Išvarysiu sūnų paauglį iš namų

Siūlau autorei labai nesiskaudinti, o skaityti ir apgalvoti.. daug protingų minčių čia duota.. Kaltinimai yra normali reakcija, nes matomos akivaizdžios klaidos. Žmonėms sunku tvardyti emocijas ir atsakinėti gražiai lyg niekur nieko, nors teoriškai gražus tonas labiau paveiktų.

Kas blogiausia, jie nepavargsta, pavargsta tevai, paaugliai tada ignoruoja............

Papildyta:


Ačių, būtų smagu

Jo, savaitgalis nekoks, nieko nuostabaus kad mamai jau stoga rauna.........
Dukra ir sunus sestadieni savarnkiskai ciuozia i treniruotes, jei toli iskvieskit taksi, o jus ilsites ilsites ir dar karta ilsites........ Tuoj bus trys vaikai + vyras, ar pajegsit toliau save taip smaugti?

Ačiū. Tikrai labai ačiū visoms už patarimus ir kritiką. Jaučiu, kad akyse šviesėja. Ir aš ir vyras radome daug ką, ką bandysime panaudoti

klaida
negalima iš žmonių šaipytis ir gerbti/negerbti už pasiekimus moksle.
kas čia blogo, kad bus be aukštojo? griovius kast ar grybus rinkt irgi kažkas turi. ir tai nėra negarbinga. tikrai garbinigiau už visus lodorius universitetuose, kurie lenda per kyšius ir kažkieno kito rašomus diplominius.
o kad tėvas nedalyvauja auklėjime -- viskas aišku su šia šeima.
ir dar liūdna, kad parašėt, kad nesvarbu kad jus mylėtų. tarkim, išaugs iš tų nesąmonių, pabaigs tą sušiktą aukštąjį, ir... sūnaus jūs nebeturėsite.

Skaiciau tik pradzia Mano pamastymai:
1. Kadangi buvote pati hiperaktyvi vaikysteje, naturalu, kad ta paveldejo jusu sunus. Tai nera blogai, juolab, kad pati sakote, jog ir jus butumete klystkeliais nuejusi, jei nepastume jus butu i aktyvu gyvenima. Tai gal ta pati dabar darykite su sunumi? Sudarykite galimybes, pasitikekite juo ir irasykite i koki vadovaujanti posta kokioje organizacijoje? Skaustuose, zaliuosiuose, raudonojo kryziaus, nezinau, kokie dar...
2. Jokiu budu nesantazuokite:tu blogai mokaisi-dviracio nebus. Nu kas cia per zodziai mamos? Dviratis PRIVALO buti nupirktas jau vien todel, kad sunui ne tik pyktumas nekiltu, bet ir turetu uzsiemima. Tai geriau, nei su inirsiu slaistytis gatvemis ir stoti draugysten su netinkamais draugais.
3. Sunus jus vadina DEBILAIS. O kaip pati kreipiates i sunu? Ar cia ne atsakas i jusu paciu kreipinius? O gal deretu bent jau syki kreiptis i ji paprasciausiai-suneli?
4. Darbas, darbas, darbas. Bet koks. Bet kartu su seima.
5. Daznai girkite. Uz bet ka. Uz diena be kaimynu nusiskundimu, uz isnestas siuksles, uz pasidetas kojines i skalbykle. Nors ir jums sunku tai atlikti.
6. Gal idarbinkit vasarai nesioti laikrascius? Ar siaip i koki darba? Mano sunus uzsidirba dirbdamas pas mus (dedam plyteles, tai per diena, kol vyras darbe, jis turi iskasti griovius, atvezti zvyriaus, paruosti viska plyteliu dejimui-uz tai mokam pinigus)
7. Nemanipuliuokite tuo isvarymu is namu. Vaikas ne suo, kad ispirtume, kai prasikalto. Ne jis kaltas, kad yra hiperaktyvus ir dar paauglys. Viskas susidelios savaime, ir sunus jusu bus bei pasieks gyvenime daug, tik nenusisukit nuo problemos siuo metu, bukit jam atspirtis-ir viskas susidelios savaime.
As irgi buvau hiperaktyvi, ir man taip pat surado megiama uzsiemima-buvau pionieriu tarybos pirmininke(tais laikais). Man patiko. Jauciausi svarbi. Norejosi gauti pagyru. Daug, daug, daug... Ir aciu mamai, kad ji mane girdavo kasdien uz maziausia darbeli(nors nepamirsdavo ir kasdien lupti uz prasikaltima, beje, lupe iki 14 metu kasdien.)

