Mano žmogus geria, Artimas žmogus - alkoholikas2

Gal is salies lb lengva pasakyti , bet as tavo vietoje daugiau nekenteciau . kam tau tos asaros,pergyvenimai ir panasiai ....Esi jauna mergina tikrai susirasi sau kita , mano nuomone geriau isvis vienai buti negu buti su alkoholiku.
Sekmes tau

Sunku nešti, gaila pamesti....
Bet dabar pagalvok apie ateitį. Jei sukursit šeimą, susilauksit vaikų... niekada negalėsi būti rami ir jaustis saugiai. Sėdėsi su vaikais namie, o jis išeis su draugeliais, ištaškys pinigus, neduok Dieve kokią avariją girtas padarys, nelaimė kokia... jau nekalbu apie tai kad baudų prisirinks, teisių neteks, iš darbo išmes ... Aišku, gali viso to ir nebūti, bet gyvendama su geriančiu turi būt pasiruošus viskam. Taigi, kam tau, jaunai gyvenimą gadintis. Jei tiki, kad jis gali pasikeisti (nors tokie beveik nesikeičia) tai pakalbėk su juo taip, kaip niekad nekalbėjai, kad suprastų jog nejuokauji - tegul sprendžia, kas jam svarbiau. Nes dabar jam viskas kaip "prikolas" atrodo, tai nenustebk, kad laikui bėgant ims tavęs negerbt.

Bek nuo pijoko, kur akys mato..kito patarimo negali buti

zinau kad teisios jus, suvokiu kokios pasekmes gali buti...siaip uzeina akimirku kai nekenciu atrodo jo,as stengiuosi, darau, mokaus...o jis ....bet is kitos puses as nedirbu, kur iseit gyvent neturiu,be to jis zino kaip man pas tevus sunku buvo, pats istrauke mane is ten...neturiu kur detis dabar net...
net nezinau kaip paaiskint, buna praeina pyktis, va kol jis darbe sedziu ir ramiai mastau ...gal jei as ramiai kalbeciau su juo, vitaminu jam kokiu nupirkt, kad nervus stiprint ir iseitu kazkas...o dabar su gerianciu kalbet ir kelt isterijas tik blogiau gaunas...
nemazai mes kalbedavomes, todel suvokiu kaip jam skaudu, lyg ir pats suvokia, su draugais, giminem kalbedamas pripazista, kad per gerimus nesamoniu pridaro, kad nereiktu tu gerimu...jaucia kalte viduje, grauzia save, kad negali man kazko pasiulyti geriau (daiktu, namo, seimos)....dar seimoje problemos, tai ir neatlaiko jis...neturi valios pasakyti kitiems ne....o kadangi tas alkoholio padaras gyvena jo viduje, tai ir gerimu daugeja...mato kad as pykstu,verkiu, nervinuos, tada jis dar audringiau reaguoja...
kazkada beveik savaite nesnekejau, tik ko paklausdavo atsakydavau, nei vieno priekaisto, bet ir nieko apie mus...tai nesuprates kas buvo ilga laika negere, stengesi man padet, lepint...kalte matyt jaute, gal suprato, jog per toki elgesi galiu nustoto mylet ir lengva sirdimi iseit...bet deja, ilgai saltu nervu isbut negaliu, nemoku saves kontroliuot...jam atrodo, jei nervinuos, vadinas rupi jis man...o jei saltai reaguoju - vadinas, jausmai blesta...
yra kazkada pasakes "tiek visko man atleidai, vadinas, kiek ka bedaryciau, vistiek mylesi", taip pat daznai susipykus jam sakau kad iseisiu, pradzioj dar reaguodavo, dabar sako "nori- eik, durys atviros". Taip sako, nes zino, jog neiseisiu, nes neturiu kur...

