavo, kad čia tik pakvepinti. Drambliukų visi pirkome maišais, ir dovanoms, ir sau.

Frėja rašė:


Na aš tai ir daugiau nei 50 proc. nuderėdavau. Jie pasižiūri į žmogų ir nusprendžia kokią kainą pasakyti. Jie sutikdavo su mano kaina kai sakydavau nebepirksiu ir apsisukdavau eiti. Visada padeda. Tarp kitko, indai niekada neisizeidzia. Jie labai nori bendrauti, o jei nesideresi jie gali ir nebeparduoti . Vienai mūsų moteriškei taip buso, po to visada derėdavosi. Nors tas nuleidimas (didžiulis) pagrinde gatvėse, parduotuvėse mažiau, bet pakanka.
Tiesa, parsivežiau indiškos arbatos. Labai skani ir nebrangi . Tik ne visur jos yra. Taip pat žiedlapiai (kuriuos prekiauja Praxis 100g už 15 Lt) kainavo pusė kg 12 Lt
Šalikai šilti ir gražūs, skarutės tikro šilko irgi pasaka.
Ai ką čia, nuvažiuosi pamatysi. Ir būtinai papasakok įspūdžius

Sumąsčiau papasakoti ir kelionės į Indiją sunkumus. Visa kas buvo ten, bent jau man, buvo pasaka , bet vat kelionė iki mano svajonių šalies...

Taigi, į Indiją skrydis buvo iš Maskvos 7 val ryto vasario 17 d. Iki Maskvos reikia važiuoti autobusu apie 20 val. Iš Klaipėdos sutarėme išvažiuoti 6 val. ryto vasario 16 d. Buvo labai šalta (gal 15 laipsnių šalčio). Visi susiinkome, tačiau nuleido autobusui padangą. Pataisė iki 8 val. Tačiau autobusas vis tiek nevažiavo, nes ... užšalo kažkokie stabdžių vamzdeliai. Vėl remontas. Galų gale firma (Krantas travel) atsiuntė kitą autobusą kelionei iki Vilniaus. Apie pietus buvome sostinėje (o turėjome būti 10 val). Pakeitė autobusą. Vos išvažiavome iš Vilniaus pradėjo viduje SNIGTI . Pasirodo sugedo autobuso šildymas. Šį kartą niekas autobuso nebepakeitė. Taip iki Maskvos ir šalome. Atvykę sužinojome, kad Maskvoje 28 laipsniai šalčio. Čia autobuso vairuotojas atsidarė šoninį langą, nes priekiniai langai šalo, o mums nuo šalčio nutirpo visos galūnės. Jau nei pasiimti iš Lietuvos svaigieji gėrimai nebepadėjo
Na bet atvykome į oro uostą. Iki lėktuvo buvo likusi valanda. Praėjome postus tik su keletu incidentų (tiesa, mūsų ekskursijos vadovė, nulėkė pirma, o mes po gigantišką oro uostą klaidžiojome vieni).
Skrydis buvo su Turkmėnijos oro linijomis. tarpinė stotelė iki Delio - Ašhabadas. Čia laukti sekančio lėktuvo turėjome 9 valandas. Galėjome apšilti, nes nuo Kelionės į Maskvą dar nebuvo atšilę.
Į miestą išeiti reikėjo vizos, kuri kainuoja 500 Lt, be to, miestas toli. Todėl likome oro uoste. Kuris yra dvi laukiamosios salės, dvi parduotuvės DUTY FREE (uždarytos, nes buvo vakaras) ir baras. Bare viskas doleriais, mažiausia kaina - 1 doleris. Va per tas 9 valandas tikrai visi sušilo. Buvo ir tokių, kurie neprisimena kaip iki Delio atskrido.
Vėliau apie šį laukimą teko pasikalbėti su vienas rusais Goa kurorte. Jie buvo labai nustebę, kad mūsų turistinė agentūra taip suorganizavo kelionę. Nes tai vienintelė diena, kai tarp skrydžių toks ilgas laukimo laikas. Šitoje vietoje "UKRALITAI" tikrai reikia "paploti"
Po tiek vargų atskridome į Delį. Čia buvo ankstyvas rytas. Dabar tik didžiulis noras atsigulti ir pamiegoti. O čia ir vėl problemos... Neužtenka viešbutyje kambarių... Visą grupę išskaidė į tris viešbučius (kai kurie neturėjo net kur daigtų pasidėti, nes kambariai nebuvo sutvarkyti) ir iš karto išvežė į ekskursiją po miestą. Vadovė kaltino indusus, mes kaltinome ją.
Bet po to visos kelionės vyko palyginus sklandžiai. Mes turėjo labai gražų indusą gidą. Tuo ir džiaugėmės.

