QUOTE(Takelis @ 2008 08 13, 13:24)
Jei jau iš tiesų tokia baimė esant gatvėje, nesvarbu, ar pati prie vairo, tada neprievartauk savęs

. Gal tavo pasąmonėj liko atmintis karčios patirties iš ankstesnių laikų

(dažnai įvairios fobijos yra to pasekmė, kai žmogus nukentėjęs nuo konkrečių sąlygų kitame gyvenime), tada nereikia savęs versti. Tai gali ir praeiti, jei anksčiau to nejautei. Pati pajusi pasikeitimą, tada ir imkis vairavimo
Oi aciu Takeli, paguodei

Nu as jau pradejau save skaityti nenormalia, nes vyrui tai atrodo kvaila, kad as bijau masinu. Vis primena man, kaip butu gerai jei vairuociau, su vaiku galeciau visur vazineti, o man tai kaip peiliu per sirdi

Noriu savo lelytei visko ko geriausio ir jauciuosi tarsi atimciau didele galimybiu dali del to kad nevairuoju

. Na bet kaip as galiu vairuoti, jei net pagalvojus apie vairavima, kazkas galvoje uzsiblokuoja
O bijau tai speju nuo tada, kai vairavimo instruktorius mane apibare smarkiai, pasake, kad visai vairuoti nemoku (paskutinis vairavimas buvo ir cia jo toks namiokas buvo papildomiems vairavimams), kad as budama nescia taip isitempiau ir susinervinau, kad sublogavau ir is vis vos nenualpau vaziuodama prie vairo. Ta vakar ilgai labai verkiau. Matyt tai ir isliko, nes nuo to laiko net tik sededint masinoj apimdavo baime.