Bene visos susidurusios su gerianciu zmogumi taip lengvai iseinate, nei jausmu nei nieko...nesinori bene padaryti visko, kad galbut padet zmogui, ir tik tada, jei viska isbandzius nesigaus - nutraukti santykius?

o del vaiku...kaip tik manau iseiciau jei likciau nescia...tada butu tikslas kovoti...nes buciau atsakinga ne uz save, o uz kita zmoguti...kuris nenusipelne kentet...pati turejau alkoholika teva, zinau, kad vaikui to nelinkeciau...o va,kol nera vaiku, atrodo myliu, gal verta bandyt kazkaip kesitis paciai ir ji keist, gydyt ji..pas burtininke kokia ar pan...

Jeigu jis pats nenorės,tai tu jam tikrai nepadėsi.Čia kaip su rūkymu.Žmogus turi pats apsispręsti ar jis nori gerti,ar gyventi.O jei tau patinka šalia jo kentėti tai kentėk,aš pavyzdžiui niekada nekentėčiau.Todėl,kad myliu save, o ir gyvenimas tik vienas,kam jį aukoti,jei matai kad nėra jokių rezultatų.Čia tik mano nuomonė,taip ji kategoriška,todėl,kad turėjau draugių kur su tokiais vargo,į kaulus gaudavo,pinigų neturėdavo,iš namų varydavo.O galiausiai,tai negalim visos būt vienodos,tada gyvenimas būtų neįdomus Bet kokiu atveju linkiu sėkmės

Jetau, tau dar tik 21 m. gal todėl ir kalbi grynus vėjus. Jei kažkas išrastų vitaminus nuo gėrimo, tai Nobelio premija garantuoja, bet deja, deja...
Nepadės nei tavo ramios kalbos, nei vitaminai, žmogus jaunas,o jau pila, džiaukis, kad tau 21 m., kad neturit vaikų, kad mokaisi, ir bėk nuo jo. Jau nereikia kalbėti nesamonių, kad 21 m. panelei nėra jokio vaikino, sakyčiau būtų 30 gal gal, bet ne tokiai jaunai. Pagaliau, geriau jau vienai, negu su geriančiu.
Bėk nuo jo, ir kuo greičiau ir kuo toliau.

Aš pabėgau, jau metai viena, neteko gailėtis nei trupučio, nesikeičia pijokai, tikrai...

neatspesi, as tave idealiai suprantu, pati per visa tai perbridau, ir tokius pat patarimus tik tegirdejau... palik, kam tau tai, bla bla bla.... visi sake kad jis jau nepasikeis ir t.t. Prireike net keleto metu vien tam kad jis pripazintu jog tapo alkoholiku. Anksciau budavo tik uzsimint tokia tema tai baisiausiai supyksta, bet galiausiai pats pripazino. Kai viena diena as ji dar "pesipurtanti" nuo absitencijos nutempiau pas narkologa. Duok dieve sitam zmogui simtas metu, jei ne jis- jau buciau issiskyrus arba gal jau gyvo mano zmogaus nebutu like. Puse metu dabar ne tik kaip etilo i burna neima, ir ne tik kad neima- jo poziuris ir supratiams i tam tikrus dalykus labai smarkei pasikeite, jis renkasi zmones su kuriais bendraut, kuriuos "prisileist", ne taip kaip anksciau. tapo vel zmogum tokiu, koki pazinojau pries tampant kazkokiu narkomanu. ir aplamai cia patart nera taip lengva, kadangi viskas priklauso nuo individualiu aplinkybiu, reik labai isigilint i aplinka ir visa kas susije. Mano vienintelis patarimas butu jei jis sutiktu- abiem nueiti butent pas psichologa-narkologa, ten zmones zinantys savo darba, bet jis turi pats to noreti.
Papildyta:
Ir dar noriu pasakyt, visi gudrus sakyt "beg nuo jo", bet ziuri i tai is savo tasko. tikrai buna tokiu aplinkybiu kurias sunku nupasakot bet yra labai sunku ar net beveik neimanoma taip staigiai pakeist visko, ta prasme imt ir pabegt/iseit. as tikrainezinau ar tau geriau butu be jo ar su juo, bet labai vertinu ta nora ir pastangas is visos dusios padeti TAM zmogui kuri kazkada pazinojais visiskai kitoki iki tampant "narkomanu".