Kurorte pailsėjome, vėl grįžome į Delį. Kitą rytą turėjome išskristi į Maskvą per Ašchabadą Ir ką gi mes randme grįžę į Delį? Ogi nėra viešbučiuose kambariai rezervuoti. Indusai žmonės ramūs, neisnervina, žiūri į mus gražiomis rudomis akytėmis ir šypsosi. Ekskursijos vadovė išlipo anksčiau, o mes vėl palikti likimo valiai. Vienas iš mūsų kai pamanė ją, tai vos muštis nepradėjo
Bet galų gale visi radome kur išmiegoti, o kelionė namo buvo jau be jokių blogų incidentų.
Štai kokia buvo mūsų kelionė į ir iš Indijos, mano svajonių šalies. Dabar kai pasikalbame apie kelionę su kitais vykusiais, tik juokiamės iš tų visų vargų. Nes šalies vaizdas daugiau įsikerta į atmintį

Na, Kristulev, matau, kad jums dar sunkiau buvo nei mums. Mes tai spjaudėmės nuo kelionės per Baltarusiją ir Ukrainą, nes vykome iš Kijevo. Bet kaip matau dar mums labai pasisekė . Dabar jau pradedu suprasti, kad "Ukralita" turi savo nepakartojamą braižą, įdomu, nors viena grupė iš Indijos grižo patenkinta Mes tai važiavom kaip ir visai be vadovo iš Lietuvos, neskaitant kartu vykusio "Ukralitos" vadovo, kuris, kaip pats sakė, Indijoje buvo labai seniai Gerai, kad kompanija buvo "nepėsčia" ir labai organizuota
O gidas tai turbūt buvo tas pats , vardo tiksliai nebeprisimenu , gal Deniš, gal Deliš Kažkas panašaus. Nerealiai šiltas, mielas ir gražus žmogus.

Freja, viešbutis tikrai turėtų būti geras
Kad pamatytume Gangą, mes važiavome ar ne 8 val. Važiavom į Indijos šiaurę. Dabar taip greitai neradau Indijos žemėlapio, bet gal pati pasižiūrėsi . Reikėtų klausti vietinės agentūros, kuri jums ten ir kitas ekskursijas siūlo, kaip ten su kelione iki Gango.
Radžastanas yra Indijos valstija. Kaip suprantu, jums parodytų visas įspūdingiausias Radžastano vietas, tai ir Jaipur, ir Agra. Bet valstija labai didelė, reikėtų konkrečiai pasidomėti, kur jus ten žada vežti, nes ilga kelionė per Indiją autobusu - tai ojojoj. Vidutinis greitis kažkur 30 km/val
Būtum Lietuvoje, paskolinčiau labai gerą knygą apie Indiją. Va tokià. Ją pirkau Indijoje perpus pigiau nei siūlo www.amazon.com. Tikrai labai informatyvi knyga.

Fiona, davei saunia ideja Rytoj eisiu i knygyna gerti kavos ir pasiimti ta knyga paskaitineti. Arba bibliotekoje reiks pasiimti. O gal net it nusipirkti, nes atsibosta internete skaityti.

Oh, isivaizduoju kiek nervu kainavo 'taip' suorganizuota kelione. Mes dabar kaip tik ieskomes pigiu bilietu i Indija. Greiciausiai skrisim per Amsterdama arba Londona. Bet kiek laiko uzima tas bilietu ieskojimas Ir vizai jau dokumentus reiks siusti, nes birzelio pabaigoje i Lietuva atostogoms griztu, tai paso ir man paciai reikes.
Kai grisiu, butinai papasakosiu savo ispudzius.

Kaip tau faina, kad gavai tokią knygą. Mano svajonė nusipirkti, o paprastuose knygynuose normalios knygos nėra.
O gidas tikrai buvo Denisas (kaip jisai liepė mus jį vadinti) Mes važinėjome dviem autobusais, kita grupė turėjo kitą gidą, jiems mūsiškis nepatiko. Ar pribūrė jums iš rankos?

Kai pirkau tą knygą, dar abejojau: reikia - nereikia Bet dabar labai džiaugiuosi, vis pavartau Freja, Islandijoje tai tikrai turėtum gauti tą knygą. Yra dar viena, sakė labai gera, iš Lonely Planet serijos, bet aš ją pavarčiau ir padėjau - labai jau daug prirašyta, mažai iliustruota, tokia sausa pasirodė

O kaip mūsų gidas kažkam galėjo nepatikti Nieko tie žmonės nesupranta Pribūrė iš rankos visiems kas tik prašė ir neprašė Kas mums truputį užkliuvo, kad apie savo tikėjimą, dievus ir apskritai religiją gali kalbėti nesustodamas, o mano vyras nuo jo neatstodavo su klausimais apie ekonomiką Atsakymus gaudavo nevisada

Sutinku, kad apie blogąsias puses nelabai norėjo pasakoti. Jis tikrai daugiau apie religiją pasakojo. Bet mus tai sužavėjo jo rusų kalba, kurią jis išmoko pats savarankiškai

Nu tai žiūriu vien dėl šmutkių gerai į Indiją važiuoti Ech norėčiau aš indiškų skarų, turbūt maišus iš ten temčiau

Ir dėl vaizdų, ir dėl šmutkių verta važiuoti. Visko daug ir įvairiai. Kai kurias moteriškes buvo apėmusi tikra pirkimo manija, tik turgus, jokių kitų vietų.

Prisiminiau rūką Indijoje. Jis panaudojamas, mašinų plovimui. Gražu žiūrėti kai apie kokia 7 val ryto visi vyrukai pluša aplink savo mašinytes, valinėja stiklus ir šonus. Tiesa ir atrodo, tokie dideli miestai, tiek žmonių, tiek dulkių, o mašinos visos švarios