Abejingumas

Neskaiciau kitu GEMINI_STAR temu, bet is jos pateiktu minciu cia, persasi mintis, kad jos vyras norejo zmonos-trofejaus, ir ta trofeju be dideliu kovu gavo. O kai taip lengvai ir greitai gavo, kadangi pats buvo dar jaunas ir be patirties, pasimete ir nezinojo ir nezino, kaip elgtis. Manau, kad jis mato ir girdi savo draugu pastabas apie jo grazia ir patrauklia zmona. Jam jos kaip torfejo ant lentynos uztenka, bet prisiliesti prie jos praejo visas noras (gal uzkankino vidines baimes, nepilnavertiskumo komplexas ar pan.).
Seksas dar nera laimingos santuokos garantas. G-STAR pati ivardino teigiamas sutuoktinio puses, kurios ja sulaiko prie jo.
Kazin, ar meiluzis tas savybes turi? Gal ne, jei moteris vis tiek intuityviai lieka prie stabilaus vyro "be sekso".
Trofejinems sutuoktinems, kaip ir trofejiniams vyrams yra pavojus seimoje, kad ju santuokiniai i juos tik kaip i trofejus ir ziuri, nes rupintis ir puoseleti trofejo islaikyma yra be galo sunku. Daznas rezignuoja ir trofejinis vyras ar zmona "laimes" ieskosi kituose glebiuose ar kvaisaluose.

O tas vyro demesys (nebutinai materialus) buvo tik akibrokstai, kai jau santykiuose viskas "truko-plyso", ar vyras sistemingai motyvavo ir domejosi savo zmonos emociniu, psichologiniu gerbuviu? Gal butu galima prileisti minti, kad jusu draugas ne viska jums ant peties "issiverkdavo", bet tam tikrus dalykus nuo jusu nuslepdavo, pagrazinant, kaip jis rupestingai ir demesingai elgiasi seimoje?
Siais klausimais tik noriu pazvelgti is kt., zmonos perspektyvos.
Papildyta:

O jus savo zmonai galetumete padeti save perprasti. Juk tuoketes su intencija gyventi "ir varge ir dziaugsme".
Esate uz savo sutuoktine gerokai vyresnis, tad turintis didesne gyvenimo patirti, gal labiau islavinta izvalguma ir sensualuma savo zmonos atzvilgiu. Suprantama, daugelis dalyku priklauso, kokios intencijos paskatino jus susituokti su tokia jauna moterimi, jusu pacio charakteris, elgesys su moterimis. Neuztenka tik susituokti su patinkancia moterimi, kai aistra aptemdo prota, mat po to ateina "pagirios". Santuokoje reikia "dirbti", puoseleti santykius. Daznas vyras priima moters rupesti, grozi, jos demesi for granted be jokio atgarsio. Kazkada moteriai nusvyra rankos stengtis, kai mato, kad veltui stengiamasi, neivertinama. Gal jusu zmona atsipeikejo per anksti, supratus, kad is "tos gveros", t.y. jusu, nera ko per daug tiketis, nes jos lukesciu vis tiek neigyvendinsite, nes gal esate:
1) egocentriskas
2) gal nevala
3) ja kontroliuojantis
4) parodantis, kad ji yra nesubrendus
5)...

Manau, turi per daug laisvo laiko vien apie seksa galvoti. Net pati negali isivaizduoti savo gyvenimo kokybes: vyras isleidzia ir net neklausia, kur eisi. O tu - is vienos lovos i kita sokineji. Kazin, ar noretum, kad tavo vyras taip suoliuotu..... nuo taves pas kita geresne, kuriai nereikia jokiu isipareigojimu vykdyti. O tau jis yra isipareigojes.... Tik tu to nesuvoki ir negali suvokti.

Cia ne pasiteisinimas, kad nesijauti jo isduodanti, tu pati save isduodi.

Ir kas blogiausia - visa tai kartosis ne viena karta.

