QUOTE(bim @ 2008 07 06, 22:50)
nebetikiu, nei venu zodziu, netikiu kad galima butlaiminga po tokios nelaimes, nors ir pagimdysiu dar vaikeli, vistiek to vieno truks... tai buvo mano daliale.... mano sirdute, be jos ar bet kokio mano vaiko nebebus gerai....nekada....
visada jos truks, tiek kiek busiu gyva ir sugebesiu blaivei mastyt....
visada jos truks, tiek kiek busiu gyva ir sugebesiu blaivei mastyt....
Taip bim to vienintelio visada trūks, kaip tu sakai tai mūsų pačių dalis, kurios niekada nepamiršim, visada prisiminsim, netgi ir po dešimt metų ar daugiau kiekvieną dieną apie juos galvosim. Bet ateina laikas kai pradedi vėl gyventi, šypsotis, juoktis, kad ir kaip skaudu bebūtų bet gyvenimas nesibaigia, o tęsiasi toliau. Gyveni toliau, nes taip reikia, nes šalia yra tie dėl kurių turi gyventi...
Papildyta:
QUOTE(bim @ 2008 07 07, 12:08)
labai stengios, bet kartais neiseina, vakar visiskai nevaldomi jausmai uzpole, maziuke savo aisku nuliudinau, taip svelnei prasie kad neverkciau....
siandien mano nemirai sueitu puse metuku, o ryt bus puse metu kaip jos nera, siandien tievo 5 metus kaip nera, tai gi penktadieni bus misios uz visus kas mus paliko ir uz musu seiminele, kad toliau mum sektusi....labai sunku, bet ka padarysi....
siandien mano nemirai sueitu puse metuku, o ryt bus puse metu kaip jos nera, siandien tievo 5 metus kaip nera, tai gi penktadieni bus misios uz visus kas mus paliko ir uz musu seiminele, kad toliau mum sektusi....labai sunku, bet ka padarysi....

Kokios sunkios dienos.....
