zinau kad teisios jus, suvokiu kokios pasekmes gali buti...siaip uzeina akimirku kai nekenciu atrodo jo,as stengiuosi, darau, mokaus...o jis

....bet is kitos puses as nedirbu, kur iseit gyvent neturiu,be to jis zino kaip man pas tevus sunku buvo, pats istrauke mane is ten...neturiu kur detis dabar net...
net nezinau kaip paaiskint, buna praeina pyktis, va kol jis darbe sedziu ir ramiai mastau

...gal jei as ramiai kalbeciau su juo, vitaminu jam kokiu nupirkt, kad nervus stiprint ir iseitu kazkas...o dabar su gerianciu kalbet ir kelt isterijas tik blogiau gaunas...
nemazai mes kalbedavomes, todel suvokiu kaip jam skaudu, lyg ir pats suvokia, su draugais, giminem kalbedamas pripazista, kad per gerimus nesamoniu pridaro, kad nereiktu tu gerimu...jaucia kalte viduje, grauzia save, kad negali man kazko pasiulyti geriau (daiktu, namo, seimos)....dar seimoje problemos, tai ir neatlaiko jis...neturi valios pasakyti kitiems ne....o kadangi tas alkoholio padaras gyvena jo viduje, tai ir gerimu daugeja...mato kad as pykstu,verkiu, nervinuos, tada jis dar audringiau reaguoja...
kazkada beveik savaite nesnekejau, tik ko paklausdavo atsakydavau, nei vieno priekaisto, bet ir nieko apie mus...tai nesuprates kas buvo ilga laika negere, stengesi man padet, lepint...kalte matyt jaute, gal suprato, jog per toki elgesi galiu nustoto mylet ir lengva sirdimi iseit...bet deja, ilgai saltu nervu isbut negaliu, nemoku saves kontroliuot...jam atrodo, jei nervinuos, vadinas rupi jis man...o jei saltai reaguoju - vadinas, jausmai blesta...
yra kazkada pasakes "tiek visko man atleidai, vadinas, kiek ka bedaryciau, vistiek mylesi", taip pat daznai susipykus jam sakau kad iseisiu, pradzioj dar reaguodavo, dabar sako "nori- eik, durys atviros". Taip sako, nes zino, jog neiseisiu, nes neturiu kur...
Bene visos susidurusios su gerianciu zmogumi taip lengvai iseinate, nei jausmu nei nieko...nesinori bene padaryti visko, kad galbut padet zmogui, ir tik tada, jei viska isbandzius nesigaus - nutraukti santykius?
o del vaiku...kaip tik manau iseiciau jei likciau nescia...tada butu tikslas kovoti...nes buciau atsakinga ne uz save, o uz kita zmoguti...kuris nenusipelne kentet...pati turejau alkoholika teva, zinau, kad vaikui to nelinkeciau...o va,kol nera vaiku, atrodo myliu, gal verta bandyt kazkaip kesitis paciai ir ji keist, gydyt ji..pas burtininke kokia ar pan...