įdomi teorija

aš kartais jaučiuosi kaip figūrėlė iš paveiksliuko- trys gražūs žmonės (vyras mano tikrai patrauklus), baltos šypsenos, apsikabinimai, už nugaros gerbūvis..... o širdyje sustingęs ledas ir kiekvienas vakaras, kai važiuojam visi vakarieniauti į kokį restoraną gamtoje, vaikštom su vaiku, sakom vienas kitam komlimentus, balansuoja kažkur tarp tikrovės ir tobulai įvaldyto vaidmens.
Iš šono žmonės sako: "va, mūsų gražuoliai atvažiavo", "kokia graži šeima", mano draugės galvoja, kad pas mus net tualete pyragaičiais kvepia ir papūgėlės gieda... Kaip viena pasakė, kuriai neseniai prisipažinau apie krizę vaikui gimus: "o aš taip jums pavydėjau, galvojau kaip pas jus viskas puiku".



1. Žinai, jei man nereiktų sekso ir negeisčiau savo vyro, manau tikrai būčiau patenkinta, jei jis savo fizinius poreikius patenkintų kitur. Mes vienas kito nelaikom pririšę... jei kartu negerai, galima bandyti atskirai, o dabar tokia situacija, kad vis dar viliuosi, kad kažkas pasikeis, nors nesikeičia jau pora metų.

2. Jei jis nesijautė įsipareigojęs, kai gimus vaikui negrįždavo namo paromis, tai dabar juolab neturėtų jaustis įsipareigojęs kažkaip labiau.
Manau į įsipareigojimų sąvoką įeina ir seksas... Ar anksčiau nebuvo sakoma kažkaip apie "santuokinę pareigą"?

3. aš niekur nesiteisinu, nes nesijaučiu teisi. Ir neteisi nesijaučiu. Tiesiog gyvenu taip, kaip "gyvenasi".

4. o kodėl "blogiausia"?

Na pamoralizavot, atidavėt duoklę dorovingajai savo pusei, tai gal ir patarimą kokį parašysit?
Ką jūs darytumėte, kaip gyventumėt? Gal jums seksas nėra toks svarbus, gal jums įmanoma susilaikyme gyventi, bet deja tai ne man

Medinio nickas turetu buti 'auksinis". Viska jis cia paaiskino labai tiksliai. O nokui galiu pasakyti, kad zmona jo tikrai nemyli. Gal ir neturi to meiluzio dabar, bet su juo jau irgi nebesieja savo gyvenimo.

Taip,tai,manau,tikra tiesa.Sunku sau tai pripažinti,bet reikia.Aš pasirinkau lengviausią išeitį-paprasčiausiai nuleidžiu rankas,nebenoriu daugiau būti žmonos šešėlis,taikytis prie jos nuotaikų,irzlumo,abejingingumo... Ir aš žmogus.

QUOTE(nokas @ 2008 07 03, 19:23)

Taip,tai,manau,tikra tiesa.Sunku sau tai pripažinti,bet reikia.Aš pasirinkau lengviausią išeitį-paprasčiausiai nuleidžiu rankas,nebenoriu daugiau būti žmonos šešėlis,taikytis prie jos nuotaikų,irzlumo,abejingingumo... Ir aš žmogus.

<{POST_SNAPBACK}>

pagaliau supratai.

Patarti ne taip paprasta, juk mes visa istorija zinome tik is vienos puses - is jusu.

Sakot, vyras neturi pareigos jausmo, buvo isejes vaikeliui gimus, nepadejo ir t.t. Negaliu jo pateisinti, as, matyt, nebuciau priemusi atgal, nes ka gali zinoti, kur jis buvo, su kuo buvo, kodel vaiku nesirupino, juk vaikas tai abieju....