O koks patarimas būtų jei jis nesutiktų? Koks?


O pas psichologą, narkologą ar dar pas velnias žino ką, eiti reikia JAM , o ne abiems. Tai yra jo problema, tik jo, o ne abiejų. Ir tą suvokti reikia. Nustoti reikia vaidinti auklę jau suaugusiam vyrui, nes tas vyras taip niekada ir nesuaugs. Kai jis geria, draugės kompanijos nereikia.

Nieko nekeičiant po keleto metų kita istorija-ką daryti-keli vaikai, vyras geria, smurtauja, nedirba, paskola, neturiu kur gyventi, neturiu darbo, negaliu skirtis ir t.t. Dabar dar tik juokas.

Mum liepe abiem ateit. Atrodo zmogus geria ir tai jo problema, bet juk itraukia visus seimos narius. Na cia kaip kas nori taip galvoja, kiekvienas turi savo filosofija, ir daug lengviau yra zmogu pasmerkti negu pasiryzti jam padeti.
Bet jei mano zmogus butu nesutikes ir neparodytu jokiu prosvaisciu kad yra nors menkiausias noras vel gryzt i normalu pasauli, as ji buciau vienokiom ar kitokiom aplinkybem visdelto palikus. Padet stengiaus is visu jegu tik todel kad jam uzeidavp protarpiai kai matydavau kad jis bando save itikint kad gali negert, kad jau nusibodo jam visatai, bet ta prikausomybe issivyste ant tiek didele kad parasciausiai nepajegdavo, jis jau sakydabo "as negaliu negert...". Nors kai pati pradzia to iklimpimo buvo tai sakydavo "noriu ir geriu, man patinka" ir trankosi su visokio bravoro atmatom. Tada jo pasualis pradejo labai keistis, normalus zmones i ji jau kitaip ziurejo, o prie jo lipte lipo visokie narkomanai-alkoholikai, ir tai ji trauke dar giliau i ta mesla.
Jei ziureciau is "savo balkono", ir jei man butu 21, netureciau jokiu vaiku ir pan. kogero iseiciau "laimes ieskot" iskoliojus ir prakeikus pijoka su kuriuo gyvenu tikedamasi rast princa gurksnojanti sultis o ne birzgala alu. bet mano atveju as labai laiminga kad isgyvenom alkoholizma namie, kad poziuris i tai labai smarkiai pasikeite, kad mano vaikas vyresnis labai didziuojasi savo tevu o tevas didziuojasi tuo kad turi tokius saunius vaikus. labai nenoreciau kad gyvenimas vel pakistu kokia padnoshke, del ko niekada nesi garantuotas deja, bet visiskai abiem atsisakiu alkoholio mum visai kitaip klostytis reikalai pradejo.

na reik baigt cia man rasyt, nes tuoj visa romana parasysiu

pasirodo ne visi yra tokie beviltiski...turbut tokios istorijos man ir reikejo, kad paskatintu mane ka daryt...kad nereikia dar nuleist ranku...
pati nesu princese ir princo tikrai neieskau, todel nemanau, kad palikt ir susirast kita gera iseitis...nes tokio kokio noriu nerasiu (nes maniskis jei negertu ir butu toks koks pazinau pirmus metus butent man buvo idealus), o visi kiti kiek pabendrauju - turi savu minusu, su kuo negaleciau taikstytis kaip ir su alkoholiu...

