QUOTE(Naujas.vardas @ 2008 07 01, 23:09)
Tėvus debilais pradėjo vadinti prieš porą mėnesių, kai grįžo namo pagyvenęs porą mėnesių pas močiutę. Tuomet ir prasidėjo absoliutus nesiskaitymas. Iš Telebimbam jį išvijo dėl to, kad nieko neklausė ir negalėjo su juo vadovai susitarti.
Ieškokit priežasčių anksčiau

Padarėte klaidų dar iki nuvedimo į telebimbam. Įtariu, kad kontroliavot vaiką tuo pat metu leisdami jam viską... Mano šeimoj panaši situacija paaugliukas sūnus ir jaunesnė sesė. Vyresnėlis šūstrumo pilnas. Nesakau, kad blogas vaikas, bet jei mokysis taip toliau , tegalės būti tik santechniko padėjėju

Klasėje taip pat problemos dėl to jo šustrumo. Jis užima klasės juokdario vietą.
Jūs neišmokėt vaiko atsakomybės, kuri jau prasideda nuo to, kad kuprinę turi susidėti pats, dantis ar akinius išsivalyti pats, triusikėlius su geltonais taškiukais pasikeisti taip pat pats. Tą pirmokas ne tik gali, bet ir privalo daryti. Labai įdomu kokie jūsų santykiai su vyru šeimoje, kas pasikeitė dukrai gimus. Rašote, kad jis iš visų visur tyčiojasi. O kaip jūs? Vat mes su vyru mėgstam specifinį juodą humorą, esame cinikai. Tuo tarpu vaiko lūpomis tai perbėga visai kitaip. Jis tos plonos ribos nesupranta ir viskas virsta patyčia... Kaip jūs reagavot pirmą kartą pavadinta debile? Kartą per konfliktą vaikas lman pasakė "atsibisk" (žioplys

net nemoka teisingai žodžio pasakyt). Tuoj buvo žodis išverstas į lietuvių kalbą, paklausta kaip mano, ar tai tinkama su motina daryti ir net taip pasakyti. Na ir moralas, aišku, su iš to išplaukiančia bausme ir mano prisipažinimu, kad labai myliu ir tokie žodžiai mane be proto skaudina... Suveikė. Kol kas...
Dar labai įdomu į ką sūnus panašus? Į jūs? Į senelius? Nes pritariu teorijai, kuri aiškina, kad 50/50 lemia genai ir auklėjimas. Prisminkit save vaikystėj, savo būdą ar to, į ką jis panašus, charakterį. Gal taip lengviau suprasit jo pyktį, kai atrodo jis be priesties ar kitus poelgius.