Išvarysiu sūnų paauglį iš namų

Ir dėl vieno, ir dėl kito. Vaikui būtinas savarankiškumas. Bet taip pat jis turi žinoti, kad jis yra mylimas ir visada gali tikėtis tėvų paramos. Jeigu to nėra belieka tik manipuliacijomis išgauti tėvų dėmesį ir agresija..

Butinai taip ir padarysiu , as visada zavejausi jusu protu Lenkiu savo zila galva

Naujas vardas jus vilnieciai?

taip

kazko atsirado labai didelis noras pabendrauti su jusu sunum............ su jumis zinoma taip pat.............

Aš esu beveik 100 proc. tikra, kad protingas žmogus net labai gražiai pagyventų su tuo vaikeliu Vaikas agresyvus tiems, kas jį atstumia ir jo nesupranta. O tėvams ta neapykanta dviguba, nes tai yra tėvai, žmonės, kurie turėtų mylėti ir suteikti paramą bet kokiu atveju...

Kalbu iš patirties, motinos nekenčianti ekspertė

o kaip tai galima padaryti? Jūs gal psichologė ?

Ieškokit priežasčių anksčiau Padarėte klaidų dar iki nuvedimo į telebimbam. Įtariu, kad kontroliavot vaiką tuo pat metu leisdami jam viską... Mano šeimoj panaši situacija paaugliukas sūnus ir jaunesnė sesė. Vyresnėlis šūstrumo pilnas. Nesakau, kad blogas vaikas, bet jei mokysis taip toliau , tegalės būti tik santechniko padėjėju Klasėje taip pat problemos dėl to jo šustrumo. Jis užima klasės juokdario vietą.
Jūs neišmokėt vaiko atsakomybės, kuri jau prasideda nuo to, kad kuprinę turi susidėti pats, dantis ar akinius išsivalyti pats, triusikėlius su geltonais taškiukais pasikeisti taip pat pats. Tą pirmokas ne tik gali, bet ir privalo daryti. Labai įdomu kokie jūsų santykiai su vyru šeimoje, kas pasikeitė dukrai gimus. Rašote, kad jis iš visų visur tyčiojasi. O kaip jūs? Vat mes su vyru mėgstam specifinį juodą humorą, esame cinikai. Tuo tarpu vaiko lūpomis tai perbėga visai kitaip. Jis tos plonos ribos nesupranta ir viskas virsta patyčia... Kaip jūs reagavot pirmą kartą pavadinta debile? Kartą per konfliktą vaikas lman pasakė "atsibisk" (žioplys net nemoka teisingai žodžio pasakyt). Tuoj buvo žodis išverstas į lietuvių kalbą, paklausta kaip mano, ar tai tinkama su motina daryti ir net taip pasakyti. Na ir moralas, aišku, su iš to išplaukiančia bausme ir mano prisipažinimu, kad labai myliu ir tokie žodžiai mane be proto skaudina... Suveikė. Kol kas...
Dar labai įdomu į ką sūnus panašus? Į jūs? Į senelius? Nes pritariu teorijai, kuri aiškina, kad 50/50 lemia genai ir auklėjimas. Prisminkit save vaikystėj, savo būdą ar to, į ką jis panašus, charakterį. Gal taip lengviau suprasit jo pyktį, kai atrodo jis be priesties ar kitus poelgius.

Šeima nėra normali ir tai rodo vaiko maištas
Papildyta:


Šitas patarimas geras, suraskit būdą atsiskirti ir kad vaikui kažkur reikėtų būti savarankiškam ir atsakingam už save.

Bet mama privalo išmokti bet kokiu atveju pasakyti "bet aš tave vis tiek myliu".

Nesąmonė Vaikas jau kartą buvo išsiųstas pas senelius. Ten jau gavo dūrį į paširdžius be nuskausminimo - mama vėl nėščia. Kas toliau? Jūs vėl jį išsiunčiat, šį kartą dar toliau ir "perauklėti" , nes jis blogas blogas ir dar kartą blogas. o parvažiavus, jis savo kambaryje randa supakuotus savo daiktelius ir nėriniuotą lopšį? Jums kaip tik dabar reikia truputį nusodinti "gerąją" dukrą ir parodyti, kad sūnus jums svarbus.

Lengva sakyt.. ir teist o ką tu darytum jei tavo vaikas su tavim taip elgtusi ?

Žinot kai perskaičiau Jūsų mintį, iškarto prisiminiau istoriją, kai mergina pasigimdė dvynukus ir nenorėjo jų auginti. Gal depresija, gal kas buvo, jau nepamenu. Ji nuėjo į vaikų teisių įstaigą ir pasakė,kad pasiimtų juos. Tai va tada jie pasielgė kaip dabar sakote Jūs - pasiuntė velniop. Naktį ji juos uždusino abu. Po šiai dienai nežinau kas buvo kaltesnė - ar mama, ar vaikų teisės.

Taip, atiduoti vaiką, baisu, amoralu ir pan. Bet reikia pagalvoti, kad ši mama įvaryta į kampą ir dabar tikriausiai jau ne sūneliu rūpintis reikėtų, o pačia savimi. Turiu omeny, kad visame šitame mėšle reikia nepamiršti savęs, nes kai pasaulis sukasi tik apie sūnų ir jo problemas, stogas čiuožia mamai. O mama su pačiuožusiu stogu bėda gal net didesnė, negu sūnaus elgesys. Ir nevežiokite Jūs jo į tuos būrelius, nekraukite kuprinės, o šaukimo ant Jūsų netoleruokite. Galų gale, pradės draskytis, trenkite durimis pati. Trenkti durimis teisę turite Jūs, o ne jis. Nesu nei psichologė nei ką, bet žinau, kad užsileisti vaiko ant galvos negalima. Magus, kompus ir panašius dalykėlius labai sėkmingai galima atimti, jeigu jis, būdamas 14 metų nežino kaip jais naudotis. Vienu žodžiu, girti už kiekvieną pastangą, į namus įleisti visada, stengtis jeigu neapsikabinti, tai bent ranką ant peties uždėti dažniau, bet nebelakstyti paskui jį.