Bet jus priemete, vadinasi, atleidote jo poelgi. Nekritikuojate jo, neprimenate buvusios skriaudos , tik pati ismokote gyventi be jo. Juk sakete, kad jau taip neskauda, kai jis savo planus turi ir pats sau gali vykti, kur nori ir su kuo nori. Tarp jusu lyg ir nera santykiu. Yra tik jauciamas seimyninis bendradarbiavimas del vaiko, del statomo namo, del materialiniu vertybiu, kurias suteikia vyras. O gal jus uzdirbate daugiau nei jis? Gal jus labai savarankiska? Peremusi seimos materialine puse? Ar tik zaidziate visu tuo geru, ka vyras duoda (gerbuvi turiu galvoje, ne seksa) .
Manau, jusu problema galetu buti per didelis demesys savo kunui. Nesakau, kad kuno priziureti nereikia, bet jus galetumete neteikti tiek daug demesio vien seksui. Galetumete nueiti i sporto sale, oho!, nusipirkusi abonementa ir ten kasdiena pasportavusi tikriausiai apie seksa galvotumete maziau....? O glamoniu poreiki patenkintu masazas. Visa tai kainuoja, bet juk jus vyras myli ir tikrai skirs tam lesu.

Negerai, bet taip yra. Musu amziaus problema - per didelis kuno kultas. Pameginkite rasti tam atsvaros sporte, kitokioje sau malonioje veikloje.

Manau, kad jusu vyras tikrai jaucia, kad kita turite, del to sekso tarp jusu ir nera. Pameginkite padaryti pertrauka nuo meiluzio, manau, turetu ir vyras pasikeisti. Be to juk jusu vaikutis auga, jis viska mato. Tai nera normalu, kad mamyte nakti leidzia kazkur. Kol jis mazas nieko nesako, bet seimoje tvyrantis melas ir nesusipratimas atsilieps vaiko psichologinei raidai. Vaikas juk nesamoningai perima seimos modeli. Pameginkite atsakyti sau i klausima: Jus noretumete buti savo seimos vaiku? Ir jeigu atsakymas bus ne, mano pasiulymas jums: skirkites su vyru ir gyvenkite su tuo, kuri is tiesu mylite ir is kurio gaunate sekso. Vaikas neturi matyti veidmainystes, jis turi matyti tevu meile ir ja jausti.

Gal vel per daug doroves? Zinau, bet juk mes - moterys, mes viska iskenciame, juk ir jus tai irodete budama palikta ir viena augindama vaikuti. O jei nenorite kenteti, gyvenkite su tuo, kuris ir jus myli. (nemanau, kad jusu vyras, nesimyledamas su jumis, gali vis dar jus myleti. Cia kazkas ne taip. Matyt jis su jumis gyvena del kitu paskatu).
Papildyta:



Zinoma, tik tai reikia ne sau pripazinti, o su zmona pasikalbeti. Gal jusu zmona apie tai net nieko nezino, o jus jau ir sprendima priemete. O jis vis dar nezino, kad jus kankinates, forume ieskote uzuojautos ir patarimo, o gal pritarimo?

1.jau sakiau, kad mes "nesipykom" ir atleisti neturėjau už ką, kai žmogus jautė, tai ir elgėsi, pajautė, kad nori būti su šeima, tai ir grįžo. Tai buvo abipusis susitarimas pagyventi atskirai, kartu nusprendėme vėl būti kartu.
Kai žmogus turi teisę pasirinkti jam malonius užsiėmimus, laisvalaikį, aš tai vadinu tolerancija ir laisve.

2. yra tiesos dėl "bendradarbiavimo", bet mums jis abiems yra malonus ir nesukelia nepasitenkinim. Dėl materialių dalykų, tai vyro uždirbami pinigai skiriami namo statybai, o manieji - butui, pragyvenimui ir mano asmeniniams poreikiams. Taigi save išlaikau pati ir puikiai galėčiau verstis viena.

3. tai jei jau manote, kad per didelė dėmesį skiriu kūnui, turėtumete susivokti, kad sporto salę lankau reguliariai tik tai mane dar labiau sužadina aptempta apranga, seksualūs vyrukai, vaizdai veidrodžiuose....

4. meilužį susiradau po 1.7 metų be sekso (čia vaiko amžius, o jei dar pridėti nėštuminį celibatą....) Sakyčiau vyras priešingai šiek tiek atkuto, kai pajuto kažkokius mano elgesio pokyčius... Daugiau dėmesio, komplimentų, bendrų planų, staigmenų.

5. Jis mato gerai sutariančius tėvus, mamą, kartais išeinančią pas draugę ar į kiną ir tėvelį, žaidžiantį su juo slėpynių. Kai mama negrįžta namo, tai nemato niekas nes vyras komandiruotėje, o vaikas pas senelius.

6. na man irgi visada taip atrodė, bet kai sakau tiesiai vyrui, kad jei nemyli, tai skiriamės, tai jis deda galvą ir prisiekinėja amžiną meilę ir kad viskas susitvarkys.
bandau tikėti. o dėl kokių paskatų turėtų su manimi gyventi? jei jau buvo išėjęs, tai galėjo ir nebegrįžti - jokio spaudimo jam nebuvo, niekas iš mūsų tėvų apskritai apie tą situaciją nieko nežinojo ir nežino iki šiol.

Dažniausiai mes labai lengvai žarstom patarimus kitiems, bet, atsiradus patiems panašiai situacijai, elgiamės kitaip, dažniausiai net sau negalėdami paaiškinti - kodėl.
Iš tiesų mes negalim patarti , kaip pasielgti, ką pasakyti. Mes tik išsakom savo nuomonę. O kiekvienas elgiasi taip, kaip jam atrodo geriausia. Ir kiekvienas priima tokį sprendimą, kuris jam yra priimtiniausias. Manau, tiek nokas, tiek gemini_star elgiasi taip, kaip yra geriausia elgtis šio momentu. Kiekvienas priima savo sprendimą ir tikrai ne mums mokyti, kaip jiems gyventi ir kaip elgtis.
Matau, kad dauguma smerkia gemini_star, o aš skaitau ir stebiuosi šios moters atvira drąsa. Dažnai "mergaičių" pasisėdėjimuose girdžių merginų svaičiojimus apie tai, kaip būtų gera susirasti meilužį - atsieit, tam tikram laikui. Galbūt tos, kurios taip atvirai gemini smerkia, apie tai ir galvoja-tiesiog joms nesiseka to įgyvendinti......Ir dar-jei kažkas galvoja, kad pati elgiuosi taip, kaip gemini, labai klysta-turiu nuostabų vyrą ir apie išdavystę tikrai nėra kilę jokių minčių.
Sėkmės visoms ir gero savaitgalio.

tikrai ne. reikia tureti tiek drasos kad gyventi taip. Bet to ne kiekviena taip gali, todel ir smerkia.

Na ne tik drąsos. Tos, kurių šeimose yra viskas gerai, taip nenori gyventi ir joms taip nereikia. Tos, kurių šeimose yra didelių spragų, gal nedrįsta, kaip tu sakai, be dauguma vien tik iš keršto nori taip padaryti, bet, deja, neturi net to VIENKARTINIO, o apie meilužį, kuris lauktų išsižiojęs, tik pasvajoti gali. Deja, deja, bet tai yra tiesa. Tikrai kalbu ne apie tas, kurios taip nedaro, nes joms to ir nrereikia. Bet kalbu apie tas,kurios taip norėtų, bet , deja, to įvykdymui trūksta to VIENO VIENINTELIO....

temos visos neskaiciau, bet sie pastebejimai is dalies pateisina gemini_star, jei abieju partneriu kalbejimasis neduoda vaisiu, tai galetu sekti skyrybos, meiluziu atsiradimas, ar tiesiog partnerio laukimas, kol jis susivoks, kur, su kuo nori buti.
As asmeniskai nezinau, ar tiek galeciau islaukti. Gal ir pati taip pasielgciau.