sunku nupasakot kaip kas yra, bet as jauciu, kad zmogui galima padet, kad viduje jis suvokia, be to, negaliu pasakyti kad degredaves jis...ir draugu yra normaliu, issilavinusiu (aisku yra ir visai baisiu, kurie buve klasiokai ar vaikystes draugai like tame kaime geria istisai ir neturi ateities tikslu, vos sutike manaji tempia gerti). Maniskis svajoja apie ateiti, tikisi man pabaigus mokslus isvykti i uzsieni (ten gera pasiulyma turi, gera alga, salygos), bet dabar nevazuoja, nes pavydi mane viena palikt...be to jis turejo karcios padeties su merginomis, todel yra atsargus, vos pajutes pavoju ar nestabiluma ginasi, tampa arsesnis...o dar draugai, bendradarbiai ir kt. nesubrendeliai su savo pastebejimasi, kad panos tokios anokios, ta ana daro...

kai zmogui sunku, jiskazkaip stengiasi raminti nervus...o kadangi yra (net nezinau kaip teisingai issireikst...) pakrikusiu nervu, stresuojantis, psichologines problemos, tai renkasi lengviausia buda - alkoholi...kiti renkasi narkotikus, lakstyma motociklais, boksa ir t.t...

tik alkoholis toks jau yra, jis problemu neisprendzia...iklimstama giliai...tik laiku problema nepastebima, nes siais laikais normalu su draugais bendraut jau vos ne nuo vaikystes su sidru ir alum...kiek progu aplink, kad nepastebi, jog jau ir be progos geriama...

tik kaip padet, nuo ko pradet, ka sneket, kaip save uvaldyt, kad be isteriju, ramiai elgtis.... nes neatleisciau sau, jei galbut buvo galimybe padet mylimam zmogui ir but laiminga, nei kaip bailei palikt ji ir kurt gyvenima naujai, bet taip ir nerast to, ko gyvenime noriu...

puiku, kad goshkei ir jos šeimai taip pasisekė. Bet jos situacija labiau išimtis nei taisyklė, nes tokių pasikeitimų vienetai... Ten jau ir vaikai bendri ir t.t., kai išsiskirt sunkiau ir jei ne dėl kaip vyro, tai kaip dėl vaikų tėvo norisi pasistengt. Tikra, kita situacija visai. Be to, pusė metų tai dar nėra labai daug (nenoriu prišnekėt tfu tfu tfu, bet net ir "pasveikę" nuo alkoholizmo dauguma visą gyvenimą vaikšto labai plonu ledu).
O neatspėsi, tu dar jaunutė... ok, lauksi kol tas vaikinas pats susipras, kad turi bėdą, o jei jis nesusipras? Jei tik klimps dar giliau, ar nebus gaila tų paaukotų metų? Matosi, kad labai labai nepasitiki savimi (aš ne princesė, jis mane iš tėvų namų ištraukė, aš išeit neišeisiu niekur...), jautiesi vos ne skolinga jam vien už tai, kad jis su tavim draugauja ir jis tą žino. Bet taip neturi būt. Tu nesi jam nei skolinga nei juo labiau atsakinga už jo išgėrinėjimus. Vietoj to, kad sėdi ir galvoji, kaip padėti jam, pagalvok, kaip padėti SAU. Kaip suprantu esi studentė. Gal pabandyk susirasti kokį darbelį, daugiau bendrauk su draugėm, dalyvauk studentiškoj veikloj - įgysi daugiau pasitikėjimo savimi ir ir gal vaikinas susimąstys... Nes tokiom sąlygom, kaip dabar jis tikrai nepasikeis. Mano nuomone, jam reikia sukrėtimo, supurtymo, o ne vitaminų ir ne kantriai laukiančios ir neturinčios kur eit draugės.
Suprantu tavo idealizmą ir tikėjimą, kad gali pakeit žmogų. Suprantu tavo prisirišimą prie to, kuris matyt kažkada labai laiku pasipainiojo tavo gyvenime. Bet išties gaila, kai tokia jauna panelė gyvena tokiom problemom... Taip neturi būt.