Niu gerai, gal ne 14, gal ne 15, bet gal 16 ateis laikas, kai i viska bus pazvelgta kitomis akimis.. O gal but , tik 26... As pati save paaugle atsimenu, visada man mama buvo priesas, nes liepe mokytis, nes mane lygino su kitom laiptines mergaitem, kokios jos geros, o as ne, su savo bendradarbes dukrom - kaip joms pasiseke, o jai ne.. Niu ir ka.. buvo prazuvo, dabar musu santykiai visai neblogi, dabar galiu suprasti, kad ji man linkejo gero ir tiesiog tai buvo jos metodas, psichologu nebuvo, knygu irgi ne per daugiausia...bet giliai sirdy randas likes. Situ klaidu su savo sunum nekartosiu... Nieko nera skaudziau , kaip isgirsti, kad visi kiti yra patys geriausi, bet tik ne tu, nesvarbu, kad stengiesi- is to gimsta neapykanta tiems su kuriais lygina ir maištas, bei pyktis...Buvo minciu ir nusizudyti - juk vis tiek niekam tikus esu..

1. Manau, kad vaikas perimęs tavo bendravimo modelį Tu rėki, o jis dar aršiau. Paauglys juk Nebūna taip, kad šaukia: Ko tu čia rėki? Visada rėki ir rėki. Ką, normaliai pasakyti negali? Jis jau nebe labai vaikas, tik truputį, tai ir nori elementarios pagarbos sau. Negauna pagarbos sau, neduoda ir kitiems.
2. Viena labai protinga, daug gyvenime mačiusi ir pastbai moteris man yra sakiusi - visada stebiu kaip jauni žmonės bendrauja. Jei jie valgo kartu, bent arbatą kaičiasi kartu ir geria, vadinasi, viskas tarp jų gerai. Valgymas, tai intymumas ir artumas kartu. Nebūtina vakarieniauti tris valandas kaip graikams ar įvedinėti taisykles: Stop! Nuo šiandien valgysim tik kartu. Kartkartėmis pasiteirauk, ko sūnus norėtų vakarienei, kai valgys, prisėsk šalia, nes "ir aš kažkaip užsimaniau. Tėveli, ar tu nori?". Nubėgs vieną kartą, nubėgs kitą, trečią gal užsiraukęs pasėdės, o aštuntą gal jau pakalbėsit ramiai be moralų, atsiras bendrumas ir artumas.
3. Neišskirk vaikų! Arba važiuojate kartu, arba vežiuoja vieni tėvai (mama, na būna juk situacijų visokių). Jei baudi, tai bausk per malonumų atėmimą, pinigus, bet nebausk per bendravimo su šeima ribojimą.

che kad vyktu kalba apie 18 - meti, tada taip, bet jam dar tik 14........ tevams jis dar vaikas, nors noretu kad butu suauges....... sau jis irgi suauges ir dar koks suauges , nors mastymas vaiko...........

Naujas. Vardas, dar norejau apie savo MB pasakyt : jis jaunystej tikrai sunkus vaikas buvo, hiperaktyvus, visur isisveldavo, mokyklos baubas buvo, begdavo is pamoku, neklause mokytoju, bet jautrus. Pats pasakojo, kad mokykloje visi mokytojai buvo pries ji nusiteike ir is karto nurase, todel kaip kersta jiems (juk nesuprato kad blogiau tik paciam) nesimokydavo, taciau atejus naujai mokytojai, kuri jame pamate tiesiog vaika, jam pasidare geda i jos pamokas ateiti nepadarius namu darbu.. Paauglysteje atrado boksa, treneris tapo didziausiu autoritetu ir auksciau uz teva, santykiai geri iki siol. Uz tai, kad mama (naslaitis liko 15 m) ji mylejo toki koks jis buvo, ji jam buvo pati svarbiausia ir isliko auksciau visu iki siol. Taip, jis aukstosios nebaige, bet be galo jam svarbi seima, del musu galetu bet ka padaryti, sukure versla, stengiasi ir jam neblogai sekasi.
Nenurasyk savo sunaus, jam dar visas gyvenimas pries akis, tikrai atras kelia, o diplomas dar ne viskas, ypac vyrui.... labai linkiu jums ramybes seimoje, kazkada tai atrodys, kaip blogas sapnas

va čia tai ko tam berniukui trūksta -- vyriško autoriteto. nes autorė jau davė suprast, kad tėvas šeimoj niekas. jei būtų Tėvas iš didžiosios raidės, tai šitokių problemų kažin ar būtų.