sakoma ,kad užtenka duoti tris dalykus :valgyti,lova,ir rodyti pavyzdi.Akivaizdu koki pavyzdi mate sunus,kad tokiu tapo.žmogus visada gauna tai ko nusipelnė.Jeigu tai naujas varde tau nutiko ,reiškia pilnai esi to verta.
Ir? Pasidžiaugsi? Spjauni į šulinį? (ach, tau gi - Niekada Niekada Niekada....)
Tokios moralistės tiesiog teršia temą ir pan...Eikit geriau pasisakykit kitokiais klausimais apie dorovę, etiką, politiką ar pan., šitai skausmingai temai jums tiesiog supratimo trūksta.
Forumas tam ir yra forumas,kad būtų daug skirtingų nuomonių. Ir man rodos autorė savo klaidų nesuvokia,ji bando suvokti,bet tas sunkai sekasi.
Dar dėl ribos.Maniškis gal kokių trijų lipdė bokštą iš lėgo,labai didelį,ir tas bokštas sugriuvo.Ir sūnus garsiai-Pi...ec...apakau...Klausiu-kaip tu šneki.Jis ramiausiai atsako-taip,kaip tėvelis šneka.Ir baisiausia,kad teisus jis.Tada ir buvo proga pakalbėti,kad mane skaudina tokie žodžiai,o jei jis mane myli,argi jam patinka,kad mane skaudina.Pokalbis ramus buvo,taip,tarp kitko.Ir daugiau nieko panašaus iš jo negirdėjau.O vaikystėj mane tėvai panašioj situacijoj prilupė.Nuoskauda buvo didelė,ką butent aš ten pasakiau,supratau gal po kokių 5 metų. Man įdomu būtų sužinoti,ar Naujas.vardas prisimena,kada pirmą kartą išgirdo iš sūnaus įžeidžiančius žodžius,kokia buvo tada jos reakcija.
Kažkur buvo čia parašyta,kad nereikia knaisiotis vaikystėj,reikia analizuoti,ką dabar daryti.O man sakysim atrodo,kad reikia ne nuo vaiko vaikystės pradėti,o nuo temos autorės paauglystės-žmogus tada pilnai formuojasi,jo elgesys.ir prisiminus savo paauglystę dažnai žymiai lengviau suprasti vaikų motyvaciją,kodėl jie vienaip elgiasi o ne kitaip.Sakysim mano paauglystėj daugiausiai konfliktų buvo dėl buities darbų.Ir konfliktus keldavo tėvai,reikalaudami kad kai jie pasako,tą pačią sekundę aš pulčiau viską daryti.O konfliktai man nepatinka,bet reikia rezultato.Ir kai vakams pasakau,kad man reikia,kad jis kažką padaryti,visada akcentuoju,kad jis tą turi padaryti,kai baigs daryti tą,ką šiuo metu veikia-kompu žaisti ar gitara groti,ar pan.Taip išreiškiama pagarba vaikui,ir turiu rezultatą.Man gi principe nesvarbu sakysim-šiukšles jis išneš dabar ar po valandos.Man svarbu,kad šiukšlės turi būti išneštos šiandien.ir svarbu,kad vaikai dideli ir turi padėti tuos buities darbus man atlikti.
Nusiunčiau prašymą į vaikų teisių komisiją atimti iš manęs motinos teises į jį ir perduoti jo globą valstybei, deja iš jų gavau tik formalų raštą su siūlymu kreiptis su sūnumi į psichologą (aš jau visur kreipiausi) . Sekantis žingsnis - kreiptis į teismą dėl globos pareigų perdavimo valstybei.
Ar pagalvojai, kas bus, kai jam sukaks 18-ka ir valstybė išleis jį į laisvę Taigi grįš į tavo pačios namus Tik su dar didesniu teroru...
QUOTE(Heilė @ 2008 07 03, 11:09)
Ir, žinai, ką stengiuosi daryti visur ir visada? Atostogauti tik su vaikais, tik su visa šeima. Išvažiuoti irgi tik su jais. Jei nėra tokių galimybių, žiemos vakarais, tarkim, - bent kartą į mėnesį visiems sumesti kokį stalo žaidimą, nueiti į piceriją. Maniškiai nėra dideli teatro, pasivaikščiojimo mieste mėgėjai, tad renkuosi kitką. Va čia griežtai - nori, nenori, bet, jei kur vykstam, tai kartu visi. Tokia jau nuostata, be to per atostogas geriau, nei kasdienybėje pasijuntame komanda, šeima, nebelieka to išsibarstymo, skubėjimo, atsainaus mostelėjimo vienas į kitą....
Cia ne i tema : kai turejau labai didele beda irgi kreipiausi i panasiai mastancia moteri.As jai sakau man reikia uzuojautos ir psichologines pagalbos, o ji :" pazvelk i savo klaidas, turi keisti kazka savyje, mes patys sukuriam problemas". Ech, kokias problemas, jei sunu uzpuole ziauri, nelaukta liga. Dabar ,kai viskas eina geryn, tiesiog nebegaliu tokiu moralistu pakesti
Atleiskit, kad taip neislaikiau
gal vertėtų paaugliuką parsivežti namo, išnaudoti kiekvieną minutę iki mažiuko pasirodymo? susėsti visiems ir pasišnekėti - apie lūkesčius, norus, nenorus, baimes. pripažinti savo klaidas ir norą keisti situaciją. susikurkit namų, bendravimo taisykles visa šeima ir jų laikykitės
gal vertėtų paaugliuką parsivežti namo, išnaudoti kiekvieną minutę iki mažiuko pasirodymo?
susėsti visiems ir pasišnekėti - apie lūkesčius, norus, nenorus, baimes. pripažinti savo klaidas ir norą keisti situaciją. susikurkit namų, bendravimo taisykles visa šeima ir jų laikykitės
geros naujienos. Tik neskubink ivykiu. Tik labai mazais mazais zingsneliais i prieki. Nekalbek apie meile, nesakyk, kad myli. Patikek, kai yra problema seimoje, neverta kalbeti apie meile (kolkas). Pirmiausia reikia visas vidines sienas pasalinti, pradeti gerbti vienas kita seimoje. Svarbiu laikyti ir tai, kad kalbantis su sunumi (nors ir jis butu net ir labai nemandagus) islik rami (nors viduje kunkuliuos pyktis). Tiesiog tvardykis (zinau kaip bus sunku). Linkiu Stiprybes.
geros naujienos. Tik neskubink ivykiu. Tik labai mazais mazais zingsneliais i prieki. Nekalbek apie meile, nesakyk, kad myli. Patikek, kai yra problema seimoje, neverta kalbeti. Pirmiausia reikia visas vidines sienas pasalinti, pradeti gerbti vienas kita seimoje. Svarbiu laikyti ir tai, kad kalbantis su sunumi (nors ir jis butu net ir labai nemandagus) islik rami (nors viduje kunkuliuos pyktis). Tiesiog tvardykis (zinau kaip bus sunku). Linkiu Stiprybes.
Nesamonė, tik meilė griauna sienas. Sakyk ir sakyk, kad jį myli, visokį, piktą, linksmą, įniršusį ir liūdną. Savo vaikams visada sakau, kad ir labai pykstu vistiek jus myliu, mano meilė jums nuo nieko nepriklauso , tiesiog ji